Baltupiečiai priešinasi statyboms ir medžių kirtimams

Pasak jų, dėl nekontroliuojamo vystytojų godumo, vėl kyla pavojus žmonių sodintiems ir puoselėtiems 86 brandiems medžiams. Vystytojų atstovai neslėpė, kad žmonių nuomonė jiems šiuo klausimu nelabai rūpi.

Jie sugrįžo

Su redakcija bendravęs Baltupių gyventojas Paulius (pavardė redakcijai žinoma - aut.past.) priminė, kad kova dėl medžių išsaugojimo prasidėjo dar 2022 metais.

„Jau tuomet, kai pirmą kartą pasirodė informacija apie siaurame ruože tarp gatvės ir jau esamų namų įsprausti dar vieną daugiabutį, gyventojams kilo daug klausimų: kur bus statomi naujų gyventojų automobiliai, į kokius darželius ar mokyklas eis naujakurių vaikai, ar atlaikys dar tarybiniais laikais nutiesta kanalizacija, kas kompensuos pablogėjusias jau stovinčių namų būstų savininkų gyvenimo sąlygas ir t.t.? Deja, aiškių atsakymų tuomet sulaukta nebuvo", - teigė vyras.

Taip pat jis atkreipė dėmesį, kad naujai planuojamas daugiabutis, galimai, neatitinka priešgaisrinės saugos reikalavimų bei taisyklių, tačiau į šią svarbią aplinkybę tuomet nebuvo atkreipta dėmesio.

„Kilus visuomenės nepasitenkinimui, vystytojai kažkur nunyko. Viltis, kad pavyks išsaugoti švaresnį orą užtikrinantį ir žmones nuo triukšmo saugantį miškelį, atgimė, kai praėjusiais metais gavome Vilniaus savivaldybės administracijos direktoriaus pasirašytą raštą, jog minėtą sklypą planuojama perimti visuomenės poreikiams. Deja, tai, kaip suprantu, padaryta nebuvo, todėl neseniai prie sklypo vėl atsirado informacinė lentelė apie čia planuojamus kirsti medžius ir statyti daugiabutį. Suprantu, kad vystytojams rūpi tik jų pelnai, bet kažkokios ribos visgi turėtų būti", - daugelio sostinės gyventojų požiūrį į nelabai kontroliuojamas statybas išsakė Paulius.

Viskas jau nuspręsta

Redakcija gavo ir namus planuojančios statyti įmonės „Lithome" atstovės Rasos Radovičienės komentarą, tačiau neatsakytų klausimų vis tiek liko. Ji informavo, kad per planuotą susitikimą su gyventojais buvo numatyta viešinti ne statybos, o būsimo apželdinimo (želdinių sutvarkymo/pakeitimo) sprendinius.

„Statinio projekto rengimo dokumentas visuomenei buvo pristatyti dar 2022 metais. Projektinius pasiūlymus savivaldybė suderino ir 2023 m. išdavė specialiuosius architektūros reikalavimus. Taigi, statybos sprendiniai nėra papildomai viešinami", - patikslino ji.

R.Radovičienė nurodė, jog užklausoje minimi aspektai, tokia kaip planuojamos statybos teisėtumo, socialinės infrastruktūros, gretimybių poveikio ir kiti su tuo susiję klausimai, taip pat esą buvo nagrinėti 2022 metais, todėl „nėra planuojama į minimus klausimus atsakinėti pakartotinai".

„Aptariamu atveju nuspręsta atlikti papildomą visuomenės informavimą apie sklype planuojamus šalinti želdinius ir kitus pokyčius. Tai yra, suteikti visuomenei aiškią, tikslią ir išsamią informaciją apie tai, kokia yra esamų želdinių būklė, kaip sklypas atrodys įgyvendinus pakeitimus, kokios kompensavimo priemonės yra numatomos dėl želdinių šalinimo ir pan.", - apibendrino ji.

Tuščiai sugaištas laikas

Po balandžio 10 d. vykusio susitikimo su redakcija bendravęs Paulius neslėpė savo nusivylimo.

„Vystytojų atstovai į susitikimą, kuris, manau, tikslingai buvo numatytas 17 val., kad dalyvautų kaip galima mažiau baltupiečių, atėjo akivaizdžiai nepasiruošę diskusijai ir turėdami tik vieną tikslą - įkalti žmonėms į galvą minti, kad medžių kirtimas ir jį seksiančios statybos jau yra neišvengiamos, tad su tuo reikia susitaikyti.

Jie net buvo žmonėms pakišę pasirašyti lapus, kad šie esą su tokiu vandalizmu sutinka, - savo ir susitikimo dalyvių nuomonę išsakė vyras. - Jų pakviesti specialistai neslėpė, kad juos irgi pasamdė vystytojai, todėl atliktomis situacijos analizėmis verta suabejoti. Juolab kad arboristė painiojosi savo teiginiuose - tai ji pareiškė, kad visų medžių neapžiūrėjo, tai po kelių minučių teigė, kad apžiūrėjo visus, bet taip ir nesugebėjo tiksliai įvardinti daugiau negu 60-ties neinvazinių medžių, kuriuos užsimota iškirsti, būklės. Ne ką geriau pasirodė ir kiti kalbėtojai. Ypač įdomu buvo klausyti veikėjų, kurie prieš porą metų pristatinėjo statybų planus, teiginius, kad šį kartą jie apie statybas negali kalbėti, nes esą neturi reikiamos informacijos."

Kadangi susitikimo metu buvo daromas garso įrašas, kurį vystytojui atstovai žadėjo pateikti savivaldybei, tuo pasinaudoję susirinkusieji surengė balsavimą.

„Visi dalyvavę susitikime gyventojai vienbalsiai pasisakė už tai, kad medžiai minėtame sklype nebūtų kertami ir jokios statybos jame nebūtų vykdomos, nes vystytojų atstovai niekaip kitaip, kaip tik siekiu užsidirbti, savo pozicijos pagrįsti nesugebėjo. Taip pat turime iš anksčiau surinktus daugiau negu 100 butų, prie kurių auga medžiai savininkų, ir daugiau negu 700 kitų baltupiečių parašų, kurie taip pat pasisako prieš vystytojų planus. Tik ar pastarieji bei savivaldybė į tai atsižvelgs? - garsiai svarstė Paulius. - Savivaldybės pozicija dabar yra ypač svarbi, nes, kiek suprantu, vystytojai skuba pasinaudoti tuo, jog bendrasis miesto planas jau parengtas, o detalusis dar tik rengiamas. Jeigu savivaldybė pasiskubins su šio plano parengimu, manau, gyventojams apsaugą nuo triukšmo bei dulkių užtikrinantis bei orą valantis miškelis bus išsaugotas. Tai, įvertinus, kaip sparčiai „žaliojoje sostinėje" mažėja žalumos būtų labai sveikintinas žingsnis."

NŽT nurodė, kad „kitos paskirties žemės sklypas tapo privatus po nuosavybės teisių atkūrimo 2016 m." Tai padaryta vadovaujantis 2015 m. rugsėjo 8 d. Vilniaus savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. 30-2966, kuriuo sklypas buvo įtrauktas į sklypų sąrašą, skirtų nuosavybės teisėms atkurti. Taip pat institucija patikslino, kad sklypo paskirtis nėra pakeista.

Nors vilniečių pinigais išlaikoma sostinės savivaldybė su Valdu Benkunsku priešakyje mėgsta pasireklamuoti, kaip jie esą rūpinasi gyventojais ir saugo gamtą, komentaro dėl situacijos Baltupiuose per mėnesį nesugebėjo pateikti.