Autobuso vairuotojas dėl partrenkto paspirtukininko apsigynė tik Aukščiausiajame Teisme

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) penktadienį pranešė, kad nutraukė baudžiamąją bylą vyrui, kurio vairuojamas autobusas susidūrė su elektriniu paspirtuku. Bylos duomenimis, avarija įvyko 2021 m. lapkričio 3 d., apie 18.42 val., Vilniuje.

Sankryžoje, reguliuojamoje šviesoforu, maršrutinis autobusas, sukdamas į dešinę, susidūrė su dviračių taku per dviračių pervažą Šeimyniškių gatvės važiuojamąja dalimi nuo Upės gatvės pusės Lvovo gatvės link važiavusiu „Bolt" paspirtuko vairuotoju. Šis buvo partrenktas ir sužalotas.

Paspirtukininkas atsitrenkė į autobuso dešinio šono priekinę dalį. Iš karto po eismo įvykio autobuso vairuotojas nukentėjusiajam stengėsi suteikti pagalbą: išleido visus keleivius ir padėjo jam įlipti į saloną, kad šis galėtų atsisėsti.

Vairuotojas apibūdinamas kaip tvarkingas, pareigingas, nekonfliktiškas, doras ir sąžiningas asmuo, gerai ir laiku atliekantis pavestas užduotis.

Pirmosios instancijos teismas autobuso vairuotoją pripažino kaltu sukėlus eismo įvykį, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta paspirtukininko sveikata ir paskyrė 4500 eurų baudą. Apeliacinės instancijos teismas baudą sumažino iki 1250 eurų.

Nuteistas autobuso vairuotojas pateikė kasacinį skundą. Jame taip pat buvo pastebėta, kad autobusas stovėjo Kalvarijų ir Šeimyniškių gatvių sankryžoje degant raudonam šviesoforo signalui. Paspirtuko vairuotojas tuo metu važiavo minėtos sankryžos Kalvarijų gatve link. Užsidegus žaliam šviesoforo signalui autobusas pradėjo sukti į dešinę.

Tuo metu, kai autobusas pajudėjo, paspirtuko vairuotojas priartėjo prie autobuso galo. Šioje eismo įvykio stadijoje jis važiavo greičiau nei autobusas, autobuso vairuotojas neturėjo objektyvios galimybės matyti paspirtuko ir tęsė judėjimą, nes nematė jokių kliūčių pėsčiųjų perėjoje. Po to paspirtuko vairuotojas, nemažindamas greičio, atsitrenkė.

Skunde taip pat nurodyta, kad paspirtukininkui visa situacija sankryžoje buvo prieš akis, buvo įjungtas autobuso dešinio posūkio signalas, turėjo matyti kelio ženklą, kuriame pavaizduota, kad iš dešinės (pirmosios) eismo juostos galima sukti tik į dešinę: „Tačiau artėdamas prie sankryžos, nors ir degė žalias šviesoforo signalas tiek jam, tiek autobuso vairuotojui, paspirtuko vairuotojas nesiėmė jokių veiksmų, kad išvengtų eismo įvykio."

LAT pripažino, kad žemesnės instancijos teismai nepakankamai įvertino faktines bylos aplinkybes ir netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Konstatuota, kad pagrindinė eismo įvykio kilimo ir padarinių atsiradimo priežastis buvo paspirtukininko, o ne autobuso vairuotojo padaryti Kelių eismo taisyklių (KET) pažeidimai.

LAT pabrėžė, kad baudžiamoji atsakomybė už KET pažeidimą pagal BK 281 straipsnį kyla tik nustačius, jog kaltininko padarytas KET pažeidimas yra esminė eismo įvykio kilimo ir padarinių atsiradimo priežastis bei būtinoji ir pakankama to sąlyga.

Teismas konstatavo, kad paspirtuko vairuotojas, važiuodamas greičiau nei autobusas, nesumažino greičio ir neįsitikino, kad važiuoti saugu. Remiantis eksperimento rezultatais, autobuso vairuotojas neturėjo objektyvios galimybės matyti atvažiuojančio paspirtuko.

Teisėjų kolegija išaiškino, kad, priešingai nei inkriminuota kaltinime, ne autobuso vairuotojas partrenkė nukentėjusįjį, o pastarasis, elgdamasis neatsargiai, atsitrenkė į autobuso šoną.