2 nuotr.Petronėlė Česnulevičiūtė gimė 1925 m. vasario 23 d. Perlojoje. 1943 m. baigusi Alytaus gimnazijos pedagoginę klasę, dirbo Perlojos pradžios mokyklos mokytoja. 1945-1949 m. studijavo lietuvių kalbą ir literatūrą Vilniaus pedagoginiame institute, lankė Valstybinio dramos teatro studiją. Baigusi studijas, dirbo Šiaulių mokytojų institute. 1953-1963 m. - LTSR MA Lietuvių kalbos ir literatūros instituto mokslinė bendradarbė. Daugiau kaip ketvirtį amžiaus Vilniaus universitete dėstė lietuvių literatūros istorijos kursą (nuo 1918-ųjų iki dramatiškos Lietuvos nepriklausomybės netekties).
P.Česnulevičiūtės viena iš domėjimosi ir kūrybos sričių buvo teatras. Besimokydama Utenos gimnazijoje, P.Česnulevičiūtė pamatė pirmą tikrą teatro vaidinimą: iš Vilniaus į Uteną atvykusio „Vaidilos“ teatro spektaklius - „Vidurnakčio vaiduokliai“ ir „Brandos atestatas“.
„Antrame Vilniaus pedagoginio instituto kurse vėl neatsispyriau teatro traukai - panorau stoti į Dramos teatro studiją“, - prisimena P.Česnulevičiūtė. Baigusi šias studijas, P.Česnulevičiūtė nepasirinko aktorės kelio: po pirmojo sezono Šiaulių teatre ji pajuto „neturinti tikro aktorės talento“ ir kad „darbas institute buvo įdomesnis ir turiningesnis“.
Nors P.Česnulevičiūtė ir netapo aktore, su teatru ją tiesiogiai siejo pluoštas pjesių saviveiklos teatrui: „Kaltininkai“(1959), „Jų pirmoji diena“ (1961), „O debesys plaukia ir plaukia“ (1964), viena televizijos pjesė - „Giesmė apie Strazdą“ (1963) - bei teatrinis darbas mokykloje. Daugelį metų jinai vadovavo dramaturgijos seminarui Vilniaus universitete, filologiją studijavusiems studentams atvėrė teatro ir kino pasaulį. Mokiniams, studentams, visiems besidomintiems teatru atskleidė dramos ir teatro pasaulių savitumą, sąlyčio taškus ir skirtybes.
P.Česnulevičiūtės knygoje „Šimtas teatro mįslių“ (1974, 1985), skirtoje jaunimui, rasime atsakymus į daugelį klausimų apie teatrą: kas yra teatras, kada ir kodėl jis atsirado, kodėl negali gyvuoti be žiūrovų, kur slypi jo grožis ir galia ir kt.
1996 metais Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla išleido P.Česnulevičiūtės knygą „Dramos pasaulis“. Apie šios knygos autorę literatūros kritikė Vanda Zaborskaitė rašo: „Dramos pasaulį“ galėjo parašyti tik toks žmogus, kuris yra ne atsitiktinis svečias, o senbuvis šiame pasaulyje. O tokia kaip tik ir yra Petronėlė Česnulevičiūtė. Kartais pagalvoji, kad tam tikras dramatiškumas ir teatrališkumas yra pačios prigimties užkoduotas jos genuose: ji - dzūkė, gimusi Perlojoje, pagarsėjusioje romantiška praeitimi ir unikalia savivalda 1918-1923 metais. Gal iš čia ir jos polinkis į tai, kas nekasdieniška, kas siejasi su žmogaus asmens autonomiškumu, jausmų ir vaizduotės polėkiu“. (Česnulevičiūtė P. Dramos pasaulis. - Vilnius, 1996, p.5)
Įtaigų pasakojimą apie dramos kelią į teatrą, o per teatrą ir pas žmones P.Česnulevičiūtė tęsė knygoje „Daugiaveidis dramos gyvenimas teatre“ (1998). Leidinyje autorė praplėtė ir pagilino dramos ir teatro sąvokų prasmę, įterpė jas į visos kultūros kontekstą.
Leidinyje „Andrius Oleka-Žilinskas, Balys Sruoga ir kiti“ (2012) teatrologė atskleidė 1929-1934 m. B.Sruogos ir A.Olekos-Žilinsko inicijuotą ir realizuotą lietuvių teatro reformą. Ši knyga ne tik apie teatrą, bet ir apie lietuvių kultūros istoriją, jos kūrimo viešąsias ir slaptąsias strategijas.
