respublika.lt

Prancūzijos lakštingala - Ivas Montanas

Montanas Piaf Prancūzija dainos lakštingala šansonjė aktorius

(5)
2021 spalio 17 18:31:06
Milda KUNSKAITĖ

Prieš 100 metų, 1921 m. spalio 13-ąją, gimė prancūzų šansonjė ir aktorius Ivas Montanas (Yves Montand).

×
nuotr. 4 nuotr.
Vikipedijos nuotr.

 

Jis buvo vyriškas ir švelnus, brutalus ir subtilus, vėjavaikiškas ir ištikimas - nepakartojamas ir nepranokstamas. Jis, buvęs krovėjas, kirpėjas, vairuotojas, berniukas, taupęs pinigus, kad galėtų nueiti į kino teatrą ir pažiūrėti Holivudo klasiką, užkopė į šlovės olimpą. Jis nebuvo nepaprastas gražuolis, bet buvo nepaprastai talentingas. Juo žavėjosi milijonai žiūrovų, jį dievino gražiausios pasaulio moterys.

Ivas Livis (Ivo Livi) gimė Italijoje. Berniukui gimus, tėvai nusprendė emigruoti į Ameriką, bet negavo vizų. O kai Italijoje į valdžią atėjo fašistų partija, Livių šeima, kurios galva tvirtai laikėsi komunistinių pažiūrų, persikėlė į Prancūziją ir įgijo jos pilietybę. Vyresnieji vaikai anksti metė mokyklą, kad padėtų tėvams, o jiems iš paskos mokslus metė bei įsidarbino makaronų fabrike ir 11-metis Ivas. Visą uždarbį jis atiduodavo šeimai, sau pasilikdamas tik pinigų kinui. Pirkdamas pigiausius bilietus, berniūkštis spėjo pamatyti visus tuo metu kino teatruose rodomus Holivudo filmus.

Būdamas septyniolikos, vaikinas dirbo darbininku dokuose ir padėjėju kirpykloje. Bet netrukus jis suprato, kad užsidirbti gali ir balsu, tad vakarais ėmė dainuoti klubuose ir kino teatruose. Iš pradžių tėvai sūnaus pomėgį laikė nerimtu, bet kai jis per savaitę pradėjo uždirbti apie 50 frankų, jų nuomonė pasikeitė. Ivas dažnai pasirodydavo prieš kino seansus, įgydamas vis daugiau gerbėjų. Tada pradedantysis dainininkas susigalvojo sau slapyvardį - Ivas Montanas. Jo kūrybinio slapyvardžio istorija, kaip pasakojo pats, yra susijusi su vaikyste. Mat mama kviesdavo jį namo, maišydama itališkus ir prancūziškus žodžius: „Ivo, monta!" (Ivai, namo!)

Edita - pirmoji meilė

23 metų talentingam dainininkui likimas padovanojo susitikimą su garsiuoju „žvirbleliu", prancūzų estrados legenda Edita Piaf (Edith Piaf). Jie susitiko atsitiktinai. Prieš koncertą „Mulen Ruže", kur tuo metu dainuodavo E.Piaf, jai skubiai prisireikė surasti muzikantą, kuris pakeistų susirgusį trupės dainininką. Pažįstamas patarė I.Montanui pamėginti - taip jie ir susipažino. E.Piaf iškart nutarė globoti jaunąjį talentą, o vėliau, nors Ivas buvo jaunesnis 6 metais, tapo ir jo meiluže. Edita padėjo jaunam dainininkui suformuoti sceninį įvaizdį, mokė, kaip elgtis ir scenoje, ir visuomenėje. E.Piaf įkalbėjo savo bendraautorius parašyti jam keletą dainų. Pora pradėjo kartu koncertuoti, tada Ivas ėmė sparčiai populiarėti. Praėjus visai nedaug laiko, Editos pastangomis pradedantysis dainininkas tapo profesionalu. Netrukus jį pastebėjo ir režisieriai. Padedant
E.Piaf, I.Montanas galėjo įgyvendinti ir savo vaikystės svajonę - pradėjo filmuotis kine. Pirmieji vaidmenys, suprantama, buvo atlikti neprofesionaliai, bet vėliau aktoriaus talentas atsiskleidė. Visaverčiu Ivo debiutu kine tapo pagrindinis vaidmuo Marselio Karnė (Marcel Carne) filme „Nakties vartai" (1946 m.).

Nuo 1950-ųjų dainininkas ėmė daug koncertuoti. Jo dideles solines programas sudarė 22 dainos ir du eilėraščiai. I.Montanui dainose svarbiau buvo žodžiai nei muzika. Tuo metu atlikėjas pasiekė absoliutų Prancūzijos rekordą: daugiau kaip 200 pasirodymų per pusmetį, parduota daugiau kaip 200 tūkst. bilietų, koncertų įplaukos - 118 mln. frankų. Firma „Odeon" išleido jo auksinę plokštelę „Rudeniniai lapai", o dainininkas užkopė į populiarumo viršūnę. Nemetė jis ir kino: po A.Kliuzo (H.Clouzot) filmo „Atlyginimas už baimę" (1952 m.), pelniusio Kanų festivalio pagrindinį prizą, I.Montanas kritikų ir žiūrovų akyse įtvirtino dramatinio aktoriaus reputaciją.

