2 nuotr.1920-1940 metais Lietuvoje vieni iš aktyviausių sportiniame gyvenime buvo šauliai. Jie propagavo įvairias sporto šakas. Buvo įsteigtas respublikinis šaulių sporto klubas „Grandis“. Sporto klubai kūrėsi ir atskirų apskričių rinktinėse.
1926 metais buvo įsteigtas Panevėžio šaulių sporto klubas. Jis turbūt atliko svarbiausią vaidmenį Panevėžio sporto istorijoje tarpukario metais. Sporto kursai Panevėžio šaulių rinktinės nariams pirmą kartą Panevėžyje surengti dar 1924 metais, jie organizuoti visuose didesniuose Lietuvos miestuose.
Klubo tikslas buvo propaguoti sportą ne tik tarp šaulių, bet ir kitų piliečių. Jau 1926 metais klubo nariai Panevėžyje įrengė čiuožyklą. 1927 metais planuota įrengti naują čiuožyklą ir samdyti sporto instruktorių. Į klubą galėjo stoti ir ne šauliai, bet reikėjo šaulių rekomendacijų. 1927 metais klubas jau turėjo 80 narių. Prie šaulių būrių buvo steigiamos ir sportininkų komandos.
Mažesniuose miesteliuose populiariausia sporto šaka buvo lengvoji atletika. Ji buvo lengviausiai prieinama, nes jai praktikuoti nereikėjo didelių stadionų ir sporto inventoriaus. Įsteigta Panevėžio futbolo komanda „Šaulys“ jau 1926 metais kovojo dėl geriausios Panevėžio futbolo komandos vardo. Ji žaidė su 4-ojo pėstininkų pulko futbolo komanda ir laimėjo 8:0. Taip pat užtikrintai ji laimėjo rungtynes su Ukmergės „Makabi“ 5:0. 1926 metais Panevėžyje pajėgiausia futbolo komanda buvo Panevėžio „Makabi“. Vėliau stipriausia futbolo komanda tapo Panevėžio „Šaulys“. Šaulių sporto klubas propagavo ir žiemos sporto šakas.
1928 metais prie Panevėžio šaulių sporto klubo įsikūrė lauko teniso sekcija. Tais pačiais metais Panevėžio gimnazijos piešimo mokytojo J.Kaminsko iniciatyva Pavasarininkų stadione Skaitakalnyje įrengtas vienas lauko teniso aikštynas. 1928 metais šaulių iniciatyva buvo įrengtas teniso aikštynas šalia Amatų mokyklos. 1929 metais šaulių sporto klubo vadovo Vaitkūno iniciatyva šalia Amatų mokyklos įrengtas antras teniso aikštynas.
1928 metų birželio 7 dieną Panevėžyje vyko pirmoji šaulių sporto šventė. Čia surengtos lengvosios atletikos varžybos: ieties metimas, 500 metrų bėgimas, šuoliai į tolį, šuoliai su kartimi ir kitos rungtys. Jose dalyvavo iki 150 sportininkų. Vėliau tos šventės buvo rengiamos kasmet. Daugiausiai varžybose dalyvaudavo lengvaatlečių. Tų švenčių svarbiausia rungtis būdavo keturkovė: 100 ir 500 metrų bėgimas, šuolis į aukštį ir šuolis į tolį. Buvo kovojama dėl šaulio Marganavičiaus įsteigto prizo sidabrinės taurės. 1930 metais tą taurę laimėjo Panevėžio šaulių sporto klubo sportininkai.
1927 metais Panevėžio šaulių futbolo komanda „Šaulys“ buvo viena pajėgiausių Panevėžyje. Dėl pajėgiausios komandos titulo ji konkuravo su Panevėžio „Makabi“ futbolo komanda. Žydų komanda jau turėjo profesionalų trenerį iš Kauno Burnšteiną. 1931 metais rugpjūčio 30 dieną šaulių sporto klubo futbolo komanda rungtynes su Panevėžio futbolo komanda „Sparta“ baigė lygiosiomis 0:0.
1931 metais rugsėjo 8 dieną Panevėžyje vyko šaulių sporto klubo suorganizuota didelė sporto šventė. Joje rungtyniauta lengvosios atletikos, gimnastikos, šaudymo varžybose.
1932 metais sausio 9-10 dienomis vyko pirmos Panevėžio stalo teniso pirmenybės. Jos surengtos šaulių sporto klubo pirmininko Vaitkūno iniciatyva. Nugalėtoju tapo Martinkaitis. Jis atstovavo Jaunalietuvių sporto klubui. Dalyvavo taip pat šaulių sporto klubo ir „Makabi“ sporto klubo tenisininkai.
