Advokatas: iš fantazijos bandoma pritempti išdavystę Lietuvai

„Mes turėsime, jeigu turėsime, ir jeigu prieis iki to, kad mums bus kažkokios pretenzijos pateiktos, tada mes į jas konkrečiai atsakysime. Bet jos turės būti aiškiai suformuluotos, dėl ko tos pretenzijos, nes dabar yra tik pasijungta kažkokia fantazija ir iš tos fantazijos bandoma pritempti išdavystę Lietuvai“, – Eltai sakė E. Vaitkaus advokatas.

M. Misiūno teigimu, tai, kad yra pradėtas tyrimas, dar nereiškia, jog E. Vaitkui bus pareikšti kokie nors konkretūs kaltinimai. 

„Visų pirma, mes neturime ne tik kad kaltinimų jokių, (…) bet ir jokių įtarimų. Čia yra pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl medžiagos patikslinimo, nes iš tyrimo medžiagos pradinės dar nėra jokių kaltinamųjų, įtariamųjų, ir, sakykime, tai, kad pradėtas tyrimas dėl Eduardo Vaitkaus, tai dar nereiškia, kad jį ten, sakykime, patrauks įtariamuoju“, – aiškino advokatas.

ELTA primena, kad Minske surengtoje spaudos konferencijoje E. Vaitkus pareiškė, kad Lietuva neturi teisėtai išrinkto prezidento.

Buvęs kandidatas į šalies vadovo postą tikino, kad taip yra dėl, anot jo, daugybės per prezidento rinkimus padarytų pažeidimų.

Vilniaus apskrities policija dėl šių politiko pareiškimų pradėjo ikiteisminį tyrimą.

Jis pradėtas pagal Baudžiamojo kodekso straipsnį, numatantį atsakomybę už veikimą prieš Lietuvą.

O kaip visa tai vertina pats E.Vaitkus?

- Kas paskatino vykti į Baltarusiją?

- Metų pradžioje kreipiausi į visų Skandinavijos šalių ambasadorius Lietuvoje, prašydamas susitikimo, per kurį ketinau pateikti duomenis apie daugybinius įstatymų pažeidimus praėjusių metų rinkimų metu. Remdamasis Stebėtojų tarybos surinktais duomenimis, kuriuos pripažino ir Vyriausioji rinkimų komisija, planavau pateikti įrodymus, kodėl dabartinis Lietuvos prezidentas nėra teisėtas. Deja, tiek Skandinavijos šalių, tiek JAV ambasadoriai atsisakė su manimi susitikti, motyvuodami tuo, kad nenori kištis į Lietuvos vidaus reikalus.

Keista pozicija - prezidento rinkimų metu jie susitiko su kandidatu Ignu Vėgėle, ir tai nebuvo laikoma kišimusi, o susitikdami su manimi ir peržiūrėję mano turimą medžiagą jie esą jau būtų peržengę ribą.

Kai demokratinių Vakarų valstybių atstovai atsisakė, kvietimą gavau iš Baltarusijos partijos „Belaja Rus“. Supratau tai kaip galimybę nuvykti pas kaimynus ir pasidalinti informacija bei sukaupta patirtimi, kaip organizuoti rinkimus, kad jie atitiktų tarptautinius standartus ir demokratijos indeksų vertinimus.

Paprasčiau tariant - vykau į Baltarusiją, kad iš vyresnio ir daugiau patyrusio „brolio“ pozicijų parodyčiau, kaip organizuoti rinkimus, kurie būtų pripažinti tarptautiniu mastu. Taip pat pristačiau savo rinkiminę platformą prezidento ir Seimo rinkimams. Lietuvos rinkimai formaliai gavo aukštus įvertinimus, tad kodėl nepasidalinus gerąja praktika? Juk Vakarams neįdomu, kad dėl Konstitucijos pažeidimų žmonėms Lietuvoje faktiškai buvo atimta teisė rinktis valdžią laisvuose ir teisinguose rinkimuose.

- Ar tikrai buvo gera idėja vykti į kitą šalį ir pasakoti apie Lietuvos problemas?

- Esu sąžiningas su savimi ir su žmonėmis Lietuvoje. Jei mėginčiau slėpti rinkimų klastojimo ar Konstitucijos laužymo faktus nuo visuomenės ar pasaulio, prisidėčiau prie šių neteisėtų veiksmų tęsimo ir klaidinančio Lietuvos įvaizdžio formavimo. Tokiu atveju mes su Vakarais atsidurtume skirtingose realybėse ir negalėtume veikti išvien. Manau, kad reikia atsisakyti veidmainiškumo - būti skaidriems ir nebūti bailiems tiesos akivaizdoje.

- Kaip vertinate kilusį ažiotažą ir pradėtą tyrimą?

- Ažiotažo nejutau, nes tuo metu nebuvau Lietuvoje - bet jo aidai pasiekė mane dar Minske. Kalbant apie teisėsaugą, sutinku su advokato Mažvydo Misiūno pozicija - tyrimas remiasi fantazijomis. Jis viešai pasakė, kad jei bus kažkas pateikta, mes atsakysime, tačiau visos pretenzijos turės būti pagrįstos faktais, o ne prielaidomis. Be to, ikiteisminis tyrimas savaime nereiškia, kad man bus pareikšti kokie nors kaltinimai - todėl siūlyčiau neskubėti su išvadomis.

- Kaip manote, kuo visa ši istorija baigsis?

- Tikiu, kad ji baigsis tiesos, teisingumo ir Lietuvos žmonių pergale. Tada Lietuva taps laisva, nepriklausoma, neutrali valstybe, kurioje bus gerbiama Konstitucija, žmogaus teisės ir kurioje žmonės bus tikrieji savo šalies šeimininkai.