Dėl per pandemiją sumokėtų baudų susigrąžinimo – griežtas teisininkų įvertinimas

Įvertinus Seimo Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos nario Rimo Jono Jankūno parengtą įstatymo projektą, departamentas nurodo, jog Konstitucinis Teismas (KT), vertindamas teisės aktus, Vyriausybės nutarimus, skirtus pandemijai valdyti, nėra konstatavęs jų prieštaravimo Konstitucijai. 

„Taigi ginčytų teisės aktų (Vyriausybės nutarimų) teisėtumas nebuvo paneigtas“, – atkreipia dėmesį Teisės departamentas.

Priimdamas tokį sprendimą, KT, anot teisininkų, atsižvelgė į tai, kad COVID-19 ligos valdymo teisiniu reguliavimu buvo siekiama konstituciškai svarbaus tikslo ir viešojo intereso – žmonių sveikatos apsaugos.

Būtų pažeistas teisinės atsakomybės neišvengiamumo principas 

Be to, priėmus siūlomą įstatymo projektą, Seimo teisininkų nuomone, akivaizdžiai būtų pažeistas teisinės atsakomybės neišvengiamumo principas, nebūtų pasiekti ir administracinių nuobaudų tikslai. 

Remiantis KT sprendimais, Teisės departamentas pažymi, kad „negali būti nustatytas toks teisinis reguliavimas, kurį taikant asmuo, nesilaikantis teisės aktų nustatytų reikalavimų, galėtų išvengti teisinės atsakomybės“.

Kaip teigiama vertinime, vienas svarbiausių teisinės atsakomybės principų yra atsakomybės neišvengiamumo principas. 

„Projektu nustačius tokį teisinį reguliavimą, pagal kurį asmenims, kuriems buvo paskirtos baudos (...)  ir kurie šias baudas sumokėjo, būtų kompensuojamos šių baudų dydžio „išlaidos“, teisinės atsakomybės neišvengiamumo principas akivaizdžiai būtų pažeistas, nebūtų pasiekti ir (...) administracinių nuobaudų tikslai“, – sakoma Teisės departamento išvadoje. 

Joje taip pat pažymima, kad administracinėmis nuobaudomis siekiama reaguoti į ydingą asmens elgesį, kuris negali būti toleruojamas visuomenėje, taip pat siekiama, kad jis patirtų neigiamas savo veiksmų pasekmes.

Administracine nuobauda, anot teisininkų, siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. 

„Įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu“, – pažymi Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, cituodamas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimus atitinkamose bylose.

Prieštarauja konstituciniam atsakingo valdymo principui 

Įstatymo projektas, siūlantis suteikti galimybę gyventojams susigrąžinti per COVID-19 pandemiją sumokėtas baudas, Seimo teisininkų nuomone, be kita ko prieštarauja ir atsakingo valdymo principui, kuris apima atsakingą valstybės ar savivaldybių biudžetų lėšų naudojimą. Teisės departamentas atkreipia dėmesį į tai, kad, priėmus siūlomą įstatymą, kompensacijos už sumokėtas baudas turėtų būti mokamos iš 2026 m. valstybės ar savivaldybių biudžetų.

„Teisinis reguliavimas, pagal kurį, nesant jokio objektyvaus ir konstituciškai pateisinamo pagrindo tam tikrai grupei asmenų, kuriems už tam tikrus administracinius nusižengimus buvo skirtos baudos, kurias jie sumokėjo, iš valstybės ar savivaldybių biudžeto lėšų būtų skiriamos kompensacijos, prieštarauja konstituciniam atsakingo valdymo principui“, – sakoma Teisės departamento išvadoje. 

KT yra išaiškinęs, kad iš Konstitucijos kyla reikalavimas tausoti valstybės turtą, jo nešvaistyti ir jį racionaliai tvarkyti.

„Negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, pagal kurį valstybei nuosavybės teise priklausantis turtas būtų valdomas, naudojamas, juo būtų disponuojama taip, kad būtų tenkinami tik vienos socialinės grupės ar atskirų asmenų interesai arba poreikiai ir šis turtas netarnautų viešajam interesui, visuomenės poreikiui“, – pažymi teisininkai. 

Iniciatyva nedera su susiklosčiusia amnestijos aktų priėmimo praktika

Įstatymo projektą parengęs R. J. Jankūnas taip pat siūlo įtvirtinti „išskirtinį dalinės amnestijos mechanizmą, kuriuo būtų kompensuojamos sumokėtos baudos, nepažeidžiant galiojančios teisinės tvarkos ir nepripažįstant pačių ribojimų neteisėtumo“. 

Tačiau, Teisės departamento nuomone, tai nedera su galiojančiu teisiniu reguliavimu ir su susiklosčiusia amnestijos aktų priėmimo praktika.

„Siūlomas teisinis reguliavimas dėl amnestijos taikymo sistemiškai nedera su galiojančia teisine sistema, t. y. Baudžiamojo kodekso nuostatomis, amnestijos instituto esme ir principais ir sudaro galimybę asmeniui, įvykdžiusiam teisės pažeidimą, išvengti neigiamų pasekmių tokiu būdu paneigiant administracinių nuobaudų paskirtį“, – sako Seimo teisininkai.

Jie pastebi, kad amnestija nuteistiesiems yra taikoma jų bausmės atlikimo metu, o ne retrospektyviai, t. y. jau atlikus bausmę. Tuo metu projekte siūlomu teisiniu reguliavimu amnestija būtų taikoma asmenų, kurie jau įvykdė paskirtą administracinę nuobaudą – sumokėjo baudą – atžvilgiu.

Seimo teisininkų nuomone, siūlomo reguliavimo negalima prilyginti ir restitucijos institutui. 

Teisės departamentas pataria Seimui dėl įstatymo projekto gauti Vyriausybės išvadą. 

Kaip ELTA jau skelbė, Seimo Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos narys Rimas Jonas Jankūnas siūlo numatyti galimybę gyventojams atgauti jų sumokėtas baudas už karantino ir ekstremaliosios situacijos ribojimų nesilaikymą per COVID-19 epidemiją.

Jis įregistravo tokią vienkartinę piniginę kompensaciją numatantį Geros valios kompensacijų už paskirtas ir sumokėtas administracines baudas dėl karantino ir ekstremaliosios situacijos ribojimų nesilaikymo įstatymo projektą. Šis dokumentas įtvirtina teisę į piniginę kompensaciją gyventojams, kurie sumokėjo baudas už COVID-19 epidemijos metu taikytų specialiųjų priemonių nesilaikymą, įskaitant kaukių dėvėjimą, judėjimo ribojimus, o taip pat kitus taikytus suvaržymus. 

Jei Seimas pritartų, fiziniai ir juridiniai asmenys atgautų pinigus už sumokėtas baudas, kurios buvo paskirtos už karantino tvarkos pažeidimus nuo 2020 m. vasario 26 d. iki 2022 m. gegužės 1 d.

Pasak R. J. Jankūno, tai būtų vienkartinio pobūdžio sprendimas, kuris nekuria teisinio precedento pažeidimų toleravimui, bet tarnauja pilietiniam dialogui stiprinti. 

Kaip pabrėžiama dokumento projekte, „šio įstatymo pagrindu skiriamos kompensacijos yra išskirtinė valstybės geros valios išraiška ir negali būti laikoma žalos ar neteisėtų veiksmų pripažinimu“.