respublika.lt

Žibėjęs ir mus džiuginęs muzikiniu talentu (3)

2021 kovo 08 17:40:13
Vaclovas JUODPUSIS

Jau eina antrieji metai, kai į Vilniaus Antakalnio Menininkų kalnelį palydėjome kompozitorių Algimantą Antaną Bražinską (1937-2020). Ir dabar dar nesitiki, kad užversta jo gyvenimo knyga, kad nebesulauksime jo sukurtų naujų įtaigių melodijų, kuriomis puošėsi įvairiausių žanrų kūriniai, kad jo sukurtą muziką vadinsime kūrybiniu palikimu.

×
nuotr. 2 nuotr.
Algimantas Bražinskas savo dainos fone. Dalės Dubonienės kompozicija.

 

O juk A.Bražinsko sukurtos muzikos vis laukė, pagal ją mielai dainavo, grojo atlikėjai, ja „gyveno" klausytojai, kartais ir nežinodami, kas jų tikrasis autorius. Vilkaviškis tikrai gali didžiuotis, kad šiame mieste gimė ypatingo talento muzikas, nuo jaunų dienų puikiai skambinęs fortepijonu, laisvai improvizavęs, nuostabiai jautęs poetinio teksto muzikinį skambesį...

Antrasis pasaulinis karas sujaukė Bražinskų šeimos gyvenimą. Kadangi tėvas buvo dirbęs pasienio policijoje, šeimai teko trauktis į Vakarus. Vokietijoje jie pasimetė, mama su abiem vaikais buvo sugrąžinta namo. Tėvui pasisekė pasiekti JAV, kur Algimantas jį aplankė tik 1973 m.

A.Bražinskas keletą metų mokėsi Druskininkų vidurinėje mokykloje, kur pramoko smuikuoti, groti akordeonu, skambinti fortepijonu. Netoli Druskininkų, Mizarų kaime, prie namo, kur gyveno su mama, dažnas praeivis suklusdavo, nes žinojo, kad čia muzikuoja jaunasis Algimantas, kurį ir vėliau visi vadinome Algiu. Prieš keletą metų, keliaujant M.K.Čiurlionio keliais, kaip tik teko aplankyti ir Mizarus. Čia sutiktas kaimynystėje gyvenantis choro dirigentas Pranas Jurkonis, beje, parašęs nuostabią knygą „Išskridęs su žalvarniais", sakėsi kaip tik buvęs tarp tų, kuris eidavo lauke klausytis jaunojo Algio muzikavimo.

Būsimasis kompozitorius Mizaruose neilgai užsibuvo. 1953 m. jis jau muzikavo Vilniuje, mokėsi Vilniaus J.Tallat-Kelpšos muzikos mokykloje, stengėsi įvaldyti ir kūrybos meną. 1956 m. sėkmingai peržengė Lietuvos valstybinės konservatorijos slenkstį, tapo E.Balsio kompozicijos klasės studentu. Tai buvo didelė laimė, nes profesorius E.Balsys suvokė savo mokinio talento platumas ir padėjo atsiskleisti kūrybinių sumanymų raiškai. Net studijų metais Algimantas pažėrė nuotaikingų vokalinių ir instrumentinių kūrinių, kuriuos įsidėmėjo ir pamilo ne tik atlikėjai, bet ir klausytojai. Tarp jo sukurtų muzikinių šviesulių buvo ir vokaliniai duetai „Naktigonės daina", „Ei, vyručiai, dainą" pagal V.Bložės eiles, kurias vėliau sėkmingai išpopuliarino Edmundo Kuodžio ir Jono Girijoto vokalinis duetas.

Prisimenant prasmingus studijų metus, verta minėti 1957-uosius, kai tų metų rudenį Lietuvos valstybinės konservatorijos Didžiojoje salėje Lietuvos radijo darbuotojos muzikologės Irenos Mikšytės iniciatyva buvo surengtas vokalinės muzikos konkursas. Tada klausėmės daug dainų, nežinodami, kas jų autoriai. Tik pasibaigus šioms varžyboms, kai buvo įvertintos dainos, sužinojome, kad daugiausia balų pelniusią „Ugnelę", kurią tada padainavo Virgilijus Noreika, poeto Algimanto Baltakio žodžiais sukūrė kompozitorius Algimantas Bražinskas. Galima tvirtinti, kad ši daina, šis kūrybinis laimėjimas, jau tada išgarsino A.Bražinską, kuris ir visu tolimesniu kūrybiniu gyvenimu nenuvylė klausytojų, juolab ir atlikėjų. Ši daina sulaukė daugybės įžymiausių atlikėjų dėmesio, ja savo koncertų programas papuošdavo ir operos solistas Antanas Kučingis. Neprarasdama savojo žavesio, įkopusi į septintąjį gyvavimo dešimtmetį, „Ugnelė" tebeskamba iki šiol.

