Jaunasis ūkininkas Vytenis: „Mūsų atostogos - laukuose"

- Turite Visuomenės sveikatos vadybos magistro laipsnį, dirbate lektoriumi, skaitote paskaitas apie komunikaciją ir psichologiją, ir ūkininkaujate. Kaip sugalvojote?

- Ūkis visada buvo kaip hobis. Visada svajojau apie didelį sodą, nusipirkau 25 arų namų valdos sklypą, paskui nusprendžiau įsigyti didesnį sklypą. Taigi turiu apie 7 ha žemės, tinkamos ūkininkauti.

Mano senelis labai mėgo sodininkauti, jis turėjo sodą, pats įskiepydavo medžius, vaikystėje stebėdavau, kaip jis tą daro, man buvo labai įdomu. Senelis augino obelis, kriaušes. Manau, kad būtent senelis man - kaip tam medžiui - įskiepijo meilę gamtai, medžiams.

80 proc. mano ūkio sudaro sodininkystė, auginu kriaušes, lazdynus, trešnes, turiu pasisodinęs apie 40 graikinių riešutmedžių. Graikiniai medžiai užauga labai dideli, vienas toks 10-ies metų brandus medis atstoja 10-a ir daugiau lazdyno medžių. 10 graikinių medžių atstoja 100 lazdynų. Čia turi omenyje produkcijos kiekį.

- Riešutmedžiams tinka mūsų klimatas?

- Pavasarinės šalnos juos nušaldo, jei būna žydėjimas. Šiais metais gegužę šalnos pakirto ir trešnes, kriaušes. Užfiksavau, gegužės pradžioje buvo -8 laipsniai. Pats kviečiau tris seniūnijos ekspertus, kad jie ateitų ir įvertintų mano ūkio nuostolius, nes vien nuotraukų Nacionalinei mokėjimo agentūrai nepakanka, reikia, kad atvažiuotų ekspertai ir patvirtintų faktus.

Investicijos, siekiant išvengti tokių nuostolių, yra labai didelės. Net Italijoje kalnų regione šalnos pakenkia sodams. Italai sakė, kad hektarui įrengti apsaugas su purškiamomis sistemomis (purškiama virš medžių dulksna, apsauganti medžius nuo šalnų) ir dar tinklai nuo paukščių, kainuoja daugiau nei 30000 eurų (neįtrauktos elektros instaliacijos, gręžinio ir siurblio kainos)! Klausimas: kada atsipirks produkcija? Kiek dešimčių metų turėčiau pardavinėti trešnes, kad padengtų sąnaudas?

Neapsimoka. Juo labiau žiūrint į kainas, tose pačiose Maximose, Lidluose galima kilogramą trešnių gauti už 6-9 eurus. Nelabai mes galime pakonkuruoti su ispaniškomis ar egiptietiškomis trešnėmis. Be to, Lietuvos klimatas labai nepalankus trešnių auginimui, jas dažnai nuniokoja paukščiai, net atbaidymo priemonės jau nepadeda.

Jei šalnos nenušaldo žiedų, kilogramas lietuviškų trešnių gali kainuoti 10 eurų. Bet žmonės žinos, kad uoga vietinė, daug skanesnė, šviežesnė.

- Kur jūs dedate savo išaugintą produkciją?

- Keliauja tiesiogiai klientui. Žmonės apie mus sužino iš feisbuko, per vietines bendruomenes. Veiklos pradžioje įkeldavome skelbimus į socialinius tinklus, dabar jau žmonės mus pažįsta ir patys kreipiasi. Atvažiuoja patys skinti uogų, dažniausiai braškių. Vis klausia, o ką dar šįmet parduosit? Lazdynų bus, kriaušių šiek tiek. Auginame ir šparagus, tautiečiai labai juos mėgsta.

Žmonės ieško ekologiškos produkcijos, mes tokią auginame, be jokių chemikalų. Tokia mūsų ūkio filosofija, auginti švariai, sveikai. Atvažiuoja pas mus žmonės ir skinasi. Kadangi mes esame Maišiagalos seniūnijoje, tai iš ten daug ir atvažiuoja. Dar yra klientų iš Vilniaus, Širvintų rajono. Susiformuoja klientų ratas, atsiranda ryšys, tam tikra draugystė.

- Patys visus darbus nudirbate?

