7 profesinės sąjungos kreipėsi į politikus prašydamos sugrįžti prie svarstymų 36 proc. gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifu apmokestinti didžiausias pajamas, šio siūlymo galutiniame mokesčių pakete atsisakius Finansų ministerijai.
Į Seimo narius kreipėsi Gegužės 1-osios, Lietuvos švietimo darbuotojų, Lietuvos vežėjų profesinės sąjungos, Lietuvos profesinių sąjungų Aljansas, Lietuvos pramonės profesinių sąjungų federacija, Respublikinė jungtinė profesinė sąjunga, Nacionalinis pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimas.
„Palaikome siekį pertvarkyti mokesčių sistemą, tačiau raginame žengti labiau ambicingus žingsnius siekiant didesnio viešųjų paslaugų finansavimo ir socialinės sanglaudos“, – laiške teigia profesinės sąjungos.
Jų teigimu, 36 proc. GPM tarifas aukščiausias pajamas gaunantiems asmenims atitinka Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) bei Europos Komisijos (EK) rekomendacijas.
Teigiama, kad tarptautinės organizacijos turi pastabų dėl žemo pajamų mokesčio progresyvumo lygio Lietuvoje bei ribotos valstybės biudžeto perskirstomosios galios.
2023 m. duomenimis, valdžios sektoriaus išlaidos Lietuvoje sudarė 32,4 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP), kai Europos Sąjungos (ES) vidurkis siekė apie 40 proc.
Profesinės sąjungos taip pat politikams siūlo svarstyti neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD) sulyginimą su minimalia mėnesine alga (MMA), taip siekiant mažinti mokestinę naštą mažiausiai uždirbantiems gyventojams.
2024 m. duomenimis, mokesčių ir įmokų našta darbo jėgai Lietuvoje siekė 38,2 proc. ir buvo antra pagal dydį ES, be to, 7,6 proc. dirbančiųjų pajamos nesiekė skurdo rizikos ribos.
Dalis Finansų ministerijos parengto mokesčių pertvarkos paketo įveikė pirmą balsavimą Seime – toliau bus svarstoma didinti pelno mokestį, keisti gyventojų pajamų apmokestinimą, įvesti naują cukraus mokestį ir atsisakyti kai kurių pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatų, tačiau pateikimo neįveikė nekilnojamojo turto (NT) mokesčio projektas.
Bendrai metinių pajamų sumai siūloma taikyti tris progresinius tarifus – 20, 25 ir 32 proc., priklausomai nuo pajamų dydžio.
20 proc. būtų apmokestinamos iki 36 vidutinių darbo užmokesčių (VDU, kitąmet – 82,9 tūkst. eurų) siekiančios metinės pajamos, 25 proc. – nuo 36 iki 60 metinių VDU, nuo 60 VDU (kitąmet – daugiau nei 138,2 tūkst. eurų) – 32 proc. tarifas.