Daug metų Uzbekistanas buvo itin uždara šalis, tačiau mirus ilgamečiam pirmajam šalies prezidentui Islamui Karimovui, jo įpėdinis Šavkatas Mirzijajevas, regis, ketina daugiau dėmesio skirti šalies atvirumui. Šių metų pradžioje prezidentas paskelbė, kad 45-ių šalių piliečiai į šalį galės įvažiuoti be vizų. Tarp tų šalių - visos trys Baltijos ir dauguma Europos valstybių, taip pat Argentina, Australija, Brazilija, Kanada, Brunėjus, Naujoji Zelandija ir kitos. Dar anksčiau bevizis režimas įvestas Vokietijos, Prancūzijos, Izraelio, Indonezijos, Japonijos, Malaizijos, Singapūro, Pietų Korėjos ir Turkijos piliečiams. Viešėti šalyje be vizos leidžiama iki 30-ies dienų.

Turistai Uzbekistane dažniausiai ieško šilko kelio pėdsakų, noriai domisi vietinių gyvenimo tradicijomis ir grožisi čia išlikusiais architektūriniais stebuklais. Nors skelbiama, kad šalyje vykdoma turistų pritraukimo programa, atvykimas į Uzbekistaną vis tiek kelia nerimo. Pirmiausia dėl taisyklių, kurios nustato, ką galima įsivežti į šalį, ir muitinės tikrinimų. Analizuojant draudžiamų įsivežti daiktų sąrašą gali susidaryti įspūdis, jog įsivežti draudžiama viską, išskyrus drabužius. Tačiau šiandien atrodo, kad šios taisyklės, kaip ir daug kas Uzbekistane, labai keičiasi, o dažnai priklauso nuo konkretaus pareigūno - ar šiandien jis nuspręs išpurtyti atvykėlių lagaminus, ar maloniai palinkės geros viešnagės. Anksčiau įprasta deklaracija, šiandien reikalinga tik tiems, kurie į šalį atveža daugiau kaip 2500 eurų arba brangios naujos technikos.

Ką pamatyti Uzbekistane

Taškentas - Uzbekistano sostinė, turistus galinti nustebinti savo įvairiapusiškumu. Tarp lankytinų vietų šiame mieste vienos populiariausių - seniausia Taškente išlikusi mečetė ir Barakhano medresė, kurioje saugomas kalifo Osmano Koranas, perrašytas VII a. viduryje. Taip pat Taškente lankomas buvusio prezidento I.Karimovo muziejus, Amir Timūro aikštė, TV bokštas, seniausias turgus Charsu, įspūdingomis stotelėmis garsėjantis metro.

Samarkandas labiausiai turistus traukia išlikusiais mauzoliejais. Į UNESCO paveldo sąrašą miestas įtraukas kaip „kultūrų kryžkelė“. Čia galima apsilankyti paties Amir Timūro mauzoliejuje, jo mylimiausiai žmonai Bibi Hanum statytose mečetėse. Įspūdingo dydžio Registano aikštė turistus stebina aukštais medresių pastatais, išpuoselėtais rankų darbo mozaikomis. Išskirtinė vieta Samarkande ir Timūro anūko Ulugbeko statyta observatorija.

Buchara - UNESCO saugomas šilko kelio miestas - nustebins architektūriniu kolonų ansambliu, kuris mena ir paskutiniojo Bucharos emyro Alim Khano laikus, šalia esanti Mir i Arab medresė. Labiausiai čia turistus traukia iki šiol išlikęs senamiestis, atveriantis gražiausią miesto veidą - tikrąjį architektūrinį paveldą.

Šahrisabzas - apie 80 kilometrų į Pietus nuo Samarkando nutolęs miestas, gausus architektūrinio paveldo. Labiausiai lankoma vieta čia Amir Timūro rūmų įėjimo vartai, arka, architektūrinis ansamblis Hazrati Imam, Kok Gumbazo mečetė.