Vėliau I.Montanas prisipažino: jei ne Edita, jis niekuomet nebūtų išgarsėjęs. Dvejus metus jie buvo ne tik meilužiai ir draugai, bet ir kolegos, kartu koncertuodavo ir gastroliuodavo. Bet atėjo diena, kai dviem garsenybėms vienoje scenoje tapo ankšta. Nors I.Montanas manė, kad Edita - jo likimas ir visada bus šalia, deja, E.Piaf turėjo kitokių gyvenimo planų. Ji atsisakė tekėti ir 1946 m. be gailesčio nutraukė santykius su mylimuoju. Jiems išsiskyrus, Ivą apėmė giliausia depresija. Jiedu matydavosi, bet ne daugiau. Editai jis visam laikui liko tik draugas.

6-ajame dešimtmetyje I.Montanas pradėjo domėtis politika: pasirašė kreipimąsi dėl branduolinio ginklo uždraudimo, dalyvavo įvairiose akcijose už taiką ir pagal šeimos tradiciją simpatizavo komunistams.1956-ųjų įvykių Vengrijoje metu dainininkas išvyko anksčiau numatytų gastrolių į SSRS ir kitas socialistines šalis. Prancūzijos visuomenė griežtai ir neigiamai reagavo į šį vizitą, o SSRS jo apsilankymas buvo įvertintas, kaip politinio solidarumo pareiškimas. Dainininkas buvo sutiktas labai iškilmingai ir pakviestas į banketą su sovietų vadovybe, kur gavo progą asmeniškai pabendrauti su tuometiniu SSRS vadovu N.Chruščiovu. Nežiūrint entuziastingo priėmimo, I.Montanui pavyko savo akimis pamatyti, kas yra tas socializmas, ir sužinoti daug ką, ko Paryžiuje jis visiškai neįsivaizdavo. Po truputį artistas gana skausmingai pradėjo atsisveikinti su komunistinėmis iliuzijomis. Galutinai komunistiniais idealais jis nusivylė ir atvirai pranešė apie tai visuomenei po to, kai 1968 m. buvo numalšintas sukilimas Čekoslovakijoje.

7-ajame dešimtmetyje I.Montanas visiškai pasinėrė į kiną. Jo darbai vis dažniau įgaudavo antitotalitarinį atspalvį, o aktoriaus įvaizdis tapo vis labiau politizuotas. Į senatvę artistas tapo toks politiškai aktyvus, kad apie jį imta kalbėti kaip apie vieną iš kandidatų į Prancūzijos prezidentus - visiems prieš akis buvo R.Reigano pavyzdys. Tačiau I.Montanas į tai reagavo taip: „Reiganas tapo geru prezidentu, bet buvo prastas aktorius. Tai ne mano atvejis."

Simona ir Merlina

1949 m., vakarieniaudamas restorane, I.Montanas pamatė jauną ir žavingą aktorę Simoną Sinjorė (Simone Signoret), kuri tuo metu buvo ištekėjusi už režisieriaus Ivo Alegrė (Yves Allegret). Moteris įsimylėjo garsų dainininką iš pirmo žvilgsnio ir netrukus dėl jo paliko vyrą. S.Sinjorė ir I.Montanas ne kartą drauge vaidino, pora buvo labai populiari, jų nuotraukos nuolatos puošdavo žurnalų viršelius. Nors Simona ir Ivas buvo visiškai skirtingi, jie daug metų buvo drauge ir jautėsi laimingi. Tais laikais jų, regis, nieko netemdomos meilės jiems pavydėjo milijonai. Bet kartą sutuoktinių Montanų gyvenime nutiko istorija, kurios Simona vyrui ilgai negalėjo atleisti.

Amerikiečiai ilgai atsisakinėjo suteikti vizas I.Montanui ir jo žmonai dėl jų „kairiųjų" pažiūrų, tačiau 1959 m. dainininkui vis dėlto pavyko į JAV išvykti gastrolių, kurios sulaukė milžiniško pasisekimo. Po sėkmingo turnė artistui buvo pasiūlytas pagrindinis vaidmuo muzikinėje komedijoje „Pasimylėkime", kurioje jo partnere tapo Merlina Monro (Marilyn Monroe). Atsispirti šviesiaplaukės gundytojos kerams I.Montanas tiesiog nepajėgė. Iki tol gyvenimo kelyje artistas sutikdavo tik stiprias moteris, kurios jį globojo ir vedė į šlovės viršūnes, o čia staiga pasirodė M.Monro - bejėgiškumo ir naivumo įsikūnijimas. Audringas romanas rutuliojosi tiesiog žmonos S.Sinjorė akyse, kuri dalyvavo filmuojant ir buvo pastebimai vyresnė už M.Monro. Ivas plėšėsi tarp Merilinos ir Simonos, tarp Prancūzijos, kur jis buvo karalius ir dievaitis, ir Amerikos, kur buvo niekam nežinomas. Jis troško pasaulinės šlovės, bet filmas nesulaukė pasisekimo, o prodiuseriai prarado susidomėjimą prancūzu.

