Nacionalinėje dailės galerijoje penktadienį atidaryta šviesaus atminimo dailininkės Marijos Teresės Rožanskaitės retrospektyvinė paroda "Rentgenogramos", surengta autorės 80-ųjų gimimo metinių proga. Net per keletą galerijos aukštų išsidėstė praėjusiais metais mirusio skulptoriaus Stanislovo Kuzmos kūrybinis palikimas, atskleistas pirmojoje retrospektyvinėje parodoje "Skulptūra + 5425 dienos".
"Rentgenogramose" rodomi M. T. Rožanskaitės asambliažai, tapyba, piešiniai, akcijų dokumentacija. Dailininkė išgarsėjo medicinos tematikos paveikslais: širdies operacijų, rentgeno kabinetų, ligoninių vaizdais. Ji ne tik diagnozavo sovietmečio visuomenės ligas, bet ir fiksavo istorijos transformacijas.
"Savo tapyboje, asambliažuose, akcijose ir instaliacijose M. T. Rožanskaitė akcentavo ribines situacijas ir nepatogias erdves, kur ryškus žmogaus ir technikos, individo ir visuomenės susidūrimas", - sako parodos kuratorė Laima Kreivytė.
Pasak jos, iš M. T. Rožanskaitės kūrybos įvairiapusiškumo galima mokytis ne tik dailės, bet ir Lietuvos istorijos. "Dabartinis laikas Rožanskaitės kūrybai yra dar palankesnis negu tada, kai ji kūrė. Dailininkė nebijo egzistencinių temų, mirties, ligos, senatvės - atvirkščiai, ji atskleidžia žmogaus pažeidžiamumą, ligotų žmonių priklausomybę nuo aparatų, ir moko mus, kaip reikia žiūrėti. Parodą siekėme sukonstruoti kaip rentgeno aparatą: tik įėjęs į salę žiūrovas tarsi pasijunta įėjęs į rentgeno kabiną - jo žvilgsnis ir žingsnis nukreipiamas į būdelę, kur yra rentgeno ciklo darbai", - sako parodos kuratorė.
Ji priminė, kad ilgą laiką dailininkė kukliai glaudėsi savo vyro tapytojo Igorio Piekuro šešėlyje, nors tai ir buvusi labai darni pora. Išskirtinio talento ir darbštumo dailininkė buvo net tris kartus pristatoma Nacionalinei kultūros ir meno premijai, bet ji nebuvo paskirta.
Parodoje pristatomi didelių formatų darbai ir jų ciklai iš Lietuvos dailės ir Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejų rinkinių, taip pat iš privačių ir dailininkės šeimos kolekcijų.
Vieno garsiausių lietuvių skulptorių S. Kuzmos (1947-2012) parodą "Skulptūra + 5425 dienos" padėjo surengti ir garsūs medikai, daug metų gelbėję skulptoriaus sveikatą ir gyvybę, parodai paskolinę savo privačiose kolekcijose saugotus jo kūrinius, o retrospektyvinę parodą globoja Prezidentė Dalia Grybauskaitė.
Parodos pavadinimą kuratorei Elonai Lubytei "pasiūlė" pats menininkas. Kiekvienų metų pabaigoje skulptorius kruopščiai suskaičiuodavo kūrybinio darbo dienas. Tokių 1976-2012 metais buvo 5425 dienos.
Paroda pristatoma pasitelkus kūrybinį (skulptūras, piešinius, fotografijas) ir rašytinį S. Kuzmos palikimą, Algimanto Kunčiaus ir Arūno Baltėno fotoarchyvų medžiagą. Garsus skulptorius gyvas būdamas surengė vos vieną autorinę mažosios plastikos parodą, todėl ši pomirtinė ekspozicija yra pirmoji tokia išsami retrospektyvinė menininko paroda..
Abi parodos Nacionalinėje dailės galerijoje veiks iki gegužės 19 dienos, jas lydės ekskursijos su parodų kuratoriais, atviros diskusijos apie šiuolaikinę lietuvių skulptūrą, filmai apie M. T. Rožanskaitę.