O dainas A.Bražinskas kūrė įvairiausių kartų poetų tekstais. Jį žavėjo V.Mykolaitis-Putinas, Just.Marcinkevičius, S.Žlibinas, A.Drilinga, S.Geda, V.Barauskas, R.Skučaitė ir daugelis kitų. Kartą, parodžius iš JAV gautą operos solistės ir poetės J.Krištolaitytės-Daugėlienės eilių knygą, jis greitai surado sau artimos nuotaikos tekstus ir jiems sukūrė muziką. A.Bražinsko romansas „Čia niekas nesikeis" kartu su L.Povilaičio, V.Mikalausko ir V.Bagdono vokalinėmis miniatiūromis tilpo minėtos poetės kūrybai skirtame leidinyje, kurio natas jis taip pat parengė spaudai.

Peržvelgus A.Bražinsko kūrybinio darbo rezultatus, stulbina jo apimtys. Tai ne tik jautriai harmonizuotos lietuvių liaudies dainos (neabejoju, kad jų autentiškas skambesys ir išugdė Algimanto muzikinę klausą), bet ir romansai, vokaliniai ciklai, gausybė dainų chorams, kūriniai tautiniams muzikos instrumentams ir jų ansambliams, orkestrams, kamerinė instrumentinė, simfoninė muzika, oratorijos, kantatos, muzika dramos spektakliams ir kino filmams, operos, miuziklas... Ir visa tai, mums, jo amžininkams, teko maloniai išgyventi ir justi šį prasmingą lietuvių muzikinės kultūros turtinimo procesą, kuriam Algis nebuvo abejingas. Jis džiaugėsi kiekvieno dainininko, instrumentalisto, choro ar orkestro kūrybine sėkme, todėl jiems atidavė visus savo kūrybinius sumanymus. Neatsitiktinai, jausdamas profesoriaus Petro Bingelio ir jo vadovauto Kauno valstybinio choro sėkmes, sukūrė chorinių baladžių ciklą, kurį minėtas choras išgarsino ne tik Lietuvoje, bet ir toli už jos ribų. Beje, jų atlikimas tarptautiniame konkurse Areco mieste, Italijoje, antrąją vietą ir sidabro medalį padėjo pelnyti Lauryno Vakario Lopo vadovautam chorui „Cantemus".

Ypač prasmingo žvilgsnio nusipelno A.Bražinsko kūryba „Lietuvos" ansambliui. Jo muzika dominavo šio ansamblio programose, kurias rengė V.Bartusevičius, P.Budrius, kiti. Malonu, kad ir šiandieninio ansamblio programose suskamba jo vokalinės ir instrumentinės miniatiūros, sukuriančios tikrą lietuvišką koloritą, leidžiančios pasidžiaugti mūsų tautinių šokių, judesių išmone.

A.Bražinskas nebuvo abejingas ir kitiems Lietuvos muzikiniams kolektyvams. Lietuvos filharmonijos simfoninis orkestras su pianiste Sonata Bielionyte įspūdingai atliko jo diplominį darbą - fortepijoninį koncertą, kuris sovietinių laikų sąjunginėje apžiūroje pelnė trečiąją vietą. Profesoriaus S.Sondeckio vadovautas Lietuvos kamerinis orkestras savo repertuare turėjo jo Kamerinę simfoniją, simfoniją „Homo sum" pagal Just.Marcinkevičiaus eiles, kuri buvo atliekama su Vaclovu Daunoru.

