respublika.lt

Poetas ir jo mūza: platoniškas romanasnuotraukos (0)

2020 sausio mėn. 02 d. 09:09:23
Milda KUNSKAITĖ

Lapkričio 21 dieną Maskvoje, A.Voznesenskio centre, buvo atidaryta paroda „Poetas ir Dama“, skirta rusų poeto Andrejaus Voznesenskio ir buvusios pirmosios JAV ponios Žaklinos Kenedi Onasis (Jacqueline Kennedy Onassis) ilgametės draugystės istorijai, apie kurią iki šiol mažai kas žino. JAV prezidento Dž.Kenedžio žmonai A.Voznesenskis skyrė eilėraščius ir knygas, o Žaklina buvo gerai susipažinusi su jo kūryba ir lankydavosi poeto pasirodymuose JAV. Šios draugystės, gyvavusios šaltojo karo ir geležinės uždangos fone, istorija šiandien kelia ypač didelę nuostabą.

×
nuotr. 4 nuotr.
A.Voznesenskis pirmą kartą atvyko į Ameriką 1961 metais. „Wikipedia“ nuotr.

 

Suvedė poezija

A.Voznesenskis pirmą kartą atvyko į Ameriką 1961 metais. Būtent tais metais Žaklina Kenedi tapo šalies pirmąja ponia. Kai prezidento žmona apsilankė rusų poeto kūrybos vakare, tai, aišku, padidino jo populiarumą ir paglostė savimeilę. Nors jo kelionė ir be to buvo labai sėkminga. Jo „vakarai“ greitai tapo madingi, į juos susirinkdavo minios poezijos mylėtojų. Šis ypatingas žanras, viešas poezijos skaitymas, sena Rusijos kultūros tradicija, iki A.Voznesenskio Amerikai buvo nežinomas fenomenas, ir meniškos prigimties, labai išsilavinusi Ž.Kenedi negalėjo jo neįvertinti. Prie A.Voznesenskio sėkmės prisidėjo ir tai, kad angliškai jis kalbėjo ne šiaip gerai, o tiesiog puikiai, „su Oksfordo universiteto akcentu“, kaip tais metais rašė laikraščiai. Todėl jis su žiūrovais bendraudavo laisvai.

Žaklina arba Džeki, kaip ją vadino visas pasaulis, buvo ne tik pirmoji Amerikos ponia, bet ir subtilus, labai jautrus žmogus. Ji dievino poeziją, pati svajojo tapti rašytoja ir net rašė eiles. Knygos buvo jos prieglobstis. Nuo visų bėdų, nelaimių ir liūdesio ji slėpdavosi knygose. Taigi rašytojai, poetai, literatai ją visada domino. Žaklinai ir pats poetas, ir jo eilėraščiai padarė didžiulį įspūdį, rusų literatūra apskritai buvo vienas iš jos pomėgių. Beje, pirmoji Amerikos ponia buvo labai išsilavinusi: ji mokėsi Džordžo Vašingtono universitete ir turėjo meno bakalaurės laipsnį, o jos specializacija - prancūzų literatūra. Paskui ji dirbo korespondente, vėliau - leidyklos redaktore, rengė leidybai daugybės rašytojų knygas, todėl A.Voznesenskio kūryba sukėlė dar ir jos profesinį susidomėjimą.

Talento ir žavesio spąstai


Po to, kai N.Chruščiovas 1963 m. pradėjo viešai plūsti A.Voznesenskį, į poetą atkreipė dėmesį Robertas Kenedis (Robert Kennedy), jaunesnis prezidento brolis, tuomet JAV generalinis prokuroras, kuris labai domėjosi rusų kultūra ir nuolatos ieškojo galimybių pabendrauti su garsiais rusais, taip pat poetais. O A.Voznesenskis neabejotinai buvo viena iš trijų garsiausių SSRS literatūros žvaigždžių. Robertas pakvietė jį į turą po garsiausius Amerikos universitetus. Pirmą kartą A.Voznesenskis nebuvo išleistas, bet antrą kartą - 1967-aisiais - jis vis dėlto išvyko. Įsimintiniausias buvo jo pasirodymas Jungtinėse Tautose. Poetas ir prezidento žmona asmeniškai susipažino per priėmimą pas milijardierių Piterį Petersoną (kai kuriais duomenimis, tik 1968 m. per JT konferenciją Niujorke, bet greičiausiai tai vis dėlto įvyko anksčiau). Šiaip ar taip, po pirmojo susitikimo ir pažinties jis su Žaklina susitikinėdavo reguliariai. Džeki lankydavosi beveik visuose jo vakaruose ir koncertuose, net vykdavo į kitus miestus. Ji visada sėdėdavo pirmojoje eilėje. Spaudai tokiais atvejais nebūdavo leidžiama fotografuoti pirmosios ponios, salės nuotraukose ji specialiai būdavo apšviečiama, bet po pasirodymo ji kai kada sutikdavo nusifotografuoti, visiškai neslėpdama susižavėjimo rusų poetu.