- Viską dviese su žmona. Jei jau matome, kad visai nespėjame, tada prašome žmonių, kad atvažiuotų patys išsiskinti, tokiu atveju pusę kainos produkcija. Mes atsirenkame klientus, nes buvo atvejų, kai atvažiuoja žmonės, kelmus braškių mindo. Kiti atvažiavę dievagojasi, kad skinasi sau, vaikams, močiutei, o paskui matome, kad Maišiagaloje skelbimuose užsikėlę kainą perpardavinėja.

Kai nustatome tokius žmones, nebeleidžiame jiems skintis. Mes įsileidžiame žmones ne tam, kad jie sudarytų mums konkurenciją. Mes po 6 Eur už kilogramą braškes parduodame, o tie žmonės, prisiskynę pas mus už 3 eurus (kg), pardavinėjo po 7,5 Eur. Mes esame sąžiningi ir suinteresuoti, kad žmonės ateitų čia pradžiuginti savo šeimas, pavalgyti sveikesnio maisto.

Mūsų ūkis - visa filosofija. Nes jeigu norėtumei daryti verslą, visi žino, užsiimk grūdininkyste. Nusiperki su paskolom traktorių, purški ir tada geriausias biznis. Mes esame tik už sveiką produkciją. Ir taip žmonėms užtenka tų lėtinių ligų, nuo nesveiko maisto...

- Kaip atrodo jūsų kasdienybė?

- Mes neatostogaujame. Dirbame ir ilsimės, nes dirbame keliose skirtingose srityse, pailsi protas. Kai pradėjome ūkininkauti, taip ir neturėjome atostogų su žmona. Mūsų atostogos - ūkyje.

- Būna, kad žmonės atvažiuoja tiesiog pasigrožėti derlių vaizdais?

- Buvo tokių klienčių, atvažiuoja merginos ilgais nagučiais, su suknelėmis, pasiima po vieną krepšelį braškėms rinkti. O jos atvažiavo, pasifotografavo, prisiskynė po 500 gramų ir išvažiavo. Viskas dėl instagramo (juokiasi). Nes graži aplinka.

Ateityje planuojame agroturizmą, nes matome, kad miestiečiams labai reikia tokių vietų.

- Esate jaunasis ūkininkas, jums skaudu dėl takoskyros tarp stambiųjų ir smulkiausiųjų ūkininkų?

- Pabūsiu ne visai diplomatiškas ir korektiškas, juk politikus, patenkančius į Seimą, kažkas remia. Ir už tą rėmimą jie turi atidirbti. Galbūt todėl politikai stambiesiems yra palankesni. Toks dalykas vadinamas lobizmu.

Lietuvoje labai daug užauginama grūdų ir didžioji jų dalis eksportuojama į turtingesnes arabų šalis. Uogininkų, vaisių augintojų mūsų šalyje mažai, todėl ir produkcijos mažai. Matote, kokia yra prekybos centruose. Didžioji dalis atkeliavusi iš Lenkijos, nes ji turi labai gilias žemės ūkio tradicijas, įskaitant sodininkystę bei uogininkystę. Lenkija užaugina daug pigiau, bet dažniausiai naudojant chemikalus.

- Neplanuojate plėsti plotų?

- Ne, nes automatiškai ūkis taptų chemizuotas. Bet štai olandai, belgai iš 1 ha geba išgauti 15-25 tūkst. eurų per metus (lietuviai 700-1500 eurų iš hektaro). Tai net ir nebūtina turėti didelius plotus.

- Jaunimas ūkiuose išliks?

- Entuziastai išliks. Jų nedaugės, nes parama iš politikų pusės smulkiesiems nėra stipri. Bet bus ūkininkų, dirbančių iš pašaukimo.

Stebuklų nesitikiu iš valdžios ir aš. Kalbant apie ES politiką, regis, žemės ūkiui jau užtrauktas rankinis stabdis. Mažės visos paramos, nes susirūpinta visos ES gynyba. Ir tai yra logiška. Visiems ūkininkams teks pasiveržti diržus.

Tačiau gerai tai, kad vis daugėja žmonių, kurie ieško ekologiškai išaugintos produkcijos. Jiems ne tas pats, ką jie valgo. Tokios tendencijos skatina mus dar labiau stengtis.

Esu Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos valdybos narys, pas mus yra maži arba vidutiniai ūkiai. Stambių ūkininkų pas mus nėra, nes jų visai kiti interesai. Ten nėra daug filosofijos ir ideologijos, ten yra tik pelnas. Mes turime aukštesnius moralinius lūkesčius, mes norime, kad ir po mūsų būtų gerai. Kad Lietuvos žemė liktų neužteršta pesticidais, o dirvožemis - nenualintas.