respublika.lt

Profesionaliosios muzikos pamatų architektas

(1)
2022 birželio 20 13:47:19
Vaclovas JUODPUSIS, muzikologas

Jau visą šimtmetį ne tik bažnyčiose giedame „Marija, Marija, Skaisčiausia lelija"... Giedame, bet ne dažnas giedantysis pasakytų, kas yra šios nepaprastai taurios giesmės muzikos ir poetinio teksto autoriai. Ogi pagal Maironio eiles muziką sukūrė vienas iš lietuvių profesionaliosios muzikos pradininkų, dainininkas, chorvedys, vargonininkas ir kompozitorius Česlovas Sasnauskas (1867-1916), kurio 155-ąjį gimtadienį pasitinkame.

×
nuotr. 2 nuotr.
Česlovas Sasnauskas. Lietuvos muzikos informacijos centro nuotr.

 

Tenka tik stebėtis ir džiaugtis, kad pašaukimą muzikai ir muzikavimui Česlovas Sasnauskas pajuto gimtajame Kapčiamiestyje, kur gimė ir kur vargonininku darbavosi jo tėvas Tomas Sasnauskas, tapęs ir pirmuoju būsimojo kompozitoriaus muzikos mokytoju. Augęs tarp šešių brolių ir seserų, Česlovas greitai pajuto ypatingą muzikos ir vargonų potraukį. Baigęs keturias klases, jis buvo nuvežtas į Naumiestį, kur vargonavimo meno mokė giminaitis, tenykštis vargonininkas L.Risauskas. Tad jau 1883 metų spalį Č.Sasnauskas tapo Gražiškių Šv. arkangelo Mykolo bažnyčios vargonininku ir aktų knygos tvarkytoju. Nors ir savarankiškai darbuodamasis, nepraleido progos tobulintis.

Išblaškyti biografiniai duomenys rodo, kad jis kurį laiką vėliau dirbo Vilkaviškio Švč. M. Marijos Apsilankymo parapijoje, spėjama, kad buvo nuvykęs į Kauną pas J.Kalvaitį, kad vargonavimo žinių sėmėsi pas varšuvietį J.Kalužińskį. O 1887 metais, palikęs Vilkaviškį, Č.Sasnauskas atvyko į Kauną ir pradėjo dirbti geležinkelio pašto skyriuje. Bet tai truko neilgai. Metęs šią tarnystę, pradėjo vargonininkauti Latvijoje, Daugpilyje, nežinia kurioje bažnyčioje, nes ten yra ne viena katalikų šventovė. Čia savo pareigas Č.Sasnauskas vykdė stropiai, todėl pelnė ir tenykščio klebono V.Sviderskio pasitikėjimą. Kai minėtas klebonas 1892 metais buvo paskirtas Peterburgo Šv.Kotrynos bažnyčios klebonu, jis šios šventovės raštininku pasikvietė būtent Č.Sasnauską.

