respublika.lt

Palydint Nelly Paltinienę. Su meilenuotraukos (2)

2020 kovo mėn. 03 d. 06:55:08
Danutė ŠEPETYTĖ

Estrados legendos Nelly Paltinienės gyvenimo kelionė nutrūko praėjusį šeštadienį vasario 29 dieną Vokietijoje, Manheime, po sunkios ligos.

×
nuotr. 7 nuotr.
Miniai gerbėjų Nelly Paltinienė buvo ir liko legenda. Redakcijos archyvo nuotr.

 

Vasario 16-ąją, pačios dainininkės pasirinktą gimimo datą, nes krikšto įrašų bažnytinėse knygose nepavykę rasti (dingę per karą), jai suėjo 91 metai. Teigiama, kad sunki liga alinusi moters organizmą nuo 2015 metų, kai peršalimas komplikavosi į plaučių uždegimą, palikusį tam tikrų liekamųjų reiškinių, kuriuos teko gydytis iki mirties.

Estrados artistės interneto puslapis dar tebekviečia į 2014 metų lapkričio-gruodžio koncertus Vilniuje, Kaune, Panevėžyje ir Klaipėdoje, kažkur tarp pranešimų, pokalbių susitikimų nuotrupų klajoja jos videointerviu kadrai, išnyra kitur dainininkės gyvenimo devizas „Dainuok, mylėk ir niekam nepavydėk“, dėkingumas Dievui už publikos meilę, už nenutrūkusį ryšį su klausytojais, tebejuntamą ir šildantį liekant akis į akį su liga.

Kodėl klausytojui ji tapo legenda? Turbūt ne todėl, kad N.Paltinienės pavardę rasi Lietuvos rekordų knygoje: jos dainavimo metai scenoje išties rekordiniai - šešios dešimtys ir ketveri. Jos pavardė ten šmėsteli darkart - jos ir šviesaus atminimo Eugenijaus Ivanausko duetui scenoje - pagal ilgaamžiškumą taip pat nerastumei konkurentų.

N.Paltinienės ir E.Ivanausko estradinis vokalinis duetas aktyviai reiškėsi Lietuvoje ir užsienyje 1967-1982 ir 1993-2007 m. laikotarpiais. Dainininkės kelias prasidėjo 1951-aisiais Klaipėdos miesto Ryšių darbuotojų profsąjungos meninės saviveiklos ansamblyje, vadovaujamame Aurelijos Daunorienės, po kiek laiko pasuko į būsimo vyro Arvydo Paltino vadovaujamą ansamblį, paskui pavadintą „Kopų balsais“. Jame N.Paltinienė dainavo iki pat išvykstant į Vakarų Vokietiją (1982 m.). Gyvendama Vokietijoje rengė solinius koncertus išeivijos lietuviams Kanadoje, JAV, Didžiojoje Britanijoje, Vokietijoje. Atgimimo laikais vėl ėmė lankytis su koncertais Lietuvoje.

Legenda tikriausiai dainininkė tapo ir ne todėl, kad savo kelyje yra susišlavusi nemažai konkursų, festivalių prizų ir apdovanojimų nuo „Kauno pavasario“ (1967) iki A.Šabaniausko premijos (2003) laureatės. Tais pačiais 2003 metais N.Paltinienė buvo apdovanota ir ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Karininko kryžiumi. Išskirtinis dainininkės ir publikos ryšys užsimezgė greičiausiai ir ne dėl talento (gabių dainininkų apstu), bet dėl talento, praturtinto išskirtine ypatybe - simpatija, atjauta ir meile žmogui, kuriam ji ir dainavo atvira širdimi. Vien peržvelgus jos dainų pavadinimus, bent keliolikoje jų figūruoja žodis „meilė“, - šiai temai bei kitoms pagrindinėms žmogaus būsenoms - ilgesiui, laukimui, praradimui, atsisveikinimui - skiriama diduma jos dainų. Ji rinkdavosi melodijas ir tekstus, atliepiančius klausytojų širdžių melodijoms bei motyvams ir, maža to, pati buvo spinduliuojanti meilę, šilumą, eleganciją, pakantumą ir paskutiniu metu, kaip galima suprasti iš tą metą liudijančių asmenų, sunkiai suvokiamą