Kauno valstybinis muzikinis teatras gali didžiuotis, kad plataus visuomenės atgarsio sulaukė 1976 metų kovo 20 dieną parodytas A.Bražinsko miuziklas „Pagramančio šnekučiai" (dirigentas S.Domarkas, režisierius R.Vaitkevičius, dailininkė V.Gatavynaitė, A.Drilingos libretas pagal
P.Cvirkos romaną „Meisteris ir sūnūs"), kuriam uždanga kilo per 100 kartų. Naują gyvenimą, bet jau kaip miuziklas „Šnekučiai", šis A.Bražinsko kūrinys rampos šviesą išvydo Klaipėdos muzikiniame teatre 1999 m. gruodžio 31 d. Naujos redakcijos minėtas A.Bražinsko opusas, bet jau kaip tikras lietuviškas miuziklas „Žemės paukščiai", 2012 m. spalio 18 d. papuošė „Lietuvos" ansamblio programas (dirigentai V.Lukočius ir E.Kaveckas). 2017 metų pabaigoje šis spalvingas miuziklas „Šnekučiai" „prakalbino" ir Panevėžio muzikinio teatro lankytojus (režisierius N.Petrokas, dirigentas J.Mačys, choreografas A.Kondratavičius, scenografijos ir kostiumų autorė D.Petrulytė, chormeisteris A.Viesulas). Šiai liaudiškai versijai ir buvo lemta prieš porą metų suskambėti Čikagoje bei Klivlande, kur dalyvavo Lietuvių operos Čikagoje choras, tautinių šokių kolektyvas „Suktinis", tenykščiai, o ir Lietuvos solistai. Šio kūrinio sėkmė Lietuvoje ir JAV dar kartą pademonstravo A.Bražinsko neeilinį muzikinį talentą.

Kalbėti apie A.Bražinską galima ne tik kaip apie muziką. Jis domėjosi pasauliu, daug keliavo dviračiu, motociklu, lengvąja mašina, pasiekdamas tolimiausius kraštus. Kai mūsų gyvenimą praturtino kompiuterinė technika, jis ją greitai įvaldė rinkdamas natas ir parengdamas spaudai muzikinius leidinius. Šiuo kruopščiu darbu jis užpildė savo „laisvalaikį" pastaraisiais dešimtmečiais, nebesulaukdamas kūrybinių užsakymų. Bet ir tada jis buvo įžvalgus bei geras patarėjas ir kolegoms kompozitoriams, ir leidėjams.

Algimanto Bražinsko gyvenimo knyga užversta, tačiau atversta lieka jo kūrybos knyga. Iš jos muzikinės išminties gali semtis kiekvienas, kam rūpi Lietuvos muzikinės kultūros įvairovė. Taip pat galėtume pasakyti, kad Lietuva, jos kultūros institucijos, nesugebėjo paimti iš jo tai, ką jis galėjo duoti. O galėjo duoti kur kas daugiau. Štai tada ir pasimato, kad susiduriame su lietuviškuoju abejingumu, kuris neleidžia suvokti visų profesionaliojo meno subtilybių, kai neretai į viską žvelgiama iš mėgėjiškumo pozicijų.

Kad A.Bražinskas atėjo į mūsų muzikinį pasaulį ir jame ryškiai suspindėjo, pirmiausia turime būti dėkingi Vilkaviškio kraštui, kuris, kaip ir visa Lietuva, reikia manyti, jo nepamirš ir sugebės didžiuotis. Juolab kad jo muzikinė veikla buvo įvertinta įvairiomis premijomis, taip pat Vytauto Didžiojo ordino Riterio kryžiumi.

 

 

Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Skaityti komentarus (3)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • ATASKAITA: Justino Marcinkevičiaus atminimo įamžinimui surinkta - 6985 eurai, aukotųjų skaičius - 24; primename sąskaitos Nr. LT 24 7044 0600 0780 3510
  • TRANSPORTAS: UAB „Vilniaus viešasis transportas“ sostinės keleivius nustebino dar viena naujove – antradienį į miesto gatves išvažiavo ekologiškas, išskirtinio dizaino autobusas „IsuzuCitybus“.

  • KOSMOSE: NASA pirmadienį Marse į orą sėkmingai pakėlė sraigtasparnį „Ingenuity“ (liet. „Išradingumas“) ir tai buvo pirmasis istorijoje motorinio orlaivio kitoje planetoje skrydis.

  • AUKŲ NĖRA: ankstų pirmadienį vietos laiku išsiveržė Indonezijos Javos saloje stūksantis Merapio ugnikalnis, 16 kartų išspjaudamas į orą įkaitusią lavą, pranešė šalies vulkanologijos agentūra.
  • TRAUKINYS: sekmadienį Egipte nuo bėgių nuvažiavo keleivinis traukinys ir buvo sužaloti mažiausiai 109 žmonės.
  • GAISRAS: sekmadienio popietę pranešta apie Šiaulių rajone degantį ūkinį pastatą.
  • TRŪKUMAS: Bosnijos ir Hercegovinos sostinėje Sarajeve gyventojai šeštadienį surengė protestą dėl pernelyg lėto skiepijimo nuo COVID-19, o dalis jų savo automobiliai užblokavo šalia pagrindinės miesto stoties esančią aikštę.
  • PASITRAUKIMAS: Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungoje (LVŽS) bręsta mintis pasitraukti iš dar vienos darbo grupės Seime. Kovo pabaigoje apkaltinę konservatorius siekiant sukurti savo partijai palankią rinkimų sistemą, „valstiečiai“ apleido parlamento valdybos sudarytos darbo grupės, turinčios parengti rinkimų sistemos pertvarką, gretas.
  • TEMPAI NEBLOGI: padidinus vakcinacijos tempus Lietuvoje bent viena vakcinos doze jau pavyko paskiepyti 19,5 proc. visuomenės, t. y. beveik kas penktą šalies gyventoją, o vyresnių nei 65 metų gyventojų vakcinuota daugiau nei pusė – 53 proc.
  • NUSKENDO: prie Tuniso krantų nuskendo valtis su migrantais, žuvo mažiausiai 21 migrantas iš Afrikos, jiems bandant Viduržemio jūra pasiekti Italijai priklausančią Lampedūzos salą.
  • PERKOPTA RIBA: pasaulyje jau pagaminta daugiau kaip 1 mlrd. vakcinos nuo COVID-19 dozių - tai įvyko balandžio 12 dieną, o kitas milijardas gali būti viršytas gegužės pabaigoje.
Daugiau

Dienos klausimas

Kur planuojate leisti vasaros atostogas?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Koks Jūsų požiūris į mero rinkimus?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti
1. Vitas Tomkus: GEROVĖS VALSTYBĖ YRA PEDERASTŲ VALDŽIA PLIUS VISO PASAULIO SKAITMENIZACIJA! („Pederastais“ liaudis paprastai vadina tuos, kurie kenkia savo Valstybei)
2. Olava STRIKULIENĖ: Lietuva 2146 m.: tegyvuoja „оно"
3. Vitas Tomkus: IR ŽODIS TAPS KŪNU!
4. Vitas Tomkus: TĖVYNE, TAU MŪSŲ ŠIRDŽIŲ SUTARTINĖ!
5. Civilizacijos griovimas yra užsakytas ir apmokėtas
6. Vitas Tomkus: APIE NACIONALINES VERTYBES, NACIONALINĘ LRT IR NACIONALINĘ IDĖJĄ
7. Danutė ŠEPETYTĖ: Klausimas tautiečiui: ar dar ne per karštas vanduo?
8. Gintaras FURMANAVIČIUS: Apie atmintį
9. Skirmanto Malinausko melas ir „tiesa“
10. Vitas Tomkus: KADA KARAS?
11. Raimondas DIKČIUS: Koronapandemijos scenarijui – šimtas metų
12. Nuo šiol VLKK draus žodį „pederastas“
13. Algimantas RUSTEIKA: Seimo rinkimų reforma (Idėja Lietuvai Nr.3)
14. Dvejopi standartai jau įgriso
15. Olava STRIKULIENĖ: Laisvoji A.Tapino televizija - priklausoma nuo labdaros kaip benamis šuo
16. Vito TOMKAUS Sekmadieninis pamokslas, buvusiam giminaičiui Skirmantui MALINAUSKUI
17. Vitas Tomkus: SUBINLAIŽIŲ „AUKSO AMŽIUS“
18. Gintaras FURMANAVIČIUS: Apie patyčias
19. DEVYNERI METAI NELAISVĖJE (Milijonieriaus Vito Tomkaus interviu su milijardieriumi Raimondu Baranausku)
20. Gintaras Furmanavičius: APSIVOGUSIEMS GĖJAMS KRENTA KAUKĖS
21. Vitas Tomkus: RINKTI AR NERINKTI?
22. Vitas Tomkus: O AŠ IR TOLIAU PALAIKYSIU RUSIJĄ, NORS VISI PASIUSKIT!
23. TOMKUS VS MALINAUSKAS (2)
24. Vitas TOMKUS: NUO ATGIMIMO IKI IŠSIGIMIMO
25. Sorošo tinklas Lietuvoje: Ką rašė „Respublika" apie Džordžą Sorošą prieš 15 metų (Sorošo sąrašas su naujomis „elitinėmis" pavardėmis)
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

+3 +10 C

+1 +7 C

 

+2 +7 C

+10 +15 C

+8 +14 C

 

+5 +10 C

0-5 m/s

0-6 m/s

 

0-9 m/s

       

Nuorodos