Pastarasis momentas Č.Sasnausko gyvenimui buvo ypač svarbus, nes atvykęs į Peterburgą jis įstojo į Konservatoriją studijuoti dainavimą S.Gabelio klasėje, vėliau perėjo pas A.Kotonjį, kur subrendo ne tik kaip atlikėjas solistas, o baigiantis šimtmečiui sušvitėjo ir kaip chorų dirigentas bei kompozitorius. Kompozitorius Juozas Žilevičius buvo liudininkas, kaip 1899 m. lapkričio 13 d. šiame mieste Č.Sasnauskas paliko nepamirštamą įspūdį ne tik kaip dirigentas, pirmą kartą atlikęs Vinco Kudirkos „Lietuva, tėvyne mūsų", bet ir kaip kompozitorius, dirigavęs savo „Kur bėga Šešupė" pagal Maironį. Galima sakyti, kad nuo tada jo muzikos kūriniai yra nepraradę savo tautinės dvasios aktualumo, sakralinio nusiteikimo ir iki mūsų dienų turtina klausytojų emocinį pasaulį įvairiose šalyse. Nors turėtume jausti, kad, išėjus Juozui Žilevičiui, Nikodemui Martinoniui, Jonui Dambrauskui, Konradui Kaveckui, Petrui Bingeliui, Lionginui Abariui ir kitiems chorų dirigentams, dialogas su praeities lietuvių kompozitorių kūryba, tarp jų ir Č.Sasnausko, pastebimai menksta. Tad kaip neprisiminus M.K.Čiurlionio, kuris praėjusio šimtmečio pradžioje kalbėjo: „Giliau įsižiūrėjus į Česlovo Sasnausko kompozicijas, matome, kad nuo pradžios iki galo jos yra grynai lietuviškos, be to, dar pilnos rimtumo ir parašytos labai tikrai pagal muzikos mokslo reikalavimus. Mums jos turi dvigubą vertę, nes be to, kad tai gražios lietuviškos ir rimtai rašytos, yra dar mūsų kultūrinės muzikos plėtojimo pradžia. Tokių kompozicijų dar neturėjome. Ligšioliniai mūsų kompozitoriai harmonizavo vien liaudies dainas, palikdami jas ankštuose rėmuose... Č.Sasnausko kompozicijos jau kitokios rūšies „vertybės"...

Č.Sasnauskas mums paliko apie 100 muzikinių kompozicijų solistams, chorams, įvairiems ansambliams, vargonams. Jo „Requiem", autoriui diriguojant, pirmą kartą nuskambėjo minint M.K.Čiurlionio mirtį 1911 m. balandžio 26 d.

Pasižvalgykime dar plačiau. Pirmosiose Lietuvos dainų šventėse ne kartą skambėjo Č.Sasnausko „Kur bėga Šešupė", „Ateitininkų himnas", net ir Niujorke surengtoje dainų šventėje 1939 m. rugsėjo 10 d., atidarant pasaulinę paroda ir diriguojant J.Žilevičiui, buvo atlikta taip pat „Kur bėga Šešupė", kaip ir Viurcburge, Vokietijoje, 1946 m. rugsėjo 8 d., tęsiant Lietuvos dainų švenčių tradiciją. Taip pat reikia prisiminti, kad 1935 m. JAV veikė Čikagos provincijos vargonininkų „Sasnausko" choras, kuriam vadovavo muzikas A.S.Pocius. O nuo 1967 metų Čikagos Švč. Mergelės Marijos Gimimo lietuvių parapijos vargonininkas ir choro vadovas Vladas Baltrušaitis, 1969 m. Marquette Parko ir Cicero bažnyčiose atliko Č.Sasnausko „Requiem", kurį skyrė žuvusiems už Lietuvos laisvę. Tokiu būdu tai vienur, tai kitur įsiliedavo kantata „Broliai", ar jo originali bei subalsuota lietuvių liaudies melodija. Deja, dabar jau kartais ir įdėmiau reikia paieškoti koncertuose skambančios Č.Sasnausko muzikos, nors jo „Requiem", giesmės, dainos „Kur bėga Šešupė", „Užmigo žemė", „Jau slavai sukilo", „Karvelėli", kantata „Broliai", lietuvių liaudies dainų išdailos visada puoš Lietuvos muzikos istoriją. Tai prasmingai muzikinio gyvenimo tėkmei reikšmingų momentų įaudžia Visagino Česlovo Sasnausko menų mokykla, Vilkaviškio vyskupijos krikščioniškosios kultūros centro Česlovo Sasnausko choras, rengiami jo vardo festivaliai...

