Savivaldybių viešųjų bibliotekų asociacijos atstovės manymu, šiame sparčiai besivystančiame mūsų pasaulyje bibliotekininkas privalo ne tik turėti labai didelį kompetencijų krepšelį, bet mylėti žmones, gebėti su jais bendrauti, jiems atstovauti. Bibliotekininkai tai sėkmingai daro.

- Savivaldybių viešųjų bibliotekų asociacija yra viena gausiausių ir plačiausią visuomenės dalį aprėpiančių asociacijų. Kokia jos misija visuomenėje? - klausėme Danguolės ABAZORIUVIENĖS

- Savivaldybių viešųjų bibliotekų asociacija tikrai viena gausiausių ir plačiausių asociacijų mūsų krašte. Įsikūrusi prieš 20 metų, šiandien ji vienija 60 savivaldybių viešųjų bibliotekų, su jų padaliniais. 2019 m. sausio 1 d. statistikos duomenimis asociacija atstovauja 1234 Lietuvos bibliotekoms, kuriose dirba 2446 profesionalūs darbuotojai. Asociacijos misija yra ne tik atstovauti, tačiau ir vienyti bei stiprinti Lietuvos viešųjų bibliotekų pozicijas.

Bibliotekininkai yra tarpininkai tarp informacijos ir žmogaus. Jie padeda žinių visuomenei aktyviai gyventi visavertį gyvenimą, mokytis ir turiningai leisti laisvalaikį. Tai kuria pridėtinę vertę šalies ekonomikai. Gaila, kad bibliotekininkai nėra pakankamai vertinami. Jų atlyginimai yra vieni mažiausių šalyje. 2018 m. darbuotojų vidutinis atlyginimas buvo apie 719 eurų. Mažesnius Europos Sąjungoje gauna tik bulgarai ir rumunai. Gaila, kad Vilniaus universitetas neberuošia bibliotekininkų, todėl į kaimiškus rajonus nebeatvyksta jauni kvalifikuoti specialistai. Tai yra didžiulė grėsmė bibliotekoms. Kas pakeis bibliotekininką, jei neliks profesionalų? Daug apie tai kalbame, daug kur tą klausimą keliame. Bibliotekininkus vis dar ruošia Šiaulių kolegija, bet kas bus ateityje, mes nežinome.

- Ar paprasta bibliotekininkams siekti savo tikslų mūsų dienomis?

- Gaila, kad dalis visuomenės nesupranta ar nenori suprasti bibliotekų vykdomos misijos svarbos. Todėl manau, kad bibliotekininkams siekti savų tikslų tikrai nėra paprasta. Svarbiausias bibliotekų tikslas - rūpintis savo skaitytoju, jį auginti, gilinti žinias, patenkinti jo informacinius ir kultūrinius poreikius - nepakito. Keitėsi ir keičiasi visuomenė, kartu ir skaitytojų poreikiai. Anksčiau bibliotekos buvo uždaresnės institucijos, o bibliotekininkai buvo mažiau motyvuoti plėsti paslaugas, nes visuomenė nebuvo tokia reikli. Vėliau, norėdamos išlikti kintančioje visuomenėje, bibliotekos privalėjo sparčiai keistis. Veiklą papildė įvairios elektroninės, mokymo ir kitos šiuolaikiniam skaitytojui reikalingos paslaugos.

- Koks šių dienų knygų šventovės lankytojas? Ko jis ieško?

- Šiandieninis bibliotekos skaitytojas - labai reiklus, todėl bibliotekų darbuotojai turi puikiai žinoti jo poreikius. Pirmiausia, lankytojui reikalinga patogi prieiga prie bibliotekos, modernus pastatas su jaukiomis ir patraukliomis erdvėmis, įdomios, skatinančios tobulėti, kurti ir išreikšti save, paslaugos. Atėjusiam į biblioteką žmogui labai svarbu sutikti ir profesionalų bibliotekininką, puikiai besiorientuojantį knygų pasaulyje, kokybiškai įvaldžiusį informacijos ir komunikacijos technologijų priemones specialistą, ir žmogų, galintį tapti bendruomenės siela.

- O biblioteka? Kaip ji pasikeitė?

