Vyriausybei trečiadienį svarstant antrosios pensijų pakopos pertvarką, kuri leistų iš kaupimo pasitraukti lengviau, socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė prognozuoja, kad priėmus naują tvarką iš sistemos daugiausiai pasitrauktų 20 proc. kaupiančiųjų.
„Kadangi šiai dienai siūloma palikti subsidiją valstybės, tai tikrai juodžiausiu scenarijumi matome, kad galėtų pasitraukti 20 proc., bet visai tai priklausys ir nuo pačių pensijų fondų veiklos rezultatų“, – žurnalistams trečiadienį sakė I. Ruginienė.
Iš pradžių ministerija siūlė vietoje 1,5 proc. užpraėjusių metų vidutinio darbo užmokesčio (VDU) dydžio valstybės subsidijos kaupiantiesiems įvesti gyventojų pajamų mokesčio (GPM) lengvatą, taikomą gyventojų įmokoms.
Tokiu būdu siekta sutaupyti daugiau nei 330 mln. eurų, kuriuos valstybė kasmet skiria prisidėjimui prie kaupimo.
Visgi po konsultacijų su pensijų fondais skatinamąją subsidiją nuspręsta palikti – rastas sutarimas su pensijų fondais.
I. Ruginienės teigimu, gyventojų sprendimą likti kaupime ar jį nutraukti didele dalimi lems pensijų fondų pastangos.
„Žmonės tikrai domėsis, žmonės žiūrės ir labai skatinu, kad pensijų fondai pradėtų kontaktuoti su savo klientais“, – pridūrė ji.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) siūlo atsisakyti dabar kas trejus metus galiojančio automatinio gyventojų įtraukimo į antrąją pensijų pakopą, vietoje jo įtvirtinti visiškai savanorišką kaupimo modelį.
Nutraukti kaupimą galima būtų 21 mėnesių laikotarpiu arba beveik dvejus metus, iš kurių grynas laikas pasitraukimui, pasak ministrės, galėtų būti 2026-ųjų sausio-rugsėjo mėnesiais ir 2027 metų tuo pačiu laikotarpiu.
„Tai susiję su rinkomis – turime uždaryti visą laiką kalendorinius metus. Jeigu sakome – 90 dienų prašymo nagrinėjimo terminas, tai rugsėjo mėnesį turime uždaryti prašymų įteikimą, dar turime 3 mėnesius nagrinėjimo terminą ir nuo sausio pirmos vėl startuoja terminas, kai gali apsispręsti ir išeiti“, – aiškino I. Ruginienė.
Pasak jos, kaupiančiajam nusprendus likti sistemoje, jam būtų sudarytos lankstesnės sąlygos – žmogus galėtų lengviau valdyti savo lėšas, pagal Konstitucinio teismo (KT) nutarimą dalį jų galėtų išsiimti.
Jeigu kaupiančiojo netenkina atnaujintos sąlygos, jis galėtų atsiimti savo lėšomis į antrąją pakopą sumokėtas įmokas ir investicinį prieaugį, o valstybės subsidija būtų perkeliama į pirmos pakopos, vadinamąją „Sodros“ pensiją.
Visas lėšas iki pensijos išsiimti būtų leidžiama, kai žmogus netenka 70-100 proc. dalyvumo, jam nustatyta sunki liga, įtraukta į Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) sudarytą ligų sąrašą, ar paliatyvios pagalbos poreikis.
Tokiu atveju išsiimamos lėšos nebūtų apmokestinamos ir pajamų mokesčiu.
Pasak I. Ruginienės, priėmus pokyčius dalis jų įsigaliotų po pusmečio – tiek laiko ministerijai prireiks pasiruošti, suderinti turimas informacines sistemas.
Kritiką ministerijos siūlymams išsakė Lietuvos bankas (LB), teigdamas, jog pokyčiai leistų iš kaupimo pasitraukti dideliam skaičiui asmenų, o tai esą lemtų didelius trumpalaikius ekonomikos svyravimus – didėtų realusis bendrasis vidaus produktas (BVP) ir infliacija, išaugtų vartojimas.