Pusšimtis Panevėžio kino metraštininko veiklos metų

A.Petrauskas - ketvirtos kartos panevėžietis, augęs ir gyvenęs ,,palestinkos“ rajone (dabar Suvalkų gatvė). Gatvė, kuri istorijoje pažymėta kaip viena Panevėžio žydų geto teritorijos dalių. Tačiau nerūpestinga vaikystė buvo rami. Išbėgs vaikas į gatvę ir matys tolumoje žaliuojančias pievas. O pievoje svajos žiūrėdamas į plaukiančius debesis, besikeičiančius vaizdus, įsivaizduos žmonių veidus, akis... Jutau, kad šie vaikystės prisiminimai Albertui brangūs.

Suaugęs įgijo elektriko specialybę, tačiau ji gyvenime liko kaip priemonė buičiai ir kūrybai. Nusipirkęs kino kamerą fiksavo savo malonumui miesto kultūrinius renginius. Pasak Alberto, gyvenime jam teko dirbti įvairius darbus: vairuotoju, statybininku, kultūros renginių organizatoriumi, muzikantu. Dėkingas liko Panevėžio rajono Ėriškių kolūkio pirmininkui Alfonsui Giedraičiui, kultūros žmogui, kuris Ėriškių kultūros namų naująjį direktorių skatino steigti visuomeninius būrelius, įtraukti miestelio gyventojus į kultūrinę veiklą.Taip gimė kolūkyje kino mėgėjų būrelis, kapela, pramoginių šokių kolektyvas. Čia atsiskleidė Alberto gabumai organizaciniam ir kūrybiniam darbui. Kino kamera tapo darbo priemonė kūrybos saviraiškai ir šeimai uždarbis.

Šis pomėgis plėtėsi dirbant Stiklo fabrike. Mėgėjiškas kino operatoriaus darbas peraugo į profesinę veiklą. Fabriko administracija paskyrė jį į kontrolinių prietaisų ir automatikos laboratorijos laboranto pareigas ir įpareigojo fiksuoti fabriko istoriją, t. y. kurti filmus iš stiklininkų gyvenimo. Albertas įsteigė kino mėgėjų būrelį. Sekėsi puikiai. Iki šiolei prisimena pirmąjį laimėtą pripažinimą. Buvo sukurtas 10 minučių trukmės filmas apie fabriko racionalizatorių puikų specialistą Adomonį. Filmas buvo rodomas kino mėgėjų festivalyje Tuloje, atnešęs pirmą diplomą. Tai buvo pirmas pripažinimas. Sukurtas vaidybinis filmas ,,25-asis pavasaris“ buvo rodomas kino mėgėjų festivalyje Maskvoje. Už sukurtą filmą ,,Ėriškių gėlių darželis“, rodytą Dotnuvoje, Žemės ūkio mėgėjiškų filmų festivalyje, A.Petrauskas buvo pagerbtas 1000 rublių premija.

Stiklo fabrike vyko daug ir įvairių renginių, lankėsi svečiai iš įvairių šalių. Jų filmuoti iš Vilniaus atvykdavo Lietuvos televizijos žurnalistai ir kino operatoriai. Užsimezgė pažintis. Susipažinę su Alberto sukurtais filmais, paklausė, ar sutiktų dirbti neetatiniu operatoriumi Lietuvos televizijoje? Albertas sutiko, bet, nors nebuvo baigęs jokių mokslų, greit viskas išsisprendė - 1967 metais buvo pakviestas į kino operatorių kursus Vilniuje. Kursuose susipažino su Česlovu Juršėnu, tuomečiu televizijos laidos ,,Horizontai“ redaktoriumi. Daug kūrybinės patirties sėmėsi iš kino režisieriaus Roberto Verbos. Jis buvo pagrindinis kino meno mokytojas, kūrybinės minties įkvėpėjas. Kursai A.Petrauskui suteikė daugiau pasitikėjimo. Jis tapo pirmuoju Lietuvos televizijos neetatiniu kino operatoriumi Panevėžio kraštui. Dirbo kartu su redaktoriumi K.Morkūnu.