Chiva iki šiol žinoma kaip svarbus šilko kelio taškas. Iki šiol Chiva žinoma kaip amatininkystės miestas, kur gyvos persiškų kilimų audimo tradicijos, medvilnės valymas. Čia išliko UNESCO saugomas viduramžių Itchan Kala kompleksas, istorinės miesto sienos, miesto simboliu laikomas Kalta Minor minaretas.

Aralo jūra - šalies šiaurėje esanti jūra ar tai, kas iš jos liko po to, kai šalyje buvo nuspręsta upių vagas pakreipti į laukus, kuriuose auginama medvilnė. Senkanti Aralo jūra - išskirtinė vieta, traukianti turistus galimybe pamatyti didžiausią ekologinę nelaimę, kurią sukūrė žmogus, ir savo kojomis pasivaikščioti buvusios jūros dugne.

Chaosas gatvėse  ir milijonai piniginėse

Pirmiausia atskridus į Uzbekistaną pastebėsite baltus „Chevrolet“ automobilius. Iš pat pradžių atrodo, kad kitų automobilių visai nėra. Tai ne nuomojamų automobilių aikštelė, čia daugelis automobilių yra šios markės ir beveik visi - balti. Priežastis paprasta - šalyje gaminami automobiliai daug pigesni, o automobilių įvežimui iš kitų šalių taikomi dideli mokesčiai, tad jų čia - retenybė.

Eismas Uzbekistane europiečiams, švelniai tariant, yra neįprastas. Plačiose gatvėse, kuriose yra po kelias eismo juostas, vairuotojai nardo nerodydami posūkių ir vieni kitus lenkdami. Persirikiuojant ar lenkiant signalizuojama, o stojant įjungiamas avarinis signalas. Net jei europiečius toks eismas iš pradžių gali išgąsdinti, kelis kartus pavežtam uzbeko, baimės prisimiršta. Mat vietiniai yra puikūs vairuotojai. Net paviešėjus čia kelias savaites, vargu ar pamatysite avariją.

Beje, Uzbekistanas pradžiugins tuos, kurie svajoja apie tai, kaip tapti milijonieriais. Uzbekistane ši galimybė turistams garantuota. Vietinių pinigų - Uzbekistano sumų - vertė kasmet  keičiasi, tačiau vienas euras čia yra apie 10 tūkst. sumų. Tiesa, geriausia į šalį atsivežti JAV dolerius, kuriuos lengva išsikeisti specialiame bankomate. Kainos Uzbekistane stebina pripratusius prie europinio kainų lygio.

Gazuoto vandens buteliukas kainuoja apie 0,2 Eur (2000 sumų), dešrainis - 1 Eur (10 tūkst. sumų), visur pardavinėjama „Coca-cola” - 0,4 Eur (4000 sumų), viešas tualetas - 0,1 Eur (1000 sumų), suvenyriniai magnetukai apie 2,5 Eur (25 tūkst. sumų), marškinėliai - kai kur 1,5 Eur (15 tūkst. sumų). Restorane pavalgyti kompanijai (5-6 asmenų) kainuos apie 20, kai kur - 30 Eur. Įėjimas į lankytinas vietas - apie 2,5 Eur (25 tūkst.). Tiesa, čia kainos skiriasi priklausomai nuo to, kokie lankytojai. Pvz., vietiniams įėjimas kainuoja dešimt kartų pigiau nei turistams iš ES. Iš čia atvykusiems lankytojams taikoma aukščiausia kaina, kiek mažesnė - turistams iš Rusijos. Viešbučių kainos taip pat nesikandžioja. Keturių žvaigždučių nakvynė viešbutyje Taškente ar kitame didesniame mieste kainuos keliasdešimt eurų. Turint galimybę, puiki patirtis pasisvečiuoti ir pas vietinius.

Apie uzbekų gyvenimą iš arti, skaitykite kito šeštadienio „Vakaro žinių“ numeryje.