1 nuotr.Gyventojams nespėjus iki šių metų gegužės įteisinti neįregistruotų vandens gręžinių, Seimo Kaimo reikalų komiteto nariai siūlo dar 2 metams pratęsti tokią galimybę.
Parlamentarai registravo tai numatantį Gėlo požeminio vandens gavybos gręžinių įteisinimo laikinąjį įstatymą.
Jei Seimas pritartų, gyventojai nuo šių metų birželio 1 d. iki 2027 m. gegužės 31 d. galėtų įregistruoti Žemės gelmių registre neregistruotus gėlo požeminio vandens gavybos gręžinius.
Projektą parengę parlamentarai siekia, kad būtų įteisinti visi naudojami požeminio vandens gręžiniai, sustiprinta požeminio vandens išteklių apsauga ir visuomenės sveikatos sauga.
„Tuo tikslu siūloma nustatyti laikiną neregistruotų požeminio vandens gręžinių legalizavimo tvarką, suteikiant galimybę per nurodytą laikotarpį įteisinti valdomą arba naudojamą gręžinį ir susitvarkyti kitus požeminio vandens ištekliams išgauti reikalingus dokumentus. Kol vyks gręžinio legalizavimo procedūros, nebus taikoma administracinė ir juridinių asmenų atsakomybė bei didesnis mokesčio tarifas už be leidimo išgautą gamtos išteklių“, – dokumento aiškinamajame rašte sako iniciatyvos autoriai.
Projektą teikia Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Kęstutis Mažeika, jo pavaduotojas Matas Skamarakas ir šio komiteto nariai Arūnas Dudėnas, Vytautas Jucius, Tadas Prajara, Viktoras Pranckietis, Bronis Ropė, Kazys Starkevičius.
Kaip primena ELTA, šių metų balandžio 30 d. baigėsi Gėlo požeminio vandens gavybos gręžinių įteisinimo laikinajame įstatyme numatytas terminas, kuomet reikėjo registruoti visus įrengtus, tačiau Žemės gelmių registre neužregistruotus gėlo požeminio vandens gavybai skirtus gręžinius.
Kaip pastebi Seimo Kaimo reikalų komiteto nariai, nustojus galioti šiam laikinajam įstatymui, požeminio vandens išteklių išgavimas iš tokių neregistruotų gręžinių laikytinas neteisėtu ir jų savininkams būtų skiriamos baudos už be leidimo išgautą požeminį vandenį, taip pat būtų taikomas dešimteriopo tarifo dydžio mokestis ir nurodoma gręžinį likviduoti.
Aplinkos ministerijos duomenimis, Lietuvos geologijos tarnyba (LGT) nuo nelegalių gręžinių registravimo pradžios 2022 m. iš viso gavo apie 13,4 tūkst. prašymų įregistruoti gręžinius.
Per šį laikotarpį įteisinta 2,9 tūkst. gręžinių – daugiausia Vilniaus rajone (688), Vilniaus mieste (310), Klaipėdos rajone (150), Kauno rajone (148).