Kaip literatūros tyrinėtoja P.Česnulevičiūtė labiausiai liko įsipareigojusi didžiajam dzūkui, savo kraštiečiui Vincui Krėvei-Mickevičiui. Ji parašė populiarią knygą moksleiviams „Vincas Krėvė“ (1976, 1982), kurioje apžvelgė lietuvių literatūros klasiko gyvenimo ir kūrybos kelią. Literatūrologė sudarė V.Krėvės „Rinktinių raštų“ tritomį (1982) ir parašė įvadinį straipsnį „Vincas Krėvė 1882-1954“. P.Česnulevičiūtė išleido studiją „Lazdynų Pelėdos kūryba“ (1962), parašė įvadinius straipsnius Šatrijos Raganos, Gabrielės Petkevičaitės-Bitės, Lazdynų Pelėdos raštų leidimams, paskelbė daug straipsnių periodiniuose leidiniuose.
2015 m. Vilniaus universiteto leidykla išleido knygą „Istorijoje ir auditorijoje: Petronėlės Česnulevičiūtės devyniasdešimtmečiui.“ Leidinį sudaro niekur iki šiol neskelbti P.Česnulevičiūtės grožiniai ir memuariniai tekstai, jos sesers Onos Česnulevičiūtės, Dalios Striogaitės, Romo Gudaičio, Vandos Juknaitės ir kitų buvusių studentų atsiminimai, taip pat keli jos asmenybę bei mokslinę ir pedagoginę veiklą apibūdinantys straipsniai. Knygoje pateiktas Aušros Martišiūtės-Linartienės straipsnis „Suspėjusi padaryti tai, kas yra svarbiausia“, kuriame akcentuojama P.Česnulevičiūtės teatrologinė veikla.
P.Česnulevičiūtė buvo „Perlojos respublikos“ prezidento Jono Česnulevičiaus dukra, parengusi ir išleidusi knygas „Kovojanti Perloja“ (Perlojos respublikos įkūrimo 80-mečiui, 1998) ir „Perloja, 1378-1923“ (2008), kuriose apžvelgiama Perlojos (karališkojo dvaro ir miestelio) praeitis, svarbiausi gyvenimo etapai, aptariama Perlojos savivaldos (Respublikos) veikla 1918-1919 metais ir Perlojos šaulių būrio kovos 1920-1923 m. ginant ir įtvirtinant Lietuvos valstybės nepriklausomybę (ši knyga buvo pristatyta Varėnos viešojoje bibliotekoje). Apie Perloją ne vieną straipsnį paskelbė ir spaudoje: „Antrojo dešimtmečio Perlojos respublika: mitas ar istorija? (Lietuvos rytas. - 1993, lapkričio 9, p.25), „Perlojai - 625 metai“ (Merkio kraštas. - 2003, vasario 7, p.3-4), „Perloja grožinėje literatūroje“ (Merkio kraštas. - 1995, liepos 26-rugpjūčio 2) ir kt.
2008 m., minint Perlojos respublikos 90-ąsias metines, P.Česnulevičiūtei buvo suteiktas Perlojos garbės pilietės vardas. „Perloja man niekuo nepakeičiama. Ji - ne tik gimtinė, kurios ir oras kvepia, kur ilsisi Tėveliai ir daugelio kartų protėvių kaulai, kur tebegyvena artimi giminės. Perloja - tikrieji mano Namai, su kuriais niekada nebuvo nutrūkę širdies ir dvasios saitai ir į kuriuos tikrai sugrįšiu visam laikui“, - teigė P.Česnulevičiūtė pokalbyje su Kęstučiu Urba (Mano knygos ir mano mokyklos // Rubinaitis. - 2005, Nr.2, p.16-26). Ir tikrai P.Česnulevičiūtė į savo gimtąją Perloją sugrįžo visam laikui: 2011 m. gegužės 11 d. ji mirė ir atgulė amžinojo poilsio Perlojos kapinėse. Atsisveikinimui su P.Česnulevičiūte, „daugiabriaune kultūros asmenybe, literatūros, teatro tyrinėtoja, docente, pedagoge, Perlojos, savo gimtojo krašto, Garbės piliete“ skirta Viktorijos Daujotytės publikacija „Suvis grįžusi į savo Perloją“ (Literatūra ir menas. - 2011, gegužės 20, p.11).
P.Česnulevičiūtės atminimas saugomas gimtojoje Perlojoje. Čia esančiame kraštotyros muziejuje eksponuojami jos asmeniniai daiktai, nuotraukos, knygos.
Varėnos viešosios bibliotekos kraštotyros fonde saugomi P.Česnulevičiūtės leidiniai, jos skelbtų straipsnių kopijos, literatūra apie ją pačią. 2015 m. bibliotekoje buvo parengta spaudinių paroda „Literatūros ir teatro tyrinėtoja“, skirta žymios kraštietės P.Česnulevičiūtės 90-osioms gimimo metinėms paminėti.
Parengta pagal savaitraštį „Respublika“
