KAM žadant iki rudens rasti vietą naujam poligonui, Seimo nariai tvirtina – prarandame laiką

„Aš visą laiką žaviuosi pradiniu entuziazmu apie tai, kaip čia viską reikia kitaip daryti, kaip mes čia rasime efektyvius sprendimus. (...) Dabar turime sprendimą – ruduo. Gi puikiai suprantame, ką tai reiškia – buksuojame, prarandame laiką“, – Eltai komentavo buvęs krašto apsaugos ministras L. Kasčiūnas.

Savo ruožtu NSGK pirmininkas Giedrimas Jeglinskas mano, jog KAM apie naująjį karinį poligoną kalba daug, tačiau konkrečių darbų kol kas nesimato.

„Aš nelabai suprantu to tokio sprendimo, kad reikia laukti rudens. (...) Tikrai kol kas šito proceso rezultatai nuvilia. Matome daug patoso, fanfarų, visokių lozungų, o realiai konkrečių darbų, kurie sustiprintų Lietuvos saugumą per karinės infrastruktūros plėtrą, kol kas nesimato“, – akcentavo NSGK pirmininkas.

Jis taip pat pažymėjo, kad jo vadovaujamas komitetas iš Krašto apsaugos ministerijos (KAM) kartais negauna detalios informacijos apie planus, susijusius su naujo karinio poligono steigimu.

„Kai mes paprašome viešai tos informacijos, duodama labai paviršutiniška informacija netgi komitetui. Tai trūksta bendradarbiavimo iš KAM su komitetu“, – teigė G. Jeglinskas.

Įžvelgia rizikų dėl statybų trukmės ir būsimų savivaldos rinkimų

G. Jeglinsko teigimu, karinio poligono steigimo procesas užtruks – daug laiko ir resursų pareikalaus statybos ir visas planavimas iki jų.

„Žinome, kiek užtrunka tokie dalykai. (...) (Žemės – ELTA) išpirkimas, viso sklypo suformavimas, visos poligono teritorijos suformavimas, identifikavimas, kur yra karinė teritorija, kur poligonas. Po to prasideda įsigijimai, ką pirkti, kas išvystys tą poligoną, kas atliks žemės darbus, miško darbus, infrastruktūros vystymo darbus. Mes įeiname į ilgalaikį procesą – tą patį, ką dabar darome su Rūdninkais. Čia kelių metų darbas“, – kalbėjo parlamentaras.

Bet L. Kasčiūnas teigė, jog nereikėtų planuojamo karinio poligono lyginti su Rūdninkuose kylančiu Vokietijos brigadai skirtu miesteliu.

„Poligonas nėra karinis miestelis. Nereikia poligono, kuris bus įrenginėjamas, prilyginti Rūdninkų kariniui miesteliui – ten yra poligonas ir karinis miestelis, truputį kita, aukštesnė lyga“, – aiškino konservatorius.

Pasak jo, didesnę riziką poligono įsteigimui gali kelti artėjantys savivaldos rinkimai, kadangi šis klausimas potencialiai bus išnaudojamas politiškai.

„Politišką ciklą žiūrint – artėja savivaldos rinkimai 2027 m. kovą. 2026 m., ypač antra pusė, jau yra laikas, kai merai, tarybų nariai, partijos mąsto apie rinkimus. Tai bet kuriuo atveju, poligonas tampa vis sudėtingesnis rinkimų cikle, nes kažkas jį gins, kažkas jam priešinsis“, – akcentavo L. Kasčiūnas.

Kaip jau buvo skelbta, konkreti naujo karinio poligono vieta turėtų paaiškėti šių metų rudenį. Apie tai raeitą savaitę pranešė krašto apsaugos viceministrė Orijana Mašalė. Pagal kariuomenės pateiktą vertinimą KAM, tinkamiausias regionas poligonui – Pietų ir Rytų Lietuva.

Naujam kariniam poligonui reikia mažiausiai 20 tūkst. hektarų žemės, o karinio mokymo teritorijai – bent 5 tūkst. hektarų ploto. Tiesa, kaip yra pažymėjusi O. Mašalė, vietos poligonui bus dairomasi pietiniuose ir rytiniuose šalies regionuose, tačiau mokymo teritorijai iš esmės tiktų bet kuri Lietuvos lokacija.

ELTA primena, kad Kariuomenės vadas Raimundas Vaikšnoras dar kovo pradžioje pareiškė, jog Lietuvoje reikės steigti dar vieną poligoną, kuris, pasak jo, galėtų atsirasti pietų Lietuvoje. Krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė savo ruožtu tuomet antrino kariuomenės vadui ir tikino, kad šį poreikį aptars su Lietuvos savivaldybių asociacija (LSA).

Šiuo metu Lietuvos kariuomenei priklauso 6 kariniai poligonai – Pabradės, Gaižiūnų, Kazlų Rūdos, Kairių, Rokų ir Pagudonės. Iš jų didžiausi – Pabradės Generolo Silvestro Žukausko ir Gaižiūnų poligonai. Taip pat šiuo metu vystomas Rūdninkų poligonas, kuris bus skirtas Vokietijos brigadai.

Praėjusios kadencijos Seimas priėmė įstatymo projektus dėl papildomų dviejų karinių poligonų Tauragės ir Šilalės rajonuose steigimo.