1 nuotr.Šiais metais sukanka 90 metų nuo žymiausio mūsų dienų Lietuvos matematikos didaktikos specialisto Broniaus Balčyčio gimimo, 68 metai nuo 52 metus trukusios jo pedagoginės veiklos pradžios rengiant būsimuosius Lietuvos pradinių klasių mokytojus mokyti matematikos bei keliant jau dirbančių mokytojų kvalifikaciją šioje srityje ir 62 metai nuo jo mokslinės veiklos pradžios.
Bronius Balčytis, gimęs 1926 m. vasario 14 d. dab. Šilutės r., Pauparių k., - profesorius (1979), habilituotas daktaras (socialiniai mokslai, edukologija; 1994), Lietuvos matematikų draugijos narys. 1934-1938 m. mokėsi dab. Šilutės rajono Grigališkės pradžios mokykloje, 1938-1940 m. - Žemaičių Naumiesčio šešių skyrių pradžios mokyklos V-VI skyriuose, 1940-1944 m. - Žemaičių Naumiesčio progimnazijoje, 1944-1946 m. - Švėkšnos gimnazijoje, 1946-1948 m. studijavo Klaipėdos mokytojų instituto Fizikos ir matematikos skyriuje, 1954 m. baigė matematikos studijas Vilniaus pedagoginio instituto neakivaizdiniame skyriuje. 1945 m. B.Balčytis dirbo Šilutės mašinų-traktorių stoties vyr. buhalteriu, 1947-1949 m. - Klaipėdos mokytojų seminarijos vyr. buhalteriu, 1947-1958 m. šios mokytojų seminarijos (pedagoginės mokyklos) dėstytoju, 1958-1972 m. dirbo Šiaulių pedagoginio instituto Matematikos katedros vyr. dėstytoju, vedėju, docentu, 1973-1978 m. - Pradinio mokymo katedros docentu, 1979-1992 m. - profesoriumi, 1992-1998 m. buvo Šiaulių universiteto Matematikos didaktikos katedros vedėjas, 1998-1999 m. - profesorius. 1999 m. išėjo į pensiją.
Mokslinė B.Balčyčio veikla prasidėjo 1954 m., kai jis paskelbė pedagoginėje periodikoje pirmąjį savo straipsnį apie mokinių savarankiškų darbų organizavimą matematikos pamokose. Nuo to laiko vien Lietuvos pedagoginėje periodikoje jis paskelbė daugiau kaip 50 straipsnių. Dar daugiau kaip 30 straipsnių jis paskelbė buvusios SSRS pedagoginėje periodikoje, respublikinėse, sąjunginėse ir tarptautinėse mokslinėse konferencijose. Kaip matematikos didaktikos specialistas mokslininkas savo statusą įtvirtino 1966 m. Peterburge (buv. Leningrade) apgindamas pedagogikos mokslų kandidato (dab. daktaro) disertaciją apie daugybos ir dalybos veiksmų mokymą pradinėse klasėse. Kaip jau minėta, 1994 m. jis apgynė habilitacinį darbą Vilniaus pedagoginiame universitete apie jo paties 23 m. veiklą, tobulinant pradinio matematikos mokymą pradinėse klasėse, nes jis parengė lietuviškos trimetės pradinės mokyklos matematikos mokymo sistemą (1970-1973), šešiamečių vaikų matematikos mokymo sistemą (1981-1989). 1982 m. jam paskirta Lietuvos SSR valstybinė premija. Sistemų pagrindas - matematikos vadovėliai ir knygos mokytojams, aiškinančios, kaip reikia dirbti su jais, bei pratybų sąsiuviniai mokiniams. Dar B.Balčytis parengė 3 mokomąsias metodines priemones studentams bei pradinių klasių mokytojams. Jo vadovėliai ir kitos mokymo priemonės išverstos į lenkų bei rusų kalbas ir naudojamos Lietuvos tautinių mažumų mokyklose. 1991-1997 m. B.Balčytis parengė pradinių klasių matematikos programą ir mokymo metodinės sistemos metmenis, du kartus pertvarkė ir išleido savo matematikos vadovėlius I-IV klasėms, pratybų sąsiuvinius, knygas mokytojams, papildomam darbui su gabiaisiais skirtas priemones (kai ką - su bendraautoriais). Jau keleri metai prof. B.Balčytis gyvena Vilniuje, toliau aktyviai rašo, tobulina savo vadovėlius ir kitas mokymo priemones. Šiuo metu Martyno Mažvydo bibliotekos elektroniniame kataloge yra iš viso 330 jo parengtų vadovėlių, knygų mokytojams ir pratybų sąsiuvinių, taip pat kitų metodinių priemonių lietuvių, rusų ir lenkų kalbomis.
O B.Balčyčio įsitraukimo į šią veiklą istorija buvo tokia. Prieš pradedant realizuoti visuotinio vidurinio mokymo įvedimą nuo 1970 m., SSRS buvo rengiamasi pereiti prie naujų mokymo programų ir vadovėlių. Buvo priimta nauja matematikos mokymo kryptis, pagrįsta aibių teorijos logika, kuri XX a. viduryje plito iš pradžių Prancūzijoje, paskui ir visame Vakarų pasaulyje. Maskvoje vyko visasąjunginiai pasitarimai tais klausimais, pertvarkytos matematikos mokymo programos, parengti nauji vadovėliai. Tačiau Prancūzijoje, taip pat ir kitur Vakaruose labai greitai buvo pastebėta, kad pradinių bei vidurinių klasių mokiniams toks mokymas yra pernelyg abstraktus, ir buvo grįžta prie labiau tradicinio mokyklinės matematikos turinio. SSRS, išleidus labai daug lėšų naujai mokymo sistemai kurti, mokytojams perkvalifikuoti (kasmet visi atitinkamoje klasėje dirbsiantys mokytojai buvo kviečiami į kelių savaičių kursus), dar buvo bandyta vadovautis šia sistema, tačiau XX a. 9-ajame dešimtmetyje jos buvo atsisakyta.