A.Voznesenskio žmona Zoja Boguslavskaja vėliau prisipažino: „Ji tiesiog sekiodavo paskui jį. Manau, tai buvo dvasingas įsimylėjimas - jo balso tembro, rusų poezijos garso, jos ritmikos“. Visi amžininkai tvirtino, kad A.Voznesenskio balsas hipnotizuojamai veikdavo auditoriją, o jo poezijos ritmika tiesiog užburdavo. Pirmoji ponia aiškiai įkliuvo į tinklą, nuaustą iš rusų genijaus talento ir nepaprasto žavesio. Žinoma, ir pati Žaklina buvo moteris, galinti iš proto išvesti bet kurį vyrą. Iš prigimties ne gražuolė, ji vis dėlto skleidė ypatingą žavesį ir pasižymėjo neįtikėtinu stiliaus pojūčiu, dėl kurio per keletą metų tapo visos kartos mados dievaite. Ją mylėjo visi, tačiau rusų poetas joje vertino tas savybes, kurias paprasti amerikiečiai tikriausiai retai pastebėdavo - nepaprastą subtilumą ir tai, ką priimta vadinti „europietiškumu“. Meną ji mėgo visokį - nuo klasikos iki naujausių krypčių, ir tai visada darydavo įspūdį jaunimui, bet rusų literatūra buvo jos aistra. O A.Voznesenskis buvo greitas įsimylėti, tai pastebėdavo visi, bet taip pat visi žinojo, kad santykiai su moterimis, kuriomis jis žavėjosi, paprastai būdavo grynai platoniški. Tokioms lemtingoms damoms, kurios tapdavo jo mūzomis, jis net sugalvojo specialų pavadinimą, poetas jas vadindavo „sudbaby“ (rus. sudba - likimas, baba - moteriškė).

Žaklina buvo Amerikos madona, deivė, ikona, todėl jos buvimas salėje buvo labai naudingas, kaip dabar pasakytume, viešųjų ryšių prasme. Jis jai už tai buvo labai dėkingas. Be to, Džeki buvo išoriškai labai patraukli. Tuo ji, aišku, visiškai pakerėjo poetą. Visi poetai - narcizai, o A.Voznesenskį traukė ne tik jos susidomėjimas juo, bet ir jos „europietiškumas“, subtilumas, nepriklausomumas ir meilė menui.

Kaip pasakojo A.Voznesenskio žmona, šis platoniškas romanas truko labai ilgai. Praėjus daug metų po pirmojo susitikimo, rusas poetas ir Žaklina susitikinėdavo kiekviena pasitaikiusia proga - ji specialiai vykdavo į Europą jo pasiklausyti, jis viešėdavo jos bute Niujorko Penktojoje aveniu. A.Voznesenskis prisiminė: „Ak, kaip žydėjo obelys amerikietiško dangoraižio balkone už Žaklinos langų...“ Poetas net išversdavo naujus eilėraščius specialiai savo įžymiajai gerbėjai. Kartą, kai ši garsi pora atėjo į parodą Šiuolaikinio meno muziejuje, administratoriai greitai išgrūdo iš salės visus lankytojus. A.Voznesenskis ir Žaklina vaikštinėjo po tuščią muziejų, susikabinę už rankų ir kalbėjosi kalbėjosi... Jie susitikdavo ir pas Žaklinos draugę dailininkę Tatjaną Grosman Long Ailende.

„Žaklinos drugelis“

Didžiajam poetui, pagal išsilavinimą - architektui, labai artima buvo ir dailė. Interviu jis prisipažino, kad jo kūrybai didesnę įtaką darė ne senųjų laikų poetai, o dabarties tapytojai. Paveikslų A.Voznesenskis netapė, bet mėgo eksperimentuoti su meninės išraiškos formomis. Jis kūrė vadinamąsias videomas - avangardines popierines kompozicijas iš eilėraščių, susuktų keistomis formomis. Vienas iš tokių „knebinių“ buvo drugelis, ant kurio buvo užrašyti du žodžiai „Nabokovo drugelis“. Jo likimas yra labai įdomus. Pats poetas apie šią istoriją pasakojo taip:

„Ji kartą atėjo į mano parodą Niujorke ir panoro nusipirkti jai patikusį „Nabokovo drugelį“. Aš jį jai padovanojau. Žaklina pasakė, kad pasikabins jį savo miegamajame bute Penktojoje aveniu. Paskui aš paprašiau paskolinti „Drugelį“ dvejiems metams, kad galėčiau jį eksponuoti parodoje Paryžiuje... Grįžau į Niujorką, norėjau atiduoti, bet su „Drugeliu“ pataikiau tiesiai į laidotuves. Žaklina mirė... jos butas buvo parduotas. Nuo tada Žaklinos nuosavybė yra pas mane, Peredelkine...“.

Moteris, kuria jis tiek metų žavėjosi, mirė 1994 m., o drugelis, dabar jau „Žaklinos drugelis“, tapo parodos „Poetas ir Dama“ simboliu. Dviejų nepaprastų žmonių draugystės, kuriai nekliudė vandenynas ir agresyvi didžiųjų valstybių politika, liudijimų šiandien liko ne itin daug - nuotraukos, poezijos eilutės, amžininkų prisiminimai. Trapus popierinis drugelis, deja, taip pat neišliko, todėl svetainėje, kurioje perteikiama legendinės moters, tapusios didžiojo rusų poeto mūza, namų atmosfera, šiandien kabo tik jo nuotrauka.

Parašykite savo komentarą:
 
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • NUŠALINTAS: Ispanijos Katalonijos regiono premjeras Quimas Torra dėl nepaklusnumo nušalintas nuo posto.
  • ĮGIJO: beveik 11,4 tūkst. darbo neturinčių vyresnių nei 55 metų amžiaus žmonių įgijo naujas profesines kvalifikacijas ir kartu taikant kompleksines priemones – subsidijas darbdaviams – buvo įdarbinti.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)

Dienos klausimas

Ar naudojatės viešuoju transportu?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Ar dirbate nuotoliniu būdu?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

+12 +13 C

+7 +9 C

 

+8 +11 C

 +14 +17 C

+18 +21 C

 

+17 +19 C

0-2 m/s

0-4 m/s

 

0-3 m/s

       

Valiutų kursai

USD - 1.1634 PLN - 4.5557
RUB - 90.4050 CHF - 1.0798
GBP - 0.9134 NOK - 11.1445

Nuorodos