Kalėjimų sistema niekaip neskaidrėja

- Ar pasiteisino Kalėjimų sistemos centralizavimas, kai kalėjimų sistema buvo sujungta į vieną įstaigą? - „Vakaro žinios" paklausė Kauno apskrities policijos ir kitų profesijos darbuotojų profsąjungos vicepirmininko, profsąjungos atstovo bausmių vykdymo sistemai, profesinės sąjungos „Solidarumas" valdybos nario, Pravieniškių 1-ojo kalėjimo specialisto Dainiaus ČEKAUSKO.

- Reikia kalbėti ne apie patį centralizavimą, o apie tai, kaip tai buvo atlikta. Tenka apgailestauti, kad buvo nepagrįstai išpūstas biurokratinis aparatas, ypač pagalbinių padalinių, neturinčių tiesioginio kontakto su nuteistaisiais. O pareigūnai ir darbuotojai, dirbantys tiesioginį darbą, liko užmarštyje, nors reformos tikslas buvo sumažinti krūvį būtent jiems, nuimant netiesiogines funkcijas. Deja, padaryta atvirkščiai, matome to rezultatą. Pareigūnai vargsta, turi daug papildomų funkcijų, o milžiniškas nestatutinių pareigūnų aparatas išsiplėtė.

- Tai gal bent jau atlyginimai dėl to statutiniams didėjo daugiau nei visame viešajame sektoriuje?

- Algos didėjo, tačiau sunku pasakyti, ar daugiau nei vidutiniškai viešajame sektoriuje. Bet kokiu atveju toks algų didėjimas, koks buvo, Kalėjimų tarnybos sistemoje pareigūnų profesijos prestižo nepakėlė. Netgi lyginant su kitomis statutinėmis tarnybomis, tokiomis, kaip muitinės, pasienio ar policijos. Daug mūsų pareigūnų išeina į kitas statutines tarnybas. O tai rodo, kad dėmesys mūsų tarnybai nėra pakankamas.

- Kas labiausiai smukdo Kalėjimų tarnybos reputaciją pareigūnų ir darbuotojų akyse?

- Labiausiai smukdo teisingumo trūkumas. Visų pirma, skirstant darbo užmokesčio fondo lėšas. Viešai nuskambėjo atvejis, kai Kalėjimų tarnybos kanclerei Ligitai Valalytei Kalėjimų tarnybos vadovas Mindaugas Kairys nusprendė išmokėti dviejų vidutinių darbo užmokesčio dydžio piniginę išmoką (apie 11914 eurų prieš mokesčius), nors jai jau ir taip yra paskirtas 40 proc. dydžio priedas.

Kai mes prašome didinti atlyginimus pareigūnams, kurių dėl mažų atlyginimų nuolatos trūksta, mums atsakoma, kad tam nėra pinigų.

Kai įstaigoje vietoje numatytų šešių psichologų darbui su nuteistaisiais dirba tik vienas ir kai prašome jam pakelti atlyginimą, kad ir jis neišeitų iš darbo, mums atsakoma, kad tam nėra pinigų. Tačiau kanclerei, kuri prie savo didelio atlyginimo nuolatos dar gauna maksimalų 40 proc. atlyginimo dydžio priedą, skiriama premija, kuri sudaro žemiausios grandies pareigūno atlyginimą už visus metus. Labai pasitikėjimui tarnyba smogia ir neskaidrios atrankos į aukštesnes pareigas, su kuo susidūriau asmeniškai.

- Galite konkrečiau įvardinti, kokia tai patirtis?

- Pavasarį buvo atranka į Pravieniškių 1-ojo kalėjimo Resocializacijos skyriaus viršininko pareigas, tačiau, nors mano darbo stažas, išsilavinimas ir kompetencijos buvo aukštesnės, atranką laimėjo kita kandidatė. Atrankos komisija neįvertino, kad mano vidaus tarnybos trukmė, o tuo pačiu patirtis einant konkrečias pareigas, yra ketveriais metais didesnė, o nuteistųjų resocializacijos tarnybos būrio viršininku dirbau 12 metų ilgiau nei kandidatė, kuri buvo patvirtinta į šias pareigas.

Be to, nuo 2018 m. sausio 5 d. iki 2020 m. pabaigos aš jau dirbau Pravieniškių 3-ojo sektoriaus Resocializacijos skyriaus viršininku, kai atranką laimėjusi kandidatė vadovaujamo darbo patirties beveik neturi. Galimai parinktas savo žmogus. Negaliu sakyti, kad tai - korupcija, nes tokių įrodymų neturiu.

- Ne kartą į viešumą iškėlėte įvairias Kalėjimų sistemoje vyraujančias bėdas. Gal taip buvo atkeršyta?

- Gali būti, kad to „nusipelniau" dėl savo profsąjunginės veiklos. Bet labiau linkęs manyti, kad Kalėjimų tarnyba tebėra valdoma siauros interesų grupės.

