KAM žada gerinti socialines karių sąlygas: tikisi pritraukti daugiau žmonių

„Siekiant išlaikyti esamus karius ir pritraukti naujų, reikalingos atitinkamos paskatos — dėl aukštos kvalifikacijos personalo konkuruojame visoje darbo rinkoje. Tad esame parengę pasiūlymų paketą, kuris skubos tvarka derinamas tarp institucijų, artimiausiu metu paketas pasieks Vyriausybę ir dar pavasario sesijos metu — Seimą“, – KAM pranešime cituojama krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė.

Įgyvendinus visus teikiamus KAM pasiūlymus ir gavus Seimo pritarimą įstatymo pakeitimo projektui, nuo šių metų liepos 1 d. realus karių atlyginimas turėtų didėti ne mažiau kaip 200 Eur „į rankas“ per mėnesį.

Ministerija siūlo didinti profesinės karo tarnybos karių atlyginimo koeficientus 7 procentais. Taip pat siūloma už specialiąsias operacijas ir karinį rengimąsi joms didinti priedo koeficientą nuo 0,37 iki 0,57 bazinio dydžio.

Tuo metu priedus, kurie mokami už dalyvavimą lauko pratybose, siūloma padidinti nuo 0,37 iki 0,8 bazinio dydžio. Argumentuojama, kad padidinus šį priedą, galimai daugiau karių rinktųsi tarnybą koviniuose padaliniuose, o tai leistų geriau sukomplektuoti pėstininkų batalionus.

Įstatymo pakeitimas numatytų praplėsti sąrašą kariuomenės pareigybių, už kurias mokami papildomi priedai. Priedas būtų mokamas už specialiąją žvalgybą ir karinį parengimą žvalgybai. 

Kariams taip pat numatytos papildomos išmokos už tiesioginį Lietuvos oro erdvės stebėjimą, ginkluotės valdymą bei kontroliavimą kovinio budėjimo metu, už tarnybinių užduočių vykdymą ilgą laiką kitoje tarnybos vietoje Lietuvos teritorijoje. Už tai siūloma skirti 0,11 bazinio dydžio priedą. Tiek pat siūloma mokėti ir už budėjimą taikos meto užduočių vykdymo pajėgose.

Karių socialinio paketo pokyčių įgyvendinimui vien šiais metais planuojama skirti apie 20 mln. eurų. Tikimasi, kad šie pokyčiai taps motyvacija stiprinti Lietuvos kariuomenės gretas ir užtikrinti jos efektyvumą bei pasirengimą. 

Pasiūlymuose – papildomas dėmesys žvalgybos bendruomenei

KAM taip pat siūlo taikyti socialines garantijas žvalgybos pareigūnams kaip ir kitiems profesionaliems kariams. Pavyzdžiui, žvalgybos tarnybą baigusiems pareigūnams būtų padedama integruotis darbo rinkoje. Siekiama nustatyti išmokas už kiekvieną 5 metų tarnybos laikotarpį, atsižvelgiant į tarnybos vertinimo rezultatus.

Įstatymo pakeitime taip pat numatoma, kad Krašto apsaugos ministras arba įgaliotas asmuo, atsižvelgdamas į krašto apsaugos sistemos poreikius, gali pratęsti kario profesinę tarnybą, sulaukus išleidimo į atsargą amžiaus, pagal terminuotą profesinės karo tarnybos sutartį ne ilgiau kaip 4 metams. Siūloma ilginti ir perkėlimo į dimisiją amžių – būtų pakelta riba nuo 60 iki 65 metų. Toks pat ilginimas siūlomas ir atsargos kariams.

ELTA jau skelbė, kad krašto apsaugos ministrė D. Šakalienė yra pareiškusi apie planus Seimo pavasario sesijoje teikti vadinamąjį socialinį paketą, kurio tikslas – pritraukti daugiau žmonių į kariuomenę.

Toks sprendimas kilo po to, kai balandžio 17 d. prezidento Gitano Nausėdos sušauktame Valstybės gynimo tarybos (VGT) posėdyje buvo iškeltas tikslas iki 2038 m. išplėsti kariuomenės pajėgumų skaičių.

Kaip po VGT posėdžio aiškino šalies vadovo patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Marius Česnulevičius, dėl Lietuvoje atkuriamos kariuomenės divizijos per artėjančius 15 metų reikėtų turėti maždaug 20 tūkst. profesinės karo tarnybos karių.

Šiuo metu Lietuvos sausomos pajėgose tarnauja apie 13,5 tūkst. karių iš profesinės tarnybos, nuolatinės privalomosios pradinės tarnybos ir krašto apsaugos savanorių pajėgų.

ELTA primena, kad 2023 m. gegužę VGT pritarė KAM siūlymui Lietuvoje formuoti divizijos dydžio karinį vienetą. Diviziją, kurios pagrindą sudarytų Lietuvos „Geležinio Vilko“, „Žemaitijos“ ir „Aukštaitijos“ brigados, planuota suformuoti iki 2030 m.

Dėl šios priežasties sausio mėnesį VGT sutarė 2026–2030 metų laikotarpiu šalies gynybai skirti 5–6 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP) kasmet. Šalies vadovo G. Nausėdos teigimu, per minėtą ketverių metų laikotarpį turėtų būti išlaikytas 5,5 proc. BVP finansavimo lygis.