Šių profesinių kino operatoriaus ir kultūrinių renginių organizatoriaus savybių prireikė naujai įsteigtoje Panevėžio kino mėgėjų draugijos veikloje. Nuo 1976 metų A.Petrauskas buvo paskirtas pirmuoju etatiniu draugijos atsakinguoju sekretoriumi. Netrukus pasirodė jo parengtas leidinukas ,,LKMD Panevėžio zonos kino saviveiklininkai 1980“, jis kuravo saviveiklinių kino studijų veiklą, organizavo ir dalyvavo kino mėgėjų festivaliuose, vyko į UNICA rengiamus tarptautinius kino mėgėjų festivalius, kėlė savo kvalifikaciją, sėkmingai kūrė satyrinius kino filmus su inžinieriumi Jonu Lauraičiu („Mintys iš po ratų“), dalyvavo rengiamuose Lietuvos kino mėgėjų festivaliuose - Anykščiuose (1986), Panevėžyje (1989) ir kt.

Vartant lankstinuką, ryškėja ypač aktyvi saviveiklinė Panevėžio zonos kino studijų veikla. Pavyzdžiui, Panevėžyje filmus kūrė kelios studijos: Autokompresorių gamyklos - ,,Akordas“, Stiklo fabriko - ,,Stiklas“, ,,Ekrano“ gamyklos - ,,Ekranas“ (vadovas Jonas Čergelis, kuris sėkmingai savo darbo vaisius skina iki šių dienų), Moksleivių namų - „Aitvaras“, ,,Lietkabelio“ kino studija ,,Spindulys“, Ėriškių kolūkio saviveiklinė kino studija. Panevėžio zonai priklausė šeši kino mėgėjų skyriai: Pasvalio, Kupiškio, Rokiškio, Anykščių ir Kėdainių. Sėkmingai dirbo Kėdainių kultūros namų kino studija ,,Mėgėjas“ ir Kėdainių HMMTI studija ,,Vilnis“ Vilainiuose, bei Anykščių kino studijos „Versmė“ kino saviveiklininkai.

1980 metais Panevėžio zonoje buvo trys Liaudies kino studijos, septynios kino studijos, vienuolika saviveiklinių kino kolektyvų. Iš viso 21 kolektyvo veikloje dalyvavo 62 LKMD tikrieji nariai. Kino peržiūroms kasmet buvo pristatoma per 30 įvairaus žanro filmų. Pavyzdžiui, panevėžiečių animaciniai filmai buvo rodomi tarptautiniuose festivaliuose ir pelnytai įvertinti. Studijos ,,Kontrastas“ filmas ,,Ech!“ (aut.
J.Lauraitis) buvo rodomas Nyderlanduose UNICA-77, studijos ,,Spindulys“ filmas ,,Gyveno kartą karalius“ - UNICA-78 Baku mieste, Moksleivių studijos ,,Aitvaras“ filmas ,,Talentas“ - UNICA-79 Turku mieste, Suomijoje.

Nuo 1990-ųjų kino metraštininko Alberto Petrausko darbų cikle pirmąją poziciją užima Sąjūdžio renginiai, tremtinių atsiminimai, pasaulio teisuolės, vienuolės, medikės M.Rasteikaitės gyvenimas ir likimas, Panevėžio miesto istorijos kaita bei Panevėžio dramos teatro aktorių Juozo Miltinio, Dalios Melėnaitės, Stasio Petronaičio ir kitų sukurti portretai. Žiūrovams ilgam įsiminė 4 dalių ciklas apie režisierių J.Miltinį ir aktorių Vaclovą Blėdį, kunigą Joną Juodelį, skulptorių AlgimantąVytėną. Gavęs iš Panevėžio miesto savivaldybės kūrybai skirtą stipendiją, sukūrė filmą ,,Panevėžio albumas“.

Reikšmingą pėdsaką kino istorijoje A.Petrauskas įmynė bendradarbiaudamas su kino režisieriumi Antanu Maciulevičiumi, lietuvių kilmės Prancūzijos aktore Karolina Masiulyte-Paliuliene. Su operatoriumi Skirmantu Pabedinsku įkūrė Aukštaitijos televiziją. Programoje vyravo kultūrinės laidos, ypač buvo žiūrovų mėgstama laida ,,Karčiama ružava“ ir kt. Tarp panevėžiečių didelį pasisekimą turėjo A.Petrausko įsteigti nemokami kino mėgėjų kursai kino teatre ,,Versmė“ (dabar Muzikinis teatras).

Pasak kino veterano A.Petrausko, kiekviena diena turi savo istoriją, tad dar daug darbų reikia atlikti. Labai didžiuojasi savo sūnumis - Evaldu ir Raimundu, kurie pasekė tėvo pėdomis ir tapo profesionaliais kino operatoriais, kuriančiais besikeičiančios Lietuvos vaizdų ir žmonių istoriją.