Su daina ėjęs per gyvenimą

Skinantis kelią į Nepriklausomybę, Algis Grigas ir Lietuvoje įspūdingai dainavo, primindamas mums visiems, kad darbščių, talentingų ir Lietuvai pasišventusių tautiečių esama visame pasaulyje. O savo muzikinį talentą jis įrodė plačiu repertuaru, kuris žibėjo operos scenoje, koncertų salėse, užfiksuotas plokštelėse ir garso juostose. Greta to jis intensyviai darbavosi kaip verslininkas, 1990 metais Lietuvoje įkūręs vakarietišką turizmo agentūrą „Lufthansa City Center“, kuri ne tik ugdė turizmo specialistus, bet ir padėjo suartėti Lietuvos ir užsienyje gyvenantiems tautiečiams menininkams. O kur dar jo jautrus dėmesys našlaičiams, diabetu sergantiems jaunuoliams, Jaunimo diabeto stovyklos įkūrimas...

Dainavimu A.Grigas susižavėjo nuo pat jaunų dienų. Turėdamas 16 metų, balsą pradėjo lavinti pas operos solistę Aliodiją Dičiūtę-Trečiokienę, kuri, kaip ir daugelis Lietuvos meno žmonių, baigiantis Antrajam pasauliniam karui, pasitraukė į Vakarus. Pasitraukė su šeima ir A.Grigas, kuriame ruseno svajonė dainuoti. Gyvendamas Čikagoje, A.Grigas visą laiką bendravo su lietuvių bendruomene, įsijungė ir į plačiai žinomą Čikagos vyrų chorą, „Dainavos“ ansamblį, kuriam tada vadovavo Stepas Sodeika. Jau tada choro vadovas jaunuoliui patarė ne chore dainuoti, bet lavinti balsą. Ten, Amerikoje, A.Grigas surado puikius dainavimo pedagogus, kurie sustiprino jo pasitikėjimą balsu.

Kartą DePaul universitete jį dainuojantį išgirdęs Morisas (Maurice) Sciappio, beje, gersiojo M.Lanzos mokytojas, pasiūlė A.Grigui stipendiją net penkeriems metams. Kiek vėliau jo balsą lavino pasaulyje garsus rumunų tautybės operos solistas ir dainavimo pedagogas Dimitris (Dimitri) Onofrei, pas kurį lavinosi plačiai žinomi operos solistai Stasys Baras ir Algirdas Brazis. Kaip pokalbyje prisiminė ir pats A.Grigas, šis garsus operos solistas, dainavimo pedagogas kartu su žmona Bianka Saroja (Bianca Saroya), pas kurią dainavimo mokėsi ir Dana Stankaitytė, savo mokiniams vis primindavo, kad dainuoti reikia tol, kol plaštakės skraido krūtinėj, kol jaudulį išeinant į sceną dar jaučia atlikėjas. Tą jo patarimą A.Grigas išsaugojo atmintyje visą gyvenimą, todėl nebuvo sunku apsispręsti, kada užbaigti dainininko karjerą.

Po studijų Čikagos muzikos konservatorijoje ir Ruzvelto universiteto muzikos katedroje, A.Grigo gyvenimas įsisiūbavo dviem kryptimis. Garsėjęs ne tik kaip verslo žmogus, bet ir įspūdingas solistas, jis pakviestas dainuoti su „Dainava“ ir su lietuvių tautinio meno ansambliu „Čiurlionis“, kuriam vadovavo Alfonsas Mikulskis. O kur dar Lietuvių opera, kuria Čikagos lietuviai didžiuojasi nuo pat 1957 metų. Ją savo dalyvavimu tvirtino ir A.Grigas, sukūręs Žermoną Dž.Verdžio operoje „Traviata“, jaunąjį bajorą J.Karnavičiaus operoje „Gražina“, Erdvilą A.Ponkjelio (A.Ponchieli) operoje „Lietuviai“.

Kupinas įvairiausių kūrybinių sumanymų, 1973 metais jis subūrė Čikagos operos trupę ir teatro studiją, pastatė G.Pučinio operą „Bohema“, dar po šešerių metų dalyvavo atliekant Karlo Orfo (Carl Orff) kantatą „Carmina Burana“. Jo muzikavimu žavėjosi ir tenykštė latvių bendruomenė, kuri Niujorko „Carnegie Hall“ A.Kalninio operos „Baņuta“ atlikimui pasikvietė ne tik „Metropolitan Opera“ solistę Merlin Niską (Marilyn Niska), bet ir A.Grigą. Tai 1982 metais buvo didžiulė meno šventė Amerikos latviams ir lietuviams.