I.Montanas, net ketinęs likti su M.Monro, vis dėlto blaiviai įvertino savo profesines perspektyvas JAV, galop rado savyje jėgų išsiskirti su garsiąja blondine ir grįžti į Paryžių. Praėjus daugybei metų, jis atvirai parašys: „Nė karto, nė vieną akimirką man nekilo noras nutraukti santykius su žmona. Bet jeigu Simona būtų trenkusi durimis, aš būčiau..."

Simona durimis netrenkė ir net neišmetė už durų jo daiktų. Ji tiesiog sudaužė namuose visus indus, prisiminė visus bjauriausius prancūziškus keiksmus ir... nutilo, užsirakinusi miegamajame su buteliu viskio. Išmintinga moteris sugebėjo užgniaužti ir pyktį, ir nusivylimą, ir susitaikyti su neištikimybe, bet visiškai atleisti vyrui ji taip ir nepajėgė. Metams bėgant ji vis dažniau ėmė savo nuoskaudą skandinti alkoholyje.

Netrukus, kaip griaustinis iš giedro dangaus, Ivą pasiekė žinia apie Merlinos mirtį, po metų su trupučiu jis sužinojo, kad mirė ir E.Piaf. O po 20 metų I.Montanas neteko ir savo vienintelės žmonos, su kuria nugyveno 35 metus: Simona mirė nuo vėžio 1985-aisiais.

Paskutinė I.Montano meilė

Praėjus porai metų po Simonos mirties I.Montanas viešumoje pasirodė su žavia jauna moterimi. Karolė Amjel (Carole Amiel) nuo 1982-ųjų dirbo aktoriaus sekretore ir buvo už jį jaunesnė kone 40 metų. Būtent ji 67 metų I.Montanui pagimdė jo vienintelį sūnų, kurį pavadino Valentinu. Sūnaus gimimas aktoriui buvo didžiulė laimė. Ivas paskutinius gyvenimo metus praleido apsuptas artimų žmonių ir jausdamasis labai laimingas. Filmavimo aikštelėje I.Montanas dirbo iki paskutinės gyvenimo dienos. Išvakarėse jis keletą kartų nėrė į ledinį vandenį, kad epizodas būtų tikroviškas, susirgo plaučių uždegimu, o kitą dieną jį ištiko infarktas. Ivas mirė 1991 m. lapkričio 9 d. taip ir nebaigęs filmuotis paskutiniame savo gyvenimo filme.

Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Skaityti komentarus (5)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • REKORDAS: Vokietija 2021 metais eksportavo ginklų už daugiau nei 9,35 mlrd. eurų – tai rekordinė suma šaliai.
  • LENGVATOS: Spartesnio atsigavimo siekiančioms įmonėms ir nukentėjusioms nuo Kinijos sankcijų, turėtų būti išdalinta dar 400 mln. Eur lengvatinių paskolų.
  • SIŪLYMAS: Parlamentarų grupė siūlo nustatyti nulinį tarifą į atsinaujinančius energijos išteklius naudojančias technologijas reinvestuojamam pelnui.
  • RINKIMAI: Europos Parlamentas išrinko konservatorę įstatymų leidėją Robertą Metsolą naująja pirmininke.
  • DRAUSTINIAI: Aplinkos ministerijos duomenimis, daugiausia mūsų šalyje yra genetinių (112), telmologinių (52), kraštovaizdžio (45), geomorfologinių (40), botaninių (35), hidrografinių (34), botaninių-zoologinių (31) draustinių.
  • ĮGALIOJIMAI: Seimas antradienį po svarstymo pritarė ekstremaliosios situacijos metu pratęsti kariams pasienyje suteiktų įgaliojimų trukmę dar trims mėnesiams.
  • NEBEATITINKA: Vyriausioji prezidento patarėja ekonominiais ir socialinės politikos klausimais Irena Segalovičienė teigia, kad galimybių pasas nebeatitinka omikrono atmainos sukurtų realijų, todėl privalo būti peržiūrėtas.
  • UOSTAI: Pernai Lenkijos jūrų uostuose krovos apimtis išaugo 9% ir pasiekė 113,1 mln. tonų kiekį.
  • BVP: Baltarusija per praėjusius metus sukūrė palyginamosiomis kainomis 2,3% didesnį nei užpernai bendrąjį vidaus produktą.
  • KROVINIAI: Rygos uostas pranešė per praėjusius metus perkrovęs 21,499 mln. tonų krovinių – tai 9,3% mažiau nei 2020 m.
Daugiau

Dienos klausimas

Ar vykstate į Lenkiją apsipirkti arba užsipilti degalų dėl ten esančių mažesnių kainų?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Kaip vertinate Sausio 13-osios minėjimą?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

-5 +4 C

0 +3 C

 

-2 +2 C

-1 +4 C

-2 +1 C

 

-3 0 C

0-8 m/s

0-11 m/s

 

0-12 m/s