1 nuotr.Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Giedrimui Jeglinskas praėjusią savaitę pareiškė, kad Lietuva turėtų išdrįsti numušti į šalies teritoriją įskridusius dronus ir taip pasiųsti aiškų signalą grėsmę keliančioms valstybėms. Tačiau Krašto apsaugos ministerija (KAM) laikosi kiek kitokios pozicijos. Pasak krašto apsaugos ministro Karolio Aleksos, ginkluotė turėtų būti panaudota tik kaip pati paskutinė priemonė ir tik įvertinus, jog objektas kelia realią grėsmę.
„Jeigu bus vertinimas toks, kad yra didžiulė grėsmė ir didžiulis pavojus, yra tam tikros procedūros, kurios leidžia steigti draudžiamas zonas. Draudžiama zona reiškia, kad joje negali vykti jokie skrydžiai ir galima naudoti karinę jėgą“, – Eltai teigė jis.
„Bet tai yra tikrai išskirtiniais atvejais (...). Tokie sprendimai turi būti labai pasverti ir labai rimti dėl to, kad net ir paskelbus draudžiamą zoną ir leidus naudoti karinę jėgą, mes puikiai suprantame, kad, jeigu ji būtų pakankamai didelio masto, būtų tam tikros rizikos. Gali būti nuolaužų, kurios galėtų kristi žemyn ir t. t.“, – Eltai teigė K. Aleksa.
Viceministro teigimu, sugebėjus įvertinti, kad objektas nekelia grėsmės, naudoti brangiai kainuojančią oro gynybos ginkluotę, kaip, kad siūlo NSGK pirmininkas, būtų neadekvatu.
„Suprantame tą simbolizmą, bet norisi pamatuoto supratimo, pamatuoto vertinimo, nes karinės jėgos naudojimas yra absoliučiai ekstremali ir paskutinė priemonė. Tu viską sustabdai toje vietoje, visą gyvenimą. Tai ar tada tas drono įskridimas ir jo kelionė Lietuvos teritorijoje yra verta tokio veiksmo? Jeigu matysime, kad ji verta, tai neabejotinai bus pritaikytos visos priemonės“, – akcentavo jis.
Viceministras pažymėjo ir tai, kad Lietuvoje teisiškai yra taikos padėtis, todėl ginkluotės naudojimas turi griežtas procedūras. Anot jo, panaudoti karinę jėgą prieš objektus, kurie nekelia realios grėsmės, nebūtinai būtų racionalu.
„Jeigu mes po to turėsime galbūt kažkokias didesnes pasekmes, kad panaudojome jėgą, tai klausimas bus, ar ji tikrai buvo proporcinga“, – kalbėjo K. Aleksa.
G. Jeglinskas: pasiųskime signalą, kad esame pasirengę
Savo ruožtu NSGK pirmininkas G. Jeglinskas ir toliau tvirtina, kad pasiųsti signalą priešiškoms jėgoms būtų geras sprendimas. Anot jo, tai, kad į šalies teritoriją įskridęs dronas pats nukrenta prie pasienio, parodo tik egzistuojančius trūkumus Lietuvos oro gynyboje.
„Pats įskrenda dronas ir pats nukrenta už kilometro – mes tikrai nesiunčiame jokios žinutės. Mes tik parodome, kad yra pakankamai daug problemų mūsų oro erdvės gynyboje. Reikia ne tik kalbomis pasakoti, kokia stipri mūsų oro gynyba, bet veiksmais. Išdrįskime nužeminti kad ir tokį droną, kuris neturi kovinės galvutės. Čia turbūt nėra didelio dalyko. Panaudokime kinetines ar nekinetines priemones. Tai siųstų svarbų signalą, kad mes esame pasirengę tai padaryti“, – tvirtino NSGK pirmininkas.
Parlamentaras taip pat kritiškai vertina nuogąstavimus dėl eskalacijos, kurią galbūt sukeltų bepiločio orlaivio numušimas. Jo teigimu, eskalacijos baimė yra tipinė Vakarų šalyse susiklosčiusi politika.
