respublika.lt

Tautinio meno skleidėjas, kurio neįmanoma pamiršti

(1)
2021 lapkričio 18 18:20:46
Vaclovas JUODPUSIS

Lapkričio 4 dieną Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Didžiojoje salėje, o lapkričio 6 dieną Jurbarke, skambant mūsų tautiniams muzikos instrumentams, paminėtos žymaus lietuvių tautinės muzikos kūrėjo ir atlikėjo, birbynės virtuozo ir dirigento, profesoriaus Prano Tamošaičio (1931-2007) gimimo 90-osios metinės. Paminėtos su tais, kurie augo, brendo jo globojami, kurie kūrė ir buvo lietuvių tautinio meno sklaidos bendraminčiai, kurie matė ir jautė jo uždegantį gyvenimo pulsą.

×
nuotr. 2 nuotr.
Profesorius Pranas Tamošaitis. Šeimos albumo nuotr.

 

Minint profesorių P.Tamošaitį, šią iškilią Lietuvos muzikinės kultūros asmenybę, norėtųsi pasakyti, kad be praeities nėra dabarties ir ateities, kad to, kas sukurta praeityje, nevalia užmiršti. Tik tvirti pamatai gali išsaugoti statinį ateičiai.

Galima žavėtis, kad šiais principais vadovavosi birbynininkas P.Tamošaitis. Jo kūrybinio kelio sėkmėms nuoširdžiai talkino bendrakeleivė - žmona kanklininkė Regina Prakseda Tamošaitienė-Paskačimaitė, kuri buvo ir „Sutartinės" ansamblio dalyvė, deja, šią vasarą iškeliavusi amžinybėn.

Tamošaičių gyvenimas ir muzikinė veikla šiandien mums nebėra kaip nežinomybė - prieš 10 metų išleista Daivos Tamošaitytės ir Algirdo Vyžinto sudaryta bei parengta solidi, per 400 puslapių knyga „Pranas Tamošaitis. Gyvenimas ir veikla", kuri aprėpia bei paaiškina visas situacijas, kaip atsirado, gyvavo šis Lietuvos žmonių pamėgtas ir laukiamas ansamblis, kurio programas puošė ne tik daugelio lietuvių kompozitorių - Leono Povilaičio, Algimanto Bražinsko, Anatolijaus Lapinsko, Vytauto ir Jurgio Juozapaičių, Algimanto Raudonikio, Vytauto Klovos, Jurgio Gaižausko ir kitų - išradingi kūriniai, bet ir paties Prano Tamošaičio profesionaliai, jautriai išdailintos lietuvių liaudies dainos, jų aranžuotės, instrumentinės pjesės. Ir ne tik. Neretai vykęs gastrolių už Lietuvos ribų, P.Tamošaitis „Sutartinės" programą turtino estų, latvių, lenkų, rusų ir kitų tautų liaudies bei kompozitorių melodijomis.

Esu liudininkas, kaip ir buvusios Lietuvos valstybinės konservatorijos Didžiosios salės sienos, kai 1957 metais čia studijas pradėjusieji džiūgavome dėl Prano Tamošaičio ir Virgilijaus Noreikos sėkmės, laurų jiems grįžus iš Pasaulinio jaunimo ir studentų festivalio Maskvoje. Reikia suprasti, kad tada toks pasaulinis pripažinimas buvo ypatingas. Galima sakyti, kad tada pirmą kartą buvo atkreiptas dėmesys ne tik į jaunuosius Lietuvos talentus, bet ir į lietuvių tautinius muzikos instrumentus, kurie taip raiškiai ir įtikinančiai suskambėjo už Lietuvos ribų ir sužavėjo kitataučius. Ir ne dėl kažkokių finansinių išskaičiavimų į festivalį vyko būsimasis „Sutartinės" ansamblio vadovas birbynininkas P.Tamošaitis ir šio ansamblio dalyviai. Vyko dėl to, kad pasaulinėje arenoje būtų parodyti lietuvių muzikinis tautinis menas, instrumentai, muzika, tautiniai rūbai. Taip į Lietuvos muzikinį gyvenimą atėjo, jame išaugo ir gyvavo P.Tamošaičio vadovaujama „Sutartinė", kurią nuo pat pirmųjų muzikinių žingsnių visapusiškai palaikė etnomuzikologė, profesorė Jadvyga Čiurlionytė, vėliau pasiūliusi ansambliui „Sutartinės" pavadinimą. Džiaugiuosi, kad visą tą pusės šimtmečio kelią ne tik galėjau stebėti, bet ir, darbuodamasis Lietuvos televizijoje, palaikyti šį ansamblį, vis kviesdamas koncertų į televizijos studiją, už kuriuos atlikėjams buvo mokamas, nors ir nedidelis, honoraras. O juk P.Tamošaičio vadovaujama „Sutartinė" gyvavo ir dirbo negaudama jokio atlyginimo. Neabejoju, kad sovietiniais metais jų koncertai padėjo palaikyti lietuvišką dvasią, nenutolti nuo mūsų tautinių vertybių, kurios pastaraisiais metais, man atrodo, palaipsniui blėsta.