Č.Sasnauskas nebuvo užsidaręs vien tik savo darbo kambaryje ar prie vargonų. Įgijęs laisvo menininko diplomą ir turėjęs malonaus tembro balsą, jis 1897 m. kovo 29 d. Peterburgo muzikos mylėtojų ratelio pastatytoje S.Moniuškos operoje „Halka" atliko Jonteko partiją. Koncertuose dalyvavo ne tik kaip solistas, bet ir kaip ansamblių dalyvis, choro dirigentas. Tuo pat metu turėjo progos pamatyti pasaulį, lankėsi Vokietijoje, Čekijoje, Italijoje, Šveicarijoje, Lenkijoje, gydėsi Suomijoje, o taip pat ir Druskininkuose. Ir visur jo dėmesį atkreipdavo muzika. Kartais rašė trumpus įspūdžius, kai kada tie pamąstymai peraugdavo ir į gana solidžius rašinius. Tarp pastarųjų - „Pasija Oberamergau (Bavarijoje)", „Choralas", „Apie bažnytinį ir liaudies giedojimą", „Valkerio vargonai"... Č.Sasnauską buvus autoritetingu muziku liudija ir daugybė laiškų ne tik lietuvių muzikams bei kultūros veikėjams.

Lietuvių liaudies dainas Č.Sasnauskas stengėsi paskleisti ir tarp kitų tautų. Antai Peterburge organizuoto „Tautų koncerto" išvakarėse jis buvo susirūpinęs, kad „visų tautų akyse mūsų dainos pasirodytų vertos tos garbės, kurią teisingai yra įgijusios... Priėmę kvietimą dalyvauti tautų vakare, - rašė Č.Sasnauskas, - parodykime rimtai kritikai ir visų tautų klausytojams, ko yra vertos mūsų dainos..."

Pats harmonizuodamas lietuvių liaudies dainas, Č.Sasnauskas vadovavosi polifoniniu variaciniu plėtojimo principu. Jo kompozicijose pagrindinė melodija, sudarydama vientisą muzikinį audinį, dažnai vingiuoja per visus choro balsus. Tačiau jo dainų paprastumą pabrėžia saikingai panaudotos išraiškos priemonės. Savitą Č.Sasnausko talentą atskleidžia ir harmonizuota liaudies daina „Lėk, sakalėli", kurios tekstui įdomiai pritaiko melodiją ir ją meistriškai išvysto. Savo logišku plėtojimu bei spalvomis ji išsiskiria iš visos kompozitoriaus dainų kūrybos kaip vienas vertingiausių darbų. Tad choro dirigentas A.Vaičiūnas taikliai pastebėjo, kad „Č.Sasnauskas, apvilkęs liaudies dainą, kaip tą sesutę, šventadienio rūbais kontrapunkto forma, parodė lietuvių liaudies dainos motyvus pilname grožyje, parodė ne tik mums patiems, bet ir kaimynų tautos gėrėjosi žinovo ištobulinta melodija: juo ilgiau klausės, giliau suprato, daugiau pamatė joje grožio..."

Č.Sasnausko kūrybinio palikimo išsaugojimui (daugelis jo kūrybos rankraščių yra dingę) pasitarnavo jo sumanyta ir leista „Lietuviškos muzikos" serija. Į jo gyvenimą kūrybingai žvelgė Peterburgo dvasinės akademijos ir Vytauto Didžiojo universiteto profesorius, Lietuvių katalikų mokslo akademijos akademikas, kunigas Blažiejus Čėsnys, o kompozitoriaus asmenybę padeda geriau pažinti Juozo Žilevičiaus, Vytauto Landsbergio knygos. Kai kuriuos kompozitoriaus kūrinius, tarp jų ir „Requiem", orkestrams instrumentavo čekų diplomatas ir kompozitorius Jaroslavas Galia, pelnęs net Vyties kryžiaus trečiojo laipsnio ordiną, taip pat kompozitoriai Jurgis Karnavičius, Emerikas Gailevičius, Teisutis Makačinas, kiti.

Č.Sasnauskas mirė 1916 m. sausio 18 d. Perterburge. Tada pilnutėlėje Šv. Kotrynos bažnyčioje Č.Sasnausko „Requiem" dirigavo J.Tallat-Kelpša.

