Prelatas J.Grabys - kunigas, Panevėžio miesto tarybos pirmininkas

Gimė 1882 metų gegužės 6 dieną. Vaikystę praleido Lazdininkų kaime, Darbėnų parapijoje. Ta parapija buvo netoli Kretingos. Mokslus pradėjo Darbėnų pradžios mokykloje. Palangos progimnazijoje mokėsi 1890-1894 m. Vėliau mokslus tęsė Žemaičių kunigų seminarijoje 1900-1905 m. Toliau 1905-1908 m. studijavo Peterburgo dvasinėje akademijoje, o ją baigęs tapo puikų išsilavinimą turinčiu kunigu. 1906 m. kovo 18 dieną buvo įšventintas subdjakonu, o kunigu - gruodžio 28 dieną. Baigęs Peterburgo dvasinę seminariją buvo paskirtas Švėkšnos vikaru. Juo buvo nuo 1908 metų gruodžio 20 dienos iki 1909 m. liepos 13-osios. Nuo 1908 metų rugpjūčio iki 1915-ųjų balandžio 22 dienos Liepojoje dirbo mokyklų kapelionu. 1915 metais buvo evakuotas su Liepojos gimnazija į Peterburgą, kur dirbo evakuotos gimnazijos kapelionu iki 1918 metų gegužės 9 dienos.

Kuriantis nepriklausomai Lietuvos valstybei grįžo į Lietuvą. 1918 metais birželio 7 dieną paskirtas „Saulės“ gimnazijos kapelionu Panevėžyje. Ši gimnazija buvo viena seniausių gimnazijų Lietuvoje. Jam dirbant atgauta buvusi pijorų bažnyčia. Carinės valdžios metais joje buvo stačiatikių cerkvė. Jos rektoriumi jis dirbo nuo 1918 m. gruodžio 2-osios iki 1919 m. spalio 31 dienos. Tada paskirtas Šv.Apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios kapelionu Panevėžyje. Juo išdirbo iki mirties. Kartu paskirtas ir Panevėžio dekanu. Nuo dekano pareigų atleistas 1923 metų kovo 23 dieną sušlubavus sveikatai. Tuo metu jis išvyko gydytis į Latviją. Nuo 1920 metų vasario 12-osios iki 1927 metų rugpjūčio 1 dienos dirbo Panevėžio mokytojų seminarijos kapelionu. Buvo paskirtas ir Panevėžio mokytojų seminarijos vicedirektoriumi. Darbavosi ir Panevėžio gimnazijoje tikybos mokytoju.

Plačiai dalyvavo ir visuomeniniame gyvenime. 1924 metais išrinktas į Panevėžio miesto tarybą nuo ūkininkų sąjungos.

J.Grabiui dirbant tarybos pirmininku buvo nuveikta nemažai reikšmingų darbų. Vienas svarbiausių savivaldybės atliktų darbų buvo gelžbetoninio tilto per Nevėžį statyba. Tam paskelbtas konkursas, kurį laimėjęs projektą paruošė inžinierius Pranas Morkūnas. Tiltas - 42 metrų ilgio, bendras plotis - 11,5 metro. Svarbus veiklos baras buvo ir mokyklų statyba. Savivaldybė išlaikė apie 90 proc. mokyklų. Reikėjo statyti naujas mokyklas, nes 1928-1929 metais buvo įvestas privalomas pradinis mokslas. Iš gyventojų buvo renkami tiksliniai mokesčiai pradinių mokyklų steigimui. 1923 metais pastatyta pirmoji 6 komplektų pradžios mokykla Klaipėdos ir Marijos gatvių sankryžoje. Projekto autorius - inžinierius M.Stanevičius. Panevėžio miesto savivaldybė pradžios mokyklų butams įsigyti, statyti ir remontuoti skyrė 1923 metais - 46 054 litus, 1924 m. - 15 480 litų, 1925 m. - 1952 litus, 1926 m. - 3258 litus, 1927 m. - 1515 litų. Iš viso - 67 859 litus.

Savivaldybė nemažai dėmesio skyrė ir socialiniams klausimams. Tuojau pradėta bedarbių registracija ir miesto valdyba įsteigė darbo biržą. 1925 metais Ministrų kabinetas viešiesiems darbams organizuoti Panevėžio miesto valdybai suteikė 65 tūkst. litų kreditą. Rūpinantis tais reikalais buvo nemažas ir Panevėžio miesto tarybos pirmininko Jono Grabio nuopelnas. Jis buvo Panevėžio ūkininkų sąjungos ir Panevėžio ūkininkų banko pirmininkas. Bankas rūpinosi, kad Lietuvos ūkininkai galėtų sėkmingai stotis ant kojų ir kurtų karo nualintą Lietuvos žemės ūkį.

Nuo įkūrimo J.Grabys buvo ir Panevėžio katalikų veikimo centro pirmininkas. Katalikų veikimo centras vienijo visas katalikiškas organizacijas Panevėžio mieste, turėjo savo spaustuvę ir perėmė pagrindinį miesto laikraštį „Panevėžio balsas“. Katalikų veikimo centras buvo viena aktyviausių institucijų Panevėžio mieste. 1925 metais balandžio 19 dieną J.Grabys pašventino naujai pastatytą Paliūniškio pradinę mokyklą. Iki 1928 metų vadovavo Šv.Vincento ir Paulo draugijos senelių ir našlaičių prieglaudoms. 1927 metais gegužės 5 dieną jis paskirtas Panevėžio vyskupijos generalvikaru. Vienas iš jo svarbių darbų buvo Panevėžio katedros statyba. Jis buvo laikomas vienu iš Panevėžio Katedros aktyviausių statytojų. Nuo 1928 metų sausio 15 dienos buvo Panevėžio vyskupijos kapitulos prelatu. 1929 metais sušlubavus sveikatai išvyko gydytis į Vieną. Vasario 27 dieną jam atlikta sudėtinga operacija, o kovo 1 dieną kunigas mirė. 1929 metais kovo 13 dieną jo kūnas pervežtas į Panevėžį. Kur kovo 14 dieną surengtos labai iškilmingos laidotuvės.

Žmonių atsiminimuose jis liko kaip pareigingas kunigas, puikus organizatorius, visuomeninėje veikloje buvo pažymima, kad miesto tarybos posėdžius vesdavęs tvirta ranka.

Parengta pagal savaitraštį „Respublika“