1932 metais gegužės 16 dieną Panevėžyje šaulių sporto klubo iniciatyva surengta sporto diena. Joje vyko lengvaatlečių, dviratininkų, futbolininkų ir komiško sporto atstovų varžybos. Panevėžio šaulių sporto klube buvo propaguojama mankšta.
1934 metais susidomėta mažai žinoma Lietuvoje sporto šaka fechtavimu. Įsigyti reikalingi įrankiai. 1935 metais pajėgiausia futbolo komanda buvo „Šaulys“. 1935 metais Panevėžyje viešėjo Latvijos armijos sporto klubo futbolo komanda. Liepos 27 dieną ji žaidė su Panevėžio šaulių sporto klubo futbolo komanda. 1935 metų sausį, kaip rašė spauda, šaulių sporto klubo vadovą atsargos jaunesnįjį leitenantą Vidugirį pakeitė Aižinas.
1936 m. liepos mėnesį vyko Panevėžio apygardos lengvosios atletikos varžybos. Nugalėtojais tapo Panevėžio šaulių sporto klubo sportininkai. Antrą vietą užėmė jaunalietuvių sporto klubo sportininkai, o trečią - lenkų sporto klubo „Sparta“ lengvaatlečiai. 1936 metais liepos 5 dieną pas Panevėžio šaulių sporto klubo sportininkus buvo atvykę Kauno šaulių „Grandis“ klubo lengvaatlečiai. Varžybų metu panevėžietis Kasiulevičius šuoliuose į aukštį įveikė 1,63 cm ir pagerino Lietuvos jaunių rekordą. 1938 metais aktyviai sportavo ir Panevėžio „Šaulio“ krepšinio komanda. 1938 metų rugpjūčio mėnesį ji žaidė su Kauno „Grandies“ krepšininkais, kurie tautinėje olimpiadoje buvo treti. Panevėžiečiai pralaimėjo 16:31, bet ir varžovas buvo pajėgus.
Ypač Panevėžį išgarsino lengvaatletė Ona Šepaitienė. Ji priklausė Panevėžio šaulių sporto klubui. 1936 metų gegužės 16-17 dieną per lengvosios atletikos atidarymo varžybas O.Šepaitienė pagerino Lietuvos rekordą 400 metrų rungtyje nubėgdama per 1 min. 72 sek. Rekordas buvo pasiektas ir estafetiniame 4x100 metrų bėgime. 1936 metų liepos 18 dieną O.Šepaitienė pasiekė Lietuvos rekordą šuoliuose į tolį, nušokdama 4,85 m. O.Šepaitienė 1937 metais tris kartus gerinusi Lietuvos rekordą pirmąkart peržengė 5 metrų ribą. Ji nušoko 5,12 m. Tuo metu pasaulio rekordas buvo 5,98 m. 1937 metais ji mėtė diską ir turėjo ketvirtą rezultatą Lietuvoje.
1937 metais spalio 10 dieną vyko Lietuvos lengvosios atletikos uždarymo varžybos. Joje tris pergales iškovojo O.Šepaitienė. Ji laimėjo 100 ir 200 metrų bėgimus. Šuoliuose į tolį nuskriejo lygiai 5 metrus. Ji Tautinėje olimpiadoje 1938 metais pasiekė 4 Lietuvos rekordus: 200 metrų bėgimo rungtyje - 26,8, 100 metrų bėgimo - 13,1, moterų šuoliuose į tolį - 5,31 m. Tapo Lietuvos rekordininke estafetėje 4x100 metrų. Nugalėjo 400 metrų bėgime. Ji iš viso iškovojo 5 aukso medalius ir buvo vadinama lietuviškuoju Ovensu. Garsusis JAV lengvaatletis triumfavo Berlyno olimpiadoje.
Iš viso Tautinėje olimpiadoje lengvosios atletikos varžybose pasiekti 6 moterų ir 5 vyrų Lietuvos rekordai. Tautinėje olimpiadoje puikiai pasirodė ir panevėžietis bėgikas Jonas Andriūnas. Jis laimėjo antrą vietą švedų estafečių varžybose kartu su kitais Šaulių sporto sąjungos lengvaatlečiais. Buvo bėgami 10, 200, 300 ir 400 metrų atstumai.
1939 metais minint Šaulių sąjungos 20-metį O.Šepaitienė varžybose Kaune birželio 22 dieną pagerino Lietuvos rekordą 60 metrų bėgime, laimėjo 200 metrų bėgimą ir šuolį į tolį. Ona Šepaitienė buvo vadinama lengvosios atletikos karaliene. Ji pasiekė daugiausia Lietuvos lengvosios atletikos rekordų. 1940 metų Lietuvos čempionate ji jau nedalyvavo. 1940 metais prasidėjusi sovietinė okupacija daug ką pakeitė ir sportiniame judėjime.
Elena Markuckytė,
Donatas Pilkauskas