„Mes bijome kažkokios eskalacijos. Čia jokia eskalacija. Priešiškos valstybės dronas įskrenda į Lietuvos teritoriją, jis yra nužeminamas, viskas. Dronas yra tuo ypatingas, kad jis neturi piloto – mes nepažeidžiame žmogaus, mes neįsiveržiame į priešo teritoriją, mes giname savo teritoriją. Mes parodome, kad turime techninę kompetenciją ir politinę valią padaryti tai, ką reikia padaryti“, – aiškino politikas.
G. Jeglinskas skeptiškai įvertino ir baimes dėl galimų nuolaužų, jei bepilotis orlaivis būtų numuštas. Pasak jo, dronas bet kokiu atveju pats gali nukristi gyvenamojoje vietoje, todėl geriau būtų kontroliuoti situaciją ir patiems pasirinkti, kur objektą neutralizuoti.
VSAT: teoriškai galimybę numušti turime
Savo ruožtu Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) atstovas spaudai Giedrius Mišutis teigė, kad pasieniečiai skrendančius objektus teoriškai galėtų numušti. Anot jo, tokius įgaliojimus jiems suteikia teisės aktai, priimti po suaktyvėjusių kontrabandininkų bandymų gabento rūkalus oro balionais.
„Teoriškai prieš kiekvieną skrendantį, nuotoliniu būdu valdomą objektą pasieniečiai turi teisę panaudoti šaunamąjį ginklą“, – komentavo VSAT atstovas.
Vis tik, G. Mišutis akcentavo, kad šaunamasis ginklas prieš oro balionus dar nė kartą nebuvo panaudotas, nes tai reikalauja detalaus rizikų įvertinimo.
„Kiekvienu atveju vertinama daug aplinkybių prieš panaudojant ginklą. Tas ginklo panaudojimas šalia sienos, jeigu trajektorija susitinka su kryptim kažkur Baltarusijos pusėn, būtų nelabai įmanomas. Kaimai yra aplinkui, yra paleisto šūvio pavojus. Galų gale tikslumas, pasiekiamumas iš pasieniečių tarnybinio ginklo“, – kalbėjo jis.
Kaip jau buvo skelbta, G. Jeglinskas ketvirtadienį pareiškė, kad Lietuvos oro gynyboje yra daugybė kritinių spragų: detektavime, perspėjimo sistemose ir neutralizavime.
Taip jis kalbėjo po ketvirtadienį sušaukto uždaro NSGK posėdžio, kur buvo aptarta iš Baltarusijos atskridusio ir Lietuvos oro erdvę pažeidusio bepiločio orlaivio „Gerbera“ situacija.
Lietuvos kariuomenė savo ruožtu yra paskelbusi, kad taikos metu šalies erdvę pažeidę skraidantys objektai būtų naikinami tik tuo atveju, kai jie keltų realią grėsmę valstybės saugumui ar kritinei infrastruktūrai. Pabrėžiama, kad taikos metu tokį sprendimą gali priimti tik krašto apsaugos ministras.
ELTA primena, kad liepos 10 d., Lietuvos oro erdvę pažeidė iš Baltarusijos atskridęs bepilotis orlaivis „Gerbera“. Iš pradžių Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT) pranešė, kad 100 metrų aukštyje 50–60 km/h greičiu skridęs orlaivis panašus į savadarbį lėktuvėlį. Netrukus krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė patvirtino, jog įskridęs bepilotis yra rusų gamybos „Gerbera“, imituojantis „Shahed“ dronus ir skirtas suklaidinti.
Informavus apie oro erdvės pažeidimą, buvo nurodyta reaguoti ir NATO oro policijos misiją Lietuvoje atliekantiems naikintuvams. Visgi, objektui nukritus, užduotis buvo atšaukta.
Tarnybų teigimu, dronas pavojaus nekėlė.
Dėl oro erdvę pažeidusio bepiločio Lietuvos kariuomenė atlieka tyrimą.
