G.Nausėda apie siūlomą NT mokestį: chaotiškas komunikavimas sukėlė nervingumą visuomenėje

„Esu nusivylęs proceso chaotiškumu, tenka tą konstatuoti. Ko gero, tokia situacija susidarė dėl to, kad tam tikros iniciatyvos buvo pateikiamos nesuderintos, nekomunikuotos ir sukėlė jeigu ne paniką, tai didelį nervingumą visuomenėje. Kartais, visiškai be pagrindo“, – antradienį žurnalistams Prezidentūroje teigė G. Nausėda. 

„Komunikacinis vakuumas arba chaotiškas komunikavimas lėmė, kad bijoma to, ko net nereikėtų bijoti. Jeigu apskritai jokių pakeitimų nebūtų daroma, tai vien tik tai mokestinių verčių pasikeitimas nuo kitų metų pradžios reikštų kur kas didesnį nekilnojamojo turto apmokestinimą, negu tas, pagal kurį ketinama apmokestinti dabar“, – pabrėžė jis. 

Prezidentas akcentavo, kad NT mokesčio projektą Vyriausybė turėjo suderinti su koalicijos partneriais dar prieš registruojant jį teisės aktų sistemoje.

„Svarbiausia suprasti, kad NT mokestis tikrai neužtikrins mūsų šalies gynybos, nes pagal savo apimtį jis papildomai duos tik keliasdešimt milijonų eurų įplaukų. (...) Sukėlėme diskusijų ir nervingumą už 1 mlrd., tuo metu surinksime 40 mln. eurų, bet taip yra. Dar kartą tenka apgailestauti, kad pats procesas turėjo vykti visiškai kitaip, turėjo iš karto būti pateiktas suderintas su visais koalicijos partneriais pasiūlymais ir eigoje nebekaitaliojamas ketvertą ar penketą kartų“, – dėstė G. Nausėda. 

Mokesčių klausimais koalicija galėtų rasti sutarimą

Tuo metu paklaustas apie valdančiojoje daugumoje įvairiais klausimais išsiskiriančias partnerių pozicijas, prezidentas svarstė, kad mokesčių tema koalicija galėtų rasti bendrą sutarimą.

„Aš visgi atskirčiau šiuos klausimus, yra tam tikros trinties: galbūt asmenybinės, galbūt ideologinės. Ji pasireiškia per pažymas, per apsišaudymus, bet mokesčių klausimais tą bendrąjį vardiklį surasti galima. Manau, visi trys koalicijos partneriai sutaria, kad Neapmokestinamasis pajamų dydis (NDP) turi būti didesnis negu 20 tūkst. eurų, ypač kalbant apie Vilnių arba tokius regionus, kuriuose NT yra brangesnis, kad pirmasis būstas turi būti apmokestinamas mažesniu NT tarifu“, – kalbėjo G. Nausėda.

„Yra dalykų, juos padiktuoja paprasta ir ekonominė ir socialinė logika, kur visos trys partijos, nes jos visgi save pozicionuoja kaip centro-kairės partijas, galėtų rasti tą kompromisą. Bėda buvo ta, kad sprendimai buvo komunikuojami dar nesutarus valdančiojoje koalicijoje. Tada atsistodavo antras ar trečias partneris ir sakydavo, kad aš su tuo nesutinku. Tai kelia nepasitikėjimą visuomenėje“, – akcentavo jis.

Palaiko idėją, kad spręsti turėtų savivaldybės

Kaip skelbta anksčiau, pirmadienį Finansų ministerija registravo projektą, kuriame siūloma NT mokesčio grindis leisti nustatyti intervale nuo 20 iki 80 tūkst. eurų, o to nepadariusiose savivaldybėse nuo kitų metų taikyti 40 tūkst. eurų kartelę.

Savo ruožtu šalies vadovas palaiko idėją, kad šiuo klausimu savivaldybės turėtų pačios apsispręsti dėl taikomo NT mokesčio tarifo. 

„Tai, kad savivaldybės įgauna daugiau laisvių nustatyti tiek neapmokestinamo turto dydį, tiek ir tarifą – yra pliusas. Jos tikrai gali pačios labai gerai įvertinti ir savo prioritetus, ir nekilnojamojo turto rinkos situaciją savo regione. Kažkuriais etapais, galbūt, rinktis mažesnį neapmokestinamo turto dydį, jeigu jiems verkiant reikia finansinių įplaukų tam, kad atlikti tam tikras socialines paslaugas ir geriau atliepti gyventojų poreikius socialinėje srityje“, – kalbėjo G. Nausėda.

„Kita savivaldybė, kuriai, galbūt, papildomos fiskalinės įplaukos iš nekilnojamojo turto mokesčio nėra tokia gyvybiškai svarbi, nustatys maksimalų neapmokestinamo turto dydį ir tarifą“, – pridūrė jis. 

Finansų ministerijos projekte taip pat siūloma, kad savivaldybių tarybos nustatyti pagrindinio gyvenamojo būsto neapmokestinamos kartelės dydį turėtų iki šių metų gruodžio, tarifus reikėtų nustatyti atsižvelgiant į Registrų centro NT mokestinės vertės dydį.

Iki 200 tūkst. eurų vertės pagrindiniam būstui būtų taikomas 0,1 proc. mokesčio tarifas, virš šios vertės ir iki 400 tūkst. eurų – 0,2 proc., nuo 400 iki 600 tūkst. eurų vertės –  0,5 proc, virš 600 tūkst. eurų – 1 proc. mokesčio tarifas.

Premjeras Gintautas Paluckas sakė, kad pokyčiai leis savivaldybėms pačios nustatyti mokesčio ribą gyventojų pirmajam būstui, rinktis tarifą intervale 0,1–1 proc.