- Kone kasmet Kalėjimų sistemoje kyla skandalai. Turbūt visi dar pamena bent jau du skambiausius, prie vieno kurių 2017-aisiais, būdama Kauno tardymo izoliatoriaus buhaltere, prisidėjo Rasa Kazėnienė, atskleidusi ten vykusius grubius pažeidimus ir dėl ko buvo persekiojama - netgi gavo pranešėjo statusą. Po metų Teisingumo ministerijos atliktas auditas atskleidė, jog Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje dėl neteisėtos veiklos padaryta kelių šimtų tūkstančių eurų žala - įstaiga mokėjo už nepagrįstai didelį atliekų išvežimą, tai darydama už maitinimo paslaugas teikusią bendrovę, mažino privatininkams patalpų nuomos kainą, net 32 proc. darbuotojų buvo susiję giminystės ryšiais ir t.t. Dabar vien per nepilną mėnesį - du nauji skandalai, ko pasekmė - Kalėjimų tarnybos viršininkas iš pradžių gavo papeikimą, po to - griežtą papeikimą. Reiškia, sistema niekaip neišskaidrinama?

- Tačiau dabartinė Teisingumo ministerijos vadovybė deda pastangas skaidrinti Kalėjimų tarnybos veiklą. Dedu daug vilčių, kad pasiseks. Sakyčiau, kad dar niekad iki šiol nebuvo pradėta tiek patikrinimų Kalėjimų tarnybos sistemoje, kaip dabar. Ir dar niekada iki šiol nėra buvę taip įsiklausyta į socialinių partnerių - profsąjungų - balsą. Juk būtent po mūsų kreipimųsi dalis tyrimų ir pradėta.

- Visi žinome, kad įkalinimo įstaigose negalima vartoti svaigalų, kvaišalų, naudotis internetu ir t.t., tačiau vis tiek tai nėra užkardoma, o kaliniai kartais tiek suįžūlėja, kad nufilmuoja vietinius baliukus ir juos paviešina...

- Tai yra kompleksinė problema, kylanti iš to, apie ką jau kalbėjau: teisingumo trūkumas, darbuotojų nemotyvuotumas, profesijos nepopuliarumas, dėl ko darbuotojų trūksta. Todėl trūksta kontrolės, draudžiami daiktai patenka į kalėjimus. Mano duomenimis, Pravieniškių 1-ajame kalėjime trūksta 40 proc. personalo. Tai daug ką pasako.

- Kaliniai yra patys aktyviausi rašydami skundus Strasbūro teismui, Seimo kontrolieriams. Ar iš tikrųjų įkalinimo įstaigose tokios baisios sąlygos?

- Tikrai ne. Sąlygos tikrai yra pagerėjusios. Aišku, yra dar kur jas gerinti. Nuteistieji skundžiasi, nes turi interesų. Kad ir prisiteisti lėšų iš valstybės.

Komentuoja teisingumo ministras Rimantas MOCKUS:

Teisingumo ministerijos tyrimo komisija konstatavo, kad Kauno kalėjimo inventorizavimo paslaugos buvo nepagrįstai užsakytos per išorės tiekėją, o 35 tūkst. eurų konkursą laimėjo su „Vieningu Kaunu" susijusio asmens įmonė. Tai - vienas iš pagrindų liepos pradžioje skirti papeikimą M.Kairiui, kam Vyriausybė pritarė.

Po savaitės Vyriausybė pritarė siūlymui jam skirti griežtą papeikimą - beje, tarnybinis patikrinimas irgi atliktas remiantis profesinių sąjungų bei darbuotojų skundais. Pasak ministro, patikrinimą atlikusi komisija nustatė, kad M.Kairys, neturėdamas teisinio pagrindo, suteikė tarnybos kanclerei Ligitai Valalytei įgaliojimus keisti tarnybinių automobilių naudojimo taisykles ir priskirti automobilius tarnybos darbuotojų naudojimui.

„Kitaip tariant, pats gyvendamas Kaune, jis į darbą tarnybiniu automobiliu važinėjo į Vilnių, o tokį leidimą gavo, kai kanclerė jo nurodymu pakeitė taisykles", - „Vakaro žinioms" paaiškino teisingumo ministras. Pasak jo, neteisėtai naudodamasis tarnybiniu automobiliu tarnybos direktorius padarė 2156 eurų žalą.

Pasak R.Mockaus, baisiausia yra tai, kad Kalėjimų tarnyba nesuteikia prašomos informacijos.

„Deja, pradėjo tvirtintis darbuotojų, profsąjungų kreipimaisi dėl tam tikrų korupcijos apraiškų. Visada vadovaujuosi principu, kad iš pirmos informacijos negalima susidaryti įspūdžio, kol faktai nepasitvirtina. Tačiau tuos faktus labai sunku surinkti, nes, nors apie galimus pažeidimus iš įvairių šaltinių pradėjo plaukti informacija, Kalėjimų tarnyba neteikia informacijos. Beje, informaciją asmenys norėjo pateikti slapta, kad nebūtų identifikuoti. Netgi buvo prašoma susitikti ne ministerijoje, nes ten yra Kalėjimų tarnybos žmonių", - kalbėjo teisingumo ministras.

Vakar teisingumo ministras R.Mockus, atsižvelgdamas į dar vieno atliko tarnybinio patikrinimo išvadas, pasiūlė atleisti iš pareigų Lietuvos kalėjimų tarnybos direktorių Mindaugą Kairį.