A.Grigas buvo vienas ryškiausių Amerikos lietuvių solistų, kuris visada ir įvairiausiomis progomis pasirodymų programas turtino lietuvių kompozitorių kūriniais. Jo programose nuolat mirgėjo J.Gruodis, V.Jakubėnas, G.Gudauskienė, S.Šimkus... „Kalbant apie lietuvių kompozitorius, - pasakojo A.Grigas, - Stasio Šimkaus dainos buvo artimiausios mano širdžiai, nes man atrodo, jis kūrė baritonui. Kai dainuodavau jo dainas, pasijusdavau, kaip gerą porą batų užsimovęs...“

Kūrybinė draugystė A.Grigą siejo su visais JAV gyvenusiais muzikais, o su kompozitoriumi Vladu Jakubėnu - ypatinga. Apie tai jis pasakojo:

„Su Vladu teko bendradarbiauti gan nemažai. Galiu pasidžiaugti, kad su gyvu kompozitoriumi teko dirbti ir vykdant tam tikrą misiją. Jo parašyta „Laisvųjų daina“ pagal Kazio Inčiūros eiles buvo lyg ir simbolis mums išeivijoje, ko mes turime siekti. Paties kompozitoriaus pageidavimu jis tą dainą buvo man dedikavęs. Jau prieš savo amžiaus pabaigą prašė, kad jeigu bus kada nors proga laisvoj Lietuvoj ją padainuoti, kad padainuočiau. Ta proga atsirado 1990 metų gruodžio mėnesį, kai vyko grandiozinis koncertas minint Lietuvos operos įsteigimo 70-metį. Man teko didelė garbė tą koncertą pradėti Vlado Jakubėno „Laisvųjų daina“. Ją padainavęs jaučiausi įvykdęs kompozitoriaus pageidavimą ir nutariau, kad scenoje užtenka rodytis, kad reikia nulipti tada, kad žmonės galėtų atsiminti ir kalbėti, negailėdami pagyrimų...“

Iš tiesų, jis dar galėjo dainuoti, nes balsas puikiai skambėjo ne tik per Lietuvos operos jubiliejų. Bet, matyt, nepamiršo savo dainavimo profesorių patarimų, kad prisimindami pasirodymus scenoje klausytojai ir žiūrovai sakytų, jog dar galėjo dainuoti. A.Grigas tuo metu balso lavinimui kasdien nebegalėjo skirti keturių valandų, kaip buvo anksčiau įpratęs. Tam, žinoma, trukdė verslas. Tad mums, visiems jo muzikinio talento gerbėjams, liko prisiminimai iš pasirodymų Lietuvos operos scenoje, 1985 metais atliekant Žermono partiją Dž.Verdžio operoje „Traviata“, muzikavimas diriguojant Jonui Aleksai, kurį A.Grigas ypač vertino, dalyvavimas koncerte kartu su Virgilijum Noreika, Nijole Ambrazaityte, Dana Stankaityte...

Na, o gražiausiomis dovanomis muzikos mylėtojams liko plokštelės su Algio Grigo įdainavimais. Tuo ypač atmintina 1984 metais išleista plokštelė, užfiksavusi jo atliekamus kūrinius su Alvydo Vasaičio diriguojamu „Philharmonia Hungarica“ simfoniniu orkestru. Šioje plokštelėje be R.Leonkavalio, Dž.Verdžio, R.Vagnerio, A.Ponkjelio operų fragmentų tilpo A.Grigo įdainuota Ūdrio daina iš V. Klovos operos „Pilėnai“, jaunojo bajoro daina iš J.Karnavičiaus operos „Gražina“ ir V.Jakubėno „Laisvųjų daina“. Beje, tais pačiais metais JAV lietuvius pasiekė ir plokštelė „Eikime mudu abudu“, kurioje su Balio Pakšto birbynių trio A.Grigas įdainavo J.Strolios harmonizuotą lietuvių liaudies dainą „Vai ir prijojo“, L.Abariaus harmonizuotą „Oi laukiau laukiau“, A.Kačanausko harmonizuotą „Pasvarcyk, antela“, o su Emilijos Sakadolskienės vadovaujamu Čikagos kanklių ansambliu - A.Mikulskio harmonizuotą „Eikime mudu abudu“.

Vartydami paslaptingojo muzikos pasaulio puslapius, surasime ir daugiau A.Grigo įdainavimų, kurie yra išsibarstę įvairiose plokštelėse ir garso juostose. Jo balsas ne kartą skambėjo ir Lietuvos radijo „Tautiečių balsų“ valandėlėse, kuriose klausytojai girdėjo fragmentus ir iš B.Budriūno operetės „Sidabrinė diena“ pastatymo Čikagoje 1971 m.