Kompozitoriaus palaikai į Lietuvą, į Kauną, grįžo tik 1931 m. ir ilsisi Petrašiūnų kapinėse, greta netoliese esančių kitų Lietuvos profesionaliosios muzikos kūrėjų ir atlikėjų. O Kauno muzikinio teatro sodelį puošia skulptoriaus A.Aleksandravičiaus sukurtas biustas, Žaliakalnyje kūrėją primena jo vardo gatvė, o Č.Sasnausko gimtoji vieta Kapčiamiestyje paženklinta paminkline lenta.

Tad giedokime Č.Sasnausko kūrybai jo paties sukurtą giesmę „Ad multos annos!"

 

Laikraščių prenumerata internetu

Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Skaityti komentarus (1)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • BAUDA: Viena didžiausių Lietuvoje mažmeninės prekybos bendrovių „Maxima LT“ teisingai nubausta 350 eurų bauda už alkoholio pardavimą 19-metei, galutinai nutarė teismas.
  • FORUMAS: Centrinių bankų vadovai ir ekonomistai pirmadienį vakare susirinks į kasmetinį forumą pietų Portugalijoje aptarti geriausių priemonių stengiantis suvaldyti infliacijos problemą, paaštrėjusią dėl Rusijos karinės invazijos Ukrainoje.
  • BILIETAI: Vilniuje svarstoma galimybė įvesti popierinius iki 10 dienų trukmės viešojo transporto bilietus turistams, taip pat brangesnį „kontrolieriaus“ bilietą, kuris būtų parduodamas kelionės metu, vietoje dabar skiriamos baudos.
  • TYRIMAS: Sveikatos apsaugos ministerija siekia išsiaiškinti, kokia paskiepytųjų nuo koronaviruso dalis persirgo šiuo virusu – rugsėjį planuojama pradėti tą numatantį seroepidemiologinį tyrimą.
  • TRAMVAJUS: Vilniaus stoties ir aplinkinių teritorijų vystymui sprendimų ieškojusi tarptautinių architektų komanda pasiūlė sostinei svarstyti tramvajaus idėją.
  • PIENAS: Ši vasara, kaip ir pernykštė, gyvulių pašarams ruošti yra viena nepalankiausių, nors pievose žolės priaugo kaip niekada daug, sako ūkininkai - teigiama, kad tokia situacija smarkiai didins savikainą, todėl brangs pieno produktai.
  • AUKSAS: Pasaulio plaukimo čempionate Budapešte Rūta Meilutytė iškovojo aukso medalį - 50 m plaukimo krūtine distanciją ji įveikė per 29,7 sek.
  • FIZIKA: Birželio 27-liepos 1 dienomis Vilniuje vyks 14-toji Europos atomų, molekulių ir fotonų konferencija, kuri į Lietuvos sostinę sutrauks kelis šimtus mokslininkų iš viso pasaulio.
  • RINKA: Būsto nuosavybės, kainų ir nuomos palyginamasis tyrimas parodė, kad Lietuva patenka į Europos šalių, kurių gyventojai valdo daugiausiai gyvenamojo nekilnojamojo turto, tačiau pagal būsto vertę ir nuomos kainas esame Europos vidutiniokai.
  • REIDAS: Policijos pareigūnai, užtikrindami eismo saugumą, birželio 24–27 dienomis vykdys transporto priemonių, įskaitant dviračių, elektrinių paspirtukų, vairuotojų blaivumo, apsvaigimo nuo narkotinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų patikrinimus.
Daugiau

Dienos klausimas

Kaip manote, ar Lietuva turės Kaliningrado tranzito ribojimo pasekmių?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Kaip manote, ar pavyks Seime priimti Civilinės sąjungos (Partnerystės) įstatymą?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

+18 +27 C

+20 +28 C

 

+19 +26 C

+29 +33 C

+24 +34 C

 

+22 +28 C

0-5 m/s

0-5 m/s

 

0-6 m/s