Minėtuose pasitarimuose Maskvoje svarstant pradinio ugdymo problemas, matematikos mokymą pradinėse klasėse, 3 docentai: Bronius Balčytis iš Šiaulių pedagoginio instituto, Janis Mencis (Mencis, 1914-2011) iš tuometinio Liepojos pedagoginio instituto (Latvija, dabar - universitetas) ir Olafas Prinitsas (1924-2006) iš Tartu universiteto (Estija), remdamiesi tuo, kad įvedamose programose buvo labai akcentuojamas visų dalykų mokymo integravimas su realiu gyvenimu bei kitais mokomaisiais dalykais, iškėlė tokią idėją: „Neįmanoma integruoti matematikos mokymo pradinėse klasėse su realiu gyvenimu, jei iš to paties, Maskvoje parašyto vadovėlio mokysime vaikus ir Klaipėdoje, ir Liepojoje, ir Tartu, ir Vorkutoje, ir Vladivostoke, ir Taškente, ir Kaukaze... Kas aišku europinės dalies vaikui, tas nebus aišku pietiečiui, Kaukazo kalniečiui ar šiauriečiui. Todėl prašome leisti pagal bendrą programą kurti vadovėlius atskiroms respublikoms.“ Šią idėją palaikė ir Gruzijos atstovai. Taip Baltijos respublikos ir Gruzija išsikovojo teisę rašyti ir leisti labiau tautinius, susietus su konkrečia respublika matematikos vadovėlius I-III klasėms (pagal tų laikų švietimo reformą pradinė mokykla buvo palikta 3 klasių, IV klasė buvo perkelta į dalykinę sistemą). Kartu su vadovėliais buvo pirmą kartą SSRS parašytos ir išleistos metodinių nurodymų knygos mokytojams bei sukurti ir išleisti pratybų sąsiuviniai mokiniams. Tai buvo didelis Baltijos respublikų laimėjimas tiek politine, tiek didaktine prasme.
Aišku, darbas prasidėjo rengiant minėtas aibių teorija pagrįstas priemones I-III klasių mokiniams ir jų mokytojams. Vadovėlis I klasei išėjo 1970 metais. Nuo 1970 iki 1993 metų kiekvienos klasės vadovėlis buvo leidžiamas kasmet. Po 1970-1977 metų nesėkmės su aibių koncepcija vadovėliai buvo perrašyti kaip nauji. Tas pats buvo padaryta nuo 1986 metų, kai, pereidami prie šešiamečių mokymo, vėl atkūrėme keturmetę pradinę mokyklą.
Gyvenimas reikalavo ir daugiau pertvarkymų. Kaip jau minėta, atkūrus nepriklausomybę, vadovėlius ir kitas mokymo priemones irgi teko ne kartą perdirbti. Pakito ir jų pavadinimai - vietoj „Matematikos“ pereita prie vaikiškesnio - „Skaičių šalies“. Parengė prof. B.Balčytis ir grupė pagalbininkų. Tai buvusios jo studentės Danutė Meškauskaitė (dirbusi Pedagogikos mokslinio tyrimo institute, dėsčiusi Vilniaus pedagoginiame universitete), Aldona Vaičiulienė (dirbusi Kelmės r. mokyklose, 1974 m. - nusipelniusi, 1988 m. - liaudies mokytoja, 1993 m. - mokytoja ekspertė), ilgai Šiaulių universitete toje pačioje katedroje dėsčiusios Janina Balčytienė, doc. dr. Danutė Genienė, Roma Vainauskienė, kolegė iš kito fakulteto doc. dr. Ona Štitilienė, dukra doc. dr. Rima Martinėnienė, šiaulietės mokytojos Jolanta Butenienė ir Laima Tomėnienė. Visos jos - kai kurių naujesnių prof. B.Balčyčio mokymo priemonių bendraautorės. O prof. B.Balčyčio buvusi studentė doc. dr. Danutė Kiseliova su vyru prof. dr. Arkadijumi Kiseliovu ir dukra dr. doc. Orinta Šalkuviene sukūrė atskirą pradinio matematikos mokymo sistemą.
Nuo pirmojo prof. B.Balčyčio matematikos vadovėlio I klasei pasirodymo praėjo 46 metai. Taigi greit bus pusšimtis metų, kai nemaža dalis Lietuvos pradinukų (dabar - anūkai, prieš tai - tėvai, dar anksčiau - seneliai) mokosi matematikos iš prof. B.Balčyčio vadovėlių. Beje, 25 metus (1970-1995) Lietuvoje pradinėse klasėse buvo mokomasi vien iš prof. B.Balčyčio vadovėlių, taigi dabartiniai jauni seneliai (gimę 1963-1988 m.) tikrai mokėsi tik iš jų.
Nuotraukoje - tuometinio Šiaulių pedagoginio instituto pradinio mokymo metodikų katedra. Priekyje viduryje - vedėjas doc. dr. Pranas Augutis (1927-2010), trečioje eilėje pirmas iš kairės - prof. habil. dr. B.Balčytis, šalia jo - straipsnio autorius, antroje eilėje pirma iš kairės - prof. B.Balčyčio kai kurių knygų bendraautorė lekt. Janina Balčytienė, o pirmoje eilėje pirma iš dešinės taip pat jo bendraautorė lekt. Roma Vainauskienė.
Prof. habil. dr. Algirdas Ažubalis
Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija
