Dešimtmečiais gėlėmis prekiavusius žmones savivaldybė paliko be darbo

Taip susiklostė Vilniaus miesto savivaldybei pradėjus keisti prekiavimo tvarką. Be darbo likę verslininkai visaip bandė prisibelsti į valdininkų sąžinę. Savivaldybės atstovai tikina, kad ieškos būdų situaciją keisti, bet verslininkai įtaria, kad tai tik akių dūmimas.

Į „Vakaro žinių" redakciją kreipėsi Vilniuje esančių Rokantiškių kapinių prekeiviai. Jie pasakojo, kad jau kelis metus vyksta ginčai dėl prekybos vietų, kur žmonės prekiavo daug metų, buvo įsirengę prekystalius, tačiau savivaldybė nusprendė teritoriją sutvarkyti ir įrengti kioskus. Po pertvarkos dalis prekybininkų sako likę be darbo vietų.

„2018 m. Vilniaus miesto savivaldybė pradėjo planuoti viešus konkursus dėl prekybos kioskų šalia Rokantiškių kapinių. 8 iš 10 prekybos vietų laimėjo viena prekiaujanti šeima. Tuomet likusiems prekybininkams Antakalnio seniūnas skyrė alternatyvias darbo vietas ir mes gražiai sau gyvenome. Šis sprendimas buvo apskųstas teismui, tačiau 2024 m. teismas skundą atmetė. Šiemet kitas teismas patikslintą skundą patvirtino, o savivaldybė šio sprendimo neskundė, todėl jis jau įsiteisėjo", - sako prekybininkė Teresa.

Ji pasakoja, kad 2024 m. Vilniaus miesto savivaldybė įtraukė šias alternatyvias vietas į naują komerciškai patrauklių vietų sąrašą, nepaisydama fakto, kad jos jau buvo paskirtos prekybininkams kaip sprendimas po ankstesnių konkursų: „Tai reiškia, kad mums vėl tektų dalyvauti konkurse dėl darbo vietų, kurias jau laikėme savo teisėtai skirtomis. Bet savivaldybė bando visaip mus priversti dalyvauti konkurse, kurio, įtariame, kad nelaimėsime.

Mums advokatai sako, kad naujausias savivaldybės sprendimas dėl komerciškai patrauklių vietų panaikina anksčiau buvusį Antakalnio seniūno sprendimą dėl alternatyvių vietų skyrimo. Kreipėmės į naują Antakalnio seniūną, bet jis pasakė dar kitaip: kad jau yra priimtas naujas teismo sprendimas ir vietų mums niekas negali skirti.

Esame išstumti iš rinkos. Nepaisant mūsų daugybės kreipimųsi į įvairias savivaldybės institucijas, niekas nenori su mumis kalbėtis ar padėti. Esame ilgamečiai šios vietos prekybininkai, tapę neatsiejama Rokantiškių kapinių dalimi. Aptarnaujame kapines lankančius žmones, o mūsų veiklos tęstinumas yra svarbus ne tik mums, bet ir bendruomenei. Atrodo, kad teisminiai procesai buvo naudojami ne tam, kad būtų išspręsta problema ir sudarytos lygios galimybės visiems prekybininkams, o tam, kad būtų palaikomas konkretus rinkos dalyvis, eliminuojant kitus.

Kyla klausimas, ar nebuvo sąmoningai manipuliuojama administraciniais procesais, siekiant užtikrinti, kad viena grupė galėtų užimti rinką kitų sąskaita."

„Vakaro žinios" kreipėsi į Antakalnio seniūną Algį Strelčiūną. Jis nurodė, kad minėtu Regionų administracinio teismo sprendimu, panaikintos prie įvažiavimo į Rokantiškių kapinių teritoriją ant važiuojamosios gatvės dalies veikusios prekybos vietos.

„Leidimai prekiauti šioje vietoje buvo išduoti pažeidžiant nustatytą tvarką. Kapinių prieigose ir toliau veikia prekybos vietos, kurioms prekybos leidimai yra išduoti konkurso būdu", - sako seniūnas.

Jis nurodė, kad šiuo metu Rokantiškių kapinių prieigose vykdomi infrastruktūros atnaujinimo darbai, o kartu turėtų atsirasti ir naujos prekybos vietos.

„Bus sutvarkyta infrastruktūra, kuri bus pritaikyta ir žmonėms su judėjimo negalia, pasiekti kapines. Sutvarkyti šaligatviai, atnaujinta asfalto danga, sutvirtintos prie įvažiavimo augančių kaštonų šaknys, taip pat planuojama sodinti naujus medžius. Yra numatytos naujos prekybos vietos, kurioms dėl leidimo prekiauti bus skelbiamas konkursas", - sako A.Strelčiūnas.

Tačiau prekybininkė Teresa abejoja tokiais pažadais. „Girdėjome, kad dabartiniai kioskų savininkai ketina konkursui pasiūlyti sąlygas, kurių mes negalėsime atliepti finansiškai ir kurie neatitinka realių sąlygų.

Beje, patys siūlėme savivaldybei, kad galėtume mokėti savanorišką paramą infrastruktūros gerinimui, kad nebūtų rengiami konkursai. Bet mūsų niekas negirdi.

Tai yra šeimų verslai. Mano skaičiavimu, dėl tokios situacijos net septynios šeimos liko be darbo.

Aš pati pradėjau čia prekiauti su savo močiute, kai man buvo 12 metų, o dabar man 45-eri. Yra šeimų, kurios čia dirba ir virš 40 metų. Turime šiltnamius, patys auginame. Nors darbas nėra iš lengvųjų: prekiaujame ir per lietų, ir per sniegą. Ką toliau daryti, nežinau. Tai mums ne tik darbas, jaučiame ryšį su šia vieta. Pažįstame savo klientus. Jausmas toks, lyg būtų kas ranką nukirtęs..." - nusivylimo neslepia Teresa.