- Biblioteka labai pasikeitė. Labai modernios yra Kretingos, Utenos, Jonavos, Akmenės bibliotekos. Patalpų atnaujinimo dar laukia Vilkaviškio, Pakruojo, Skuodo, Pasvalio bibliotekos. Patalpas gal ne visur spėta atnaujinti, bet visos turi modernios įrangos. Pokyčiai atėjo ir į kaimus. Kaimo biblioteka, bendradarbiaudama su vietos bendruomene, švietimo, kultūros ir kitomis įstaigomis bei prisidėdama prie jų veiklų suteikia galimybę jungti ir vienyti kaimo žmones. Į kaimo biblioteką einama mokytis, tvarkyti įvairių reikalų, spręsti problemų, kurti, bendrauti. Daug veiklų pasiūloma ir iš mokyklų po pamokų grįžusiems vaikams. Drįsčiau teigti, kad kaimo bibliotekos tapo kaimo bendruomenių kultūros ir žinių sklaidos centrais.

- Buvo ir tokių kraštų, kur kaimuose ne viena biblioteka buvo uždaryta. Ar siekiama išnykusias atgaivinti? O gal jų niekas nebepasigenda?

- Bibliotekų mažėjimo kaimuose tendencija yra. 2015 m. viešųjų bibliotekų tinklą sudarė 1267 bibliotekos, o šiuo metu jų yra 1234. Pagrindinė pokyčių priežastis - sparčiai prastėjanti demografinė situacija. Biblioteka gyva tik tol, kol yra gyvas skaitytojas. Ką bibliotekininkei veikti, jeigu kaimuose ištuštėja sodybos ir nebelieka skaitytojų? Kita bibliotekų nykimo priežastis - savivaldybių vadovų požiūris į bibliotekos vaidmenį bendruomenės gyvenime. Aš visada savo bibliotekininkėms sakau - ieškokite partnerių, tapkite bendruomenės širdimi, jeigu norite išlikti ir būti reikalingos.

Bibliotekos yra savarankiška savivaldybių funkcija. Jos beveik visiškai, išskyrus dokumentų fondo komplektavimą, priklausomos nuo vietos valdžios. Sumažėjus finansavimui, savivaldybė beveik visada pirmiausia sumažinama lėšas kultūrai. Ar bereikia atkurti bibliotekas, kurios išnyko, atsakyti negalėčiau. Jeigu biblioteka panaikinta prieš žmonių valią ir bendruomenei ji reikalinga, tokias reikėtų atgaivinti.

- Kas šiais laikais bibliotekininkams skaudžiausia?

- Pirmiausia pasakysiu, kas mus džiugina. Džiugina, kad pradėjo grįžti Lietuvos autorių knygos ir jos skaitytojų vertinamos. Skausmingiausia bibliotekoms - aprūpinimo knygomis problema. Kaip per krizę sumažino knygoms įsigyti skirtas lėšas, taip ir liko. Pasaulinė bibliotekų asociacija rekomenduoja 1 tūkst. gyventojų aprūpinti 250 knygų, pas mus 1 tūkst. gyventojų tenka tik 100 knygų. Knygų įsigijimui vienam gyventojui mūsų šalyje skiriama tik apie 0,7 euro. O Estijoje - 2,5 euro, Skandinavijos šalyse dar daugiau. Mes labai atsiliekame. Šią problemą visą laiką keliame susitikimuose su Kultūros ministerijos atstovais. Jeigu savivaldybės papildomai skiria pinigų knygų įsigijimui, mes labai džiaugiamės. Bet jos nėra įpareigotos to daryti.

Gal kai kas pasakys, - kiek skiriama, tiek ir pakanka, nes skaitančiųjų sumažėjo. Bet taip nėra. Žmonės tebemyli knygas. Skaitytojams bibliotekose reikia ne tik knygų, ne tik renginių, kurie čia organizuojami, jie ateina į bibliotekas mokytis, bendrauti, ateina į klubus, kūrybines dirbtuves arba tiesiog praleisti laiką.

- Tenka girdėti prognozių, kad tobulėjant informacinėms technologijoms popierinės knygos išnyks. Ar galima įsivaizduoti Lietuvą, skaitančią tik elektronines knygas?

- Esu vyresnės kartos atstovė, todėl labiau mėgstu skaityti spausdintas knygas. Nors vertinu ir elektronines knygas, man malonu paimti dar spaustuvės dažais kvepiančią knygą ir vartyti jos puslapius. Manau, kad ši knygos magija tikrai neleis įsigalėti vien elektroninėms knygoms, ir man sunku įsivaizduoti Lietuvą, skaitančią tik elektronines knygas. Kas bus ateityje, nuspręs ateites skaitytojas.