P.Tamošaitis buvo tikras tautinio meno skleidimo entuziastas. Neužteko jam rūpesčių dėl „Sutartinės" - rūpėjo lietuvių tautinių muzikos instrumentų orkestro vizija, kurią išbandė minėtoje konservatorijos Didžiojoje salėje, pasitelkdamas solistus iš Rusijos, o vėliau ir iš Baltarusijos, instrumentuodamas jiems sudėtingus kūrinius. Nors buvo sulaukta ir kai kurių valdžios vyrų pritarimo, gerų spaudos atsiliepimų, sutrukdė finansavimo problema, kuri tuomet ir neleido pasiekti užsibrėžto galutinio tikslo, kad toks orkestras gyvuotų. Bet P.Tamošaitis tokią galimybę akivaizdžiai įrodė, jos neatsisakė, neužmiršo profesoriaus ir jo mokiniai.

Dar norėtųsi grįžti ir minėti tikrai įžvalgią knygą „Pranas Tamošaitis. Gyvenimas ir veikla". Labai pravartu būtų, kad ją dažniau pavartytų, įdėmiau pastudijuotų tie, kas ryžtasi eiti lietuvių tautinio meno puoselėjimo keliu. Tie, kurie renkasi lietuvių tautinius muzikos instrumentus - kankles, birbynes - ne tik muzikuoti, bet ir pedagoginiam darbui. Kad jie turėtų puikų, gyvenimo patikrintą pavyzdį, ko galima pasiekti muzikuojant tautiniais muzikos instrumentais. Juk P.Tamošaitis buvo birbynės virtuozas, į kurį lygiavosi P.Budrius, P.Tamošaičio mokiniai V.Tetenskas, E.Ališauskas, kiti. Kiekvieną kartą, imdamas į rankas šią knygą, žaviuosi, kiek muzikos kūrinių maestro pritaikė tautiniams muzikos instrumentams, kiek jų instrumentavo ansambliams, orkestrams! Tikrai stulbina jų apimtys. Štai kokius muzikinius dirvonus gali nuarti, puikiai juos išpurenti vienas žmogus, jei jis pasišventęs tokiam, sakytume, patriotiniam tikslui. Šiuokart ir aš norėčiau jam nusilenkti, nes beveik prieš pusę šimtmečio jis aranžavo mano harmonizuotų lietuvių liaudies dainų ciklą „Trys Zervynų kaimo dainos" ir su operos soliste Gražina Apanavičiūte jo vadovaujama „Sutartinė" įrašė Lietuvos radijuje.

O Pranas Tamošaitis dirbo ne tik tą. Rūpėjo jam ne tik „Sutartinės" koncertinė veikla ir jos gyvavimas. Stulbina repertuaro platumos, solistų gausa, jų įvairovė. Prasidėjęs kūrybinis bendradarbiavimas su Virgilijumi Noreika nenutrūko visus tolimesnius dešimtmečius, kai buvo sukurta ne viena įamžinta programa. Atrodo, kad šio solisto dainavimas su lietuvių tautinių muzikos instrumentų pritarimu galutinai suformavo ir jo balso šilumą, jautrumą, žodžiais nenusakomą muzikalumą bei nuoširdumą. Panašų nusiteikimą pajuntame klausydamiesi su „Sutartinės" pritarimu dainavusių solistų Jono Stasiūno, Aušros Stasiūnaitės, Valentino Čepkaus, Nijolės Ambrazaitytės, Marijos Aleškevičiūtės, Reginos Maciūtės, Zitos Martinavičiūtės, Vytauto Juozapaičio ir daugelio kitų įrašų. O kur dar P.Tamošaičio raiškus, įtaigus pedagoginis darbas, birbynininkų, dirigentų ugdymas, ruošimasis dainų šventėms ir dirigavimas jose, bendra lietuvių tautinio meno tėkmė. Dažnus vakarus jis skyrė 1956 metais įkurto Vilniaus medicinos darbuotojų dainų ir šokių liaudies ansamblio „Rūta" veiklai, kuriai vadovavo beveik du dešimtmečius. Reikėjo ne tik vadovauti, bet pagal atlikėjų išgales formuoti repertuarą, o jį parengus atlikti koncertuose. Tam aukotas laisvalaikis, nors buvo ir namai, ir šeima, o ir taip norėdavosi išsiruošti į žvejybą...

