ES įmokėsime daugiau nei atgausime

Įspėjimas

Neatmetama, kad pirmą kartą istorijoje į bendrą katilą sumokėsime daugiau, nei iš jo gausime: jau liepą Europos Komisija turėtų pristatyti 2028-2034 metų ES biudžeto projektą. Lietuvos europarlamentaras Paulius Saudargas LRT sakė, jog gali atsitikti taip, kad Lietuva po 2027 m. į ES biudžetą sumokės daugiau, nei iš jo gaus.

„Iš ES fondų gaunamų lėšų drastiškai sumažėtų, jeigu pasiektume 90 proc. BNP vienam gyventojui nuo ES vidurkio", - teigė politikas, anot kurio, 90 proc. BNP lygis aktualus dėl lėšų iš didžiausio - Sanglaudos - fondo.

1994 m. įsteigtas finansavimo mechanizmas skirtas ekonomiškai silpnesnėms Bendrijos valstybėms. Pavyzdžiui, 2021-2027 m. jo lėšas gauna Bulgarija, Kroatija, Kipras, Čekija, Estija, Graikija, Vengrija, Latvija, Lietuva, Malta, Lenkija, Portugalija, Slovakija ir Slovėnija. Europos Komisijos duomenimis, Lietuva iš Sanglaudos fondo 2021-2027 m. gaus 1,645 mlrd. eurų.

Deja, ES statistikos agentūra „Eurostat" skelbia tik 2023 m. pabaigos duomenis. Pagal juos, Lietuvos BNP vienam gyventojui 2023 m. siekė 84 proc. ES vidurkio. Tad tikėtina, kad, tvirtinant artimiausių 7 m. ES biudžetą, mūsų rodiklis viršys 90 proc.

Beje, dabartinio septynmečio ES biudžeto dydis yra 1,2 trilijono eurų. Jis daugiausia išlaikomas Vokietijos, Prancūzijos, Italijos ir Ispanijos lėšomis. Lietuva 2023 m. iš ES biudžeto gavo 2,279 mlrd. eurų, o įmokėjo 668 mln. eurų.

„Karpyti" arba skolintis

Ekspremjeras, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto vicepirmininkas ekonomistas dr. Algirdas BUTKEVIČIUS „Vakaro žinioms" akcentavo, kad, jei viršysime 90 proc. ES vidurkį, tai ne tik daugiau į ES biudžetą turėsime įmokėti, bet mažiau iš jo ir gausime. Žiniasklaida skelbia, kad Lietuvai gali tekti į ES biudžetą įmokėti kasmet maždaug 1 mlrd. eurų daugiau nei atgaus. Pasak A.Butkevičiaus, tai Lietuvos biudžetui būtų šokas. Ir jis nelabai abejoja, jog Lietuva peržengs 90 proc. ES vidurkį.

„Ypač dėl to, jog planuojama ES plėtra. Naujos ES narės tikrai nebus donorės, jos netgi pakoreguotų ES vidurkį. Kitaip tariant, neturtingos šalys lemtų tai, kad Lietuva, net ir „nesistengdama", dar labiau viršytų ES vidurkį. Milijardas eurų mūsų biudžetui reikštų labai daug. Mat Lietuvos įsipareigojimai, ypač Ingridos Šimonytės Vyriausybės laikais, buvo itin išauginti. Tie įsipareigojimai nebus lengvai mažintini vien dėl to, kad skolos aptarnavimas ženkliai išaugintas - reikės mokėti palūkanas už paskolas. Papildomas milijardas netekties reikštų tai, kad arba reikėtų mažinti kai kurių programų finansavimą, arba būtų ir toliau skolinamasi. Kitų variantų nėra", - pabrėžė A.Butkevičius.

Įtempta situacija

Anot jo, jei tą netektą milijardą eurų būtų stengiamasi pasiskolinti, tai skolos aptarnavimą dar labiau išaugintų.

„Palūkanos yra apie 3 proc. Tai įsivaizduokite: pasiskolinus milijardą, vien nuo šitos sumos kiek milijonų vien palūkanų reikės mokėti. O tai reikės įtraukti į kiekvienų metų valstybės biudžeto išlaidas.

O Europos Komisija, tvirtindama Konvergencijos programą, apribojo išlaidų didinimą iki 5,2 proc. Būtent todėl finansų ministras Rimantas Šadžius ir reikalauja visas ministerijas sumažinti savo išlaidas. Bet jei atsiras papildomas milijardas „minuso", tai situacija tikrai bus labai įtempta", - įspėjo ekspremjeras.

Nesąmoninga metodika

Anot jo, į ES biudžetą daugiausiai įmoka ne tos šalys, kurių BNP labiausiai viršija ES vidurkį, o tos, kurių BVP yra didžiausias. Tačiau, pasak ekonomisto, sprendimas pasirinkti BVP rodiklį, nėra pats teisingiausias.

„Nobelio premijos laureatai yra pareiškę, kad BVP negalima vertinti kaip pagrindinio rodiklio, atspindinčio šalies ekonominę ir socialinę padėtį. Ir tai yra akivaizdu. Pavyzdžiui, Lietuvos žmonių finansinio turto vertė, lyginant su kitomis ES šalimis, tesiekia 34 proc. O BVP siekia 72 proc. ES vidurkio. Ką tai reiškia? Mūsų šalis yra brangi, bet neturtinga, tačiau vis tiek gali tapti donore", - teigė A.Butkevičius.

Gal tada Vyriausybė turi vykdyti tokią politiką, kad ekonomika taip nebeaugtų ir mūsų BNP neviršytų 90 proc. ES vidurkio?

„Ne, nes tai susiję su BVP augimu. O BVP augimas rodo šalies ekonominį stabilumą, kuris labiausiai pritraukia investuotojus. O niekam ne paslaptis, jog investicijos yra itin svarbi ekonomikos dalis. Bėda tik ta, kad mūsų BVP labiausiai auga ne dėl investicijų, o dėl išaugusio vidaus vartojimo (kurį nulėmė išaugęs pinigų kiekis) bei paslaugų eksporto", - reziumavo A.Butkevičius.