1 nuotr.Žalos atlyginimas sumažintas, nes Dūkštų kraštovaizdžio draustinyje vairuotojai automobilius pastatė ne parkavimo aikštelėje, o miško kelyje.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) ką tik atmetė Valstybinių miškų urėdijos apeliacinį skundą, konstatuodamas, jog draudimo bendrovei „If P&C Insurance AS" iš urėdijos priteistinas apie 28,5 tūkst. eurų turtinės žalos bei 5 procentų dydžio metinių palūkanų atlyginimas.
Byloje nustatyta, jog 2019 m. gruodžio 7 d. Vilniaus rajone, Dūkštų pažintinio tako atkarpoje, ant miške priparkuotų draudimo bendrovės apdraustų automobilių „Volvo" ir „Ford" užvirto medis. Mašinos buvo stipriai apgadintos. Medį pašalino ugniagesiai.
Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad iš byloje pateiktų įrodymų esą matyti, jog medis yra sausuolis, o kamienas sutrūnijęs, medis augo visai šalia kelio. Draudikų nuomone, už nesveiko medžio savalaikį nupjovimą buvo atsakinga urėdija. Pareiškėjas pastebėjo, kad įvykio dieną vėjo greitis nebuvo toks, dėl kurio galėtų lūžti nesupuvę ar nepažeisti medžiai ar jų storos šakos.
Išmokėjusi iš viso per 42,7 eurų draudimo išmoką draudimo bendrovė nukreipė įgytą atgręžtinio reikalavimo teisę į Lietuvos valstybę, atstovaujamą urėdijos.
Urėdija su pareiškėjo skundu nesutiko. Be kita ko, atsakovas nurodė, kad minėtas sklypas priklauso saugomoms teritorijoms, jame ūkininkavimas ribojamas ir vykdomas siekiant išsaugoti biologinę įvairovę bei saugomas rūšis, ekosistemas ir objektus. Miško medžių genėjimas vykdant ūkininkavimą šiuose miškuose nėra numatytas ir neprojektuojamas, medžiai šiame sklype negali būti kertami dėl jo priklausymo Buveinių apsaugai svarbioms teritorijoms ir pan.
Urėdija taip pat atkreipė dėmesį, kad automobilių valdytojai vyko į renginį restorane, esančiame Bradėliškių kaime, Dūkštų seniūnijoje, kelyje stovi ženklai, žymintys Neries regioninio parko teritoriją, informaciniame stende nurodoma, kad draustinyje yra Niūraspalvio auksavabalio Osmaderma barnabita europinė saugoma buveinė, pavaizduota pažintinio tako schema, nurodytos motorinių transporto priemonių stovėjimo vietos, lankytinos vietos ir lankytini gamtos objektai. Atsakovo nuomone, šiuo atveju esminė aplinkybė yra ta, jog mašinos pastatytos miške, saugomoje teritorijoje, kurioje automobilius galima statyti tik tose vietose, kur nurodoma ženklais ir kur yra stovėjimo aikštelės.
Kaip pranešė LVAT, konstatuota, jog ginčo žemės sklypas patenka į Neries regioninio parko Dūkštų kraštovaizdžio draustinį, o byloje aktuali Dūkštų pažintinio tako dalis yra miško kelias, o urėdija yra
atsakinga už jo įrengimą ir priežiūrą, organizuoja ir įgyvendina bendrą miško kelių priežiūrą ir taisymą (remontą) visų nuosavybės formų miškuose ir pan.
Teismo vertinimu, byloje buvo pagrįstai konstatuotas urėdijos neteisėtas neveikimas, jai nepateikus įrodymų, patvirtinančių, kad vykdė nustatytas pareigas.
Kartu LVAT pažymėjo, jog automobilių naudotojai elgėsi nepakankamai apdairiai ir atsakingai, būdami informuoti pastatė mašinas ne parkavimo aikštelėje. Todėl priteistinas žalos atlyginimas sumažintas trečdaliu.