Tačiau svarbiausias P.Tamošaičio gyvenimo atradimas buvo „Sutartinė", su kurios koncertais aplankyta Suomija, Norvegija, Švedija, kitos Europos šalys, taip pat Kanada, Indija, Nepalas... Supažindinti pasaulį su lietuvių tautiniu menu - tokia buvo jo atlikta svarbi gyvenimo misija, kurios neturėtume užmiršti ir dabar, kai atsivėrė durys į visą pasaulį, ir kai į Lietuvą plūsta ir neretai transliuojami užsieniniai menkaverčiai niekučiai, primirštant mūsų tautinio meno vertybes ir jų puoselėjimo būtinumą.

 

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
0
F
Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Skaityti komentarus (1)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • SANKCIJOS: Lietuvos muitininkai nuo kovo mėnesio dėl įvairių pažeidimų neleido atlikti daugiau nei 3000 importo, eksporto ir tranzito procedūrų, į šalį neįleista 1200 transporto priemonių su rusiškomis ir baltarusiškomis prekėmis, pranešė Muitinės departamentas.
  • SANTYKIAI: Kinija iki šiol oficialiai nepranešė Susiekimo ministerijai apie nutraukiamą bendradarbiavimą ir santykius susisiekimo srityje su Lietuva, "Žinių radijui" sakė susisiekimo ministras Marius Skuodis.
  • MIGRANTAI: Baltarusijos pasieniečiai aktyviais veiksmais tebeprisideda prie neteisėtos migracijos į Lietuvą, jie atlydi užsieniečius į vietas, kur dar nebaigtas įrengti fizinis barjeras, teigia Valstybės sienos apsaugos tarnyba.
  • KAINOS: Energetikos viceministrė Inga Žilienė sako, kad rinkose augant gamtinių dujų ir elektros kainoms, nuo kitų metų sausio didės ir visuomeninė elektros kaina.
  • APLINKKELIS: Šiauliuose įgyvendinamas seniai lauktas projektas – tiesiamas pietrytinis aplinkkelis, kuris sujungs miestą kertančius magistralinius kelius, pagerins verslo plėtros sąlygas ir leis sumažinti transporto spūstis mieste.
  • FEJERVERKAI: Nepaisant buvusių svarstymų drausti galingos pirotechnikos naudojimą sostinėje, Vilniaus savivaldybė išdavė leidimą kasmetiniam „Vilniaus fejerijos“ fejerverkų festivaliui, bet jo neberems.
  • STIPENDIJOS: Pagal projektą „Tęsk“ skirtos tikslinės stipendijos pedagogų rengimo programose studijuojantiems studentams ir toliau bus mokamos, nors Europos socialinio fondo finansuojamas projektas ir baigėsi - stipendijas būsimiems pedagogams padengs valstybė.
  • BAUDOS: Už draudžiamų vienkartinių elektroninių cigarečių pardavinėjimą Vartotojų teisių apsaugos tarnyba dviem bendrovėms skyrė baudas: „Alternatyvus tabakas“ skirta 750 eurų bauda, o „VIP Dūmas“ – 1,5 tūkst. eurų bauda.
  • GAISRAS: Trečiadienio vakarą Klaipėdos rajone, plastiko perdirbimo įmonės teritorijoje kilęs gaisras visiškai užgesintas, ketvirtadienio paryčiais ugniagesiai paliko gaisravietę.
  • REZERVAS: Suomijoje apsilankęs Lietuvos kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys žada, jog Lietuva siųs karininkus į Suomiją, kad šie perimtų patirtį pritraukiant šauktinius ir rezervistus bei juos treniruojant.
Daugiau

Dienos klausimas

Ar taupote elektrą (išjunginėjate šviesas, prietaisus ir t.t.)?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Ar gerai atidirbo Seimas šią pavasario sesiją?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

+12 +19 C

+13 +20 C

 

+11 +20 C

+20 +25 C

+22 +25 C

 

+24 +27 C

0-4 m/s

0-5 m/s

 

0-4 m/s