Idant automobilis netaptų „fakelu“

Paklausus apie dažniausias gaisrų priežastis, A.Gudžiauskas nurodė, kad 50 proc. visų šalyje fiksuojamų lengvųjų automobilių gaisrų sukelia elektros instaliacijos gedimai.

„Antroje vietoje - kiti įvairūs gedimai, trečioje - tyčiniai padegimai, kurių per metus turime apie 50, - nurodė jis. - Potencialias problemas išduoda netinkamai veikianti elektros įranga, dažnai perdegantys saugikliai, prastai veikiantys elektros prietaisai. Visa tai signalizuoja, kad kažkur sistemoje yra pažeidimai, galintys sukelti trumpą jungimą, kuris netruktų peraugti į gaisrą.

Siekiant šito išvengti, reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kaip elektros įranga veikia senesniuose automobiliuose arba, tarkim, po transporto priemonės remonto arba papildomos, gamintojo nenumatytos, instaliacijos įdiegimo. Ne retas atvejis, kai tokie darbai atliekami atmestinai, deformacijų galimai pažeisti laidai nėra sutvarkomi, todėl vėliau viskas baigiasi labai nemaloniai."

Komentuodamas situaciją su sezoniškumu, specialistas išskyrė didžiausius karščius ir šalčius.

„Kai būna karšta, įkaitę automobilio paviršiai tampa dar karštesni, kas natūraliai didina ir gaisrų riziką. Situaciją dar labiau blogina transporto priemonės viduje palikti įvairūs degūs daiktai - degaus skysčio talpos, aerozoliai, žiebtuvėliai ir pan. Tikrai ne visi susimąsto apie tai, kad visą dieną saulėje išgulėjęs žiebtuvėlis gali sprogti ir taip sukelti gaisrą, - perspėjo A.Gudžiauskas. - Kitas automobilių gaisrų pikas fiksuojamas per didžiausius šalčius. Tuomet vairuotojai prisimena įvairius ir, dažniausiai, nelabai saugius šildymo metodus, gali pavesti ir neprižiūrima gamyklinė variklio pašildymo įranga. Taip pat esant dideliems šalčiams sukietėja laidų izoliacija bei degalų padavimo žarnelės, kurios nuo vibracijos gali pradėti trūkinėti, kas taip pat didina gaisrų pavojų."

Jeigu nutiko nelaimė

Atsakydamas į klausimą apie automobilio gesinimą, specialistas patikslino, kad daug ką lemia situacija.
„Būna, kad automobiliai užsidega važiuojant. Jeigu jau iš po variklio dangčio pasirodo dūmai, būtina tuojau pat sukti į šalikelę, taip nesukeliant pavojaus kitiems eismo dalyviams, išjungti degimą, išimti raktelius, jeigu pavarų dėžė mechaninė, įjungti laisvą pavarą, nes kitaip automobilis gali netikėtai pajudėti, užtraukti rankinį stabdį, informuoti apie nelaimę ugniagesius-gelbėtojus, ir įvertinus savo galimybes bei gebėjimus, bandyti automobilį gesinti", - veiksmų eigą nupasakojo PAGD atstovas.

Jeigu gaisras prasidėjo stovėjimo aikštelėje, pirmiausia reikėtų patraukti šalia esančias transporto priemones, kad jos neužsidegtų ir lengviau galėtų privažiuoti ugniagesiai.

„Pastebime, kad bandydami gesinti degančias transporto priemones, žmonės neretai susižaloja patys. Dažniausiai gaisrai prasideda po variklio dangčiu. Bandydami gesinti automobilį, žmonės skuba jį pakelti. Tuomet liepsnos gauna daugiau oro ir staigiai šoka aukštyn, kas, neretai, baigiasi viršutinės kūno dalies apdegimu. Siekiant šito išvengti, dangtį reikia praverti tik tiek, kad būtų galima panaudoti gesintuvą. Dar geriau, jeigu gesintuvai yra keli, nes tuomet į gaisro židinį supurškiama daugiau gesinimo medžiagos, - toliau pasakojo A.Gudžiauskas. - Gesintuvas, jeigu yra prieinamoje vietoje ir veikiantis, yra efektyvi gesinimo priemonė. Deja, dažniausiai jie automobiliuose būna bagažinėse, todėl sunkiai pasiekiami. Nors taisyklėse nurodyta, kad gesintuvas turėtų būti ne mažiau, kaip 1 kg talpos, tačiau tokio užtektų tik lokaliam gaisro židiniui, todėl rekomenduotina vežiotis 2 kg talpos gesintuvus."

Dažniausiai vairuotojai perka miltelinius gesintuvus, kurie yra universaliausi. Jie nebijo minusinės temperatūros ir tinka tiek kietoms medžiagoms, tiek skysčiams. Vandens putų gesintuvai irgi efektyvūs, bet jie prie minusinių temperatūrų užšąla. Angliarūgštės gesintuvai veikia dar efektyviau, tačiau jie būna didelės talpos, todėl labiau skirti vilkikams ar autobusams."

Jeigu gesintuvo po ranka nėra ar jis pasibaigė, gaisrą galima gesinti ir pagalbinėmis priemonėmis.
„Tam puikiai tinka tiek smėlis, tiek žemė, tačiau su sąlyga, kad turėsime kuo juos pasemti, nes rankomis daug neprinešiosi. Dar viena priemonė yra nedegus audeklas bet jo panaudojimas būtų komplikuotas, nes užmesti jį reikėtų taip, kad į saloną nepatektų deguonis. Jeigu automobilis jau dega, padaryti tai nebūtų paprasta. Ir, aišku, visuomet tinka vanduo", - gesinimo abėcėlę tęsė specialistas.

Visgi, pasak jo, gaisro paprasčiau išvengti, negu vėliau su juo kovoti.

„Kaip minėjau, vasarą problemų gali pridaryti transporto priemonėje palikti degūs skysčiai, kuriems išsiliejus būtų suformuota degi aplinka.

Taip pat galvos skausmu gali tapti elektros instaliacija, todėl jos ne tik nereikėtų perdarinėti ar jungti prie automobilio papildomą įrangą, bet ir prižiūrėti esamos būklę.

Tvarkingi saugikliai perdegdami atjungia elektros tiekimą ir apsaugo nuo gaisro. Jeigu jie perdega ypač dažnai, nereikėtų mėginti problemos spręsti „pagalbinėmis" priemonėmis, o atlikti visą transporto priemonės elektros instaliacijos patikrą, nes, kaip minėjau, būtent techniniai gedimai yra dažniausia automobilių gaisrų priežastis", - apibendrino A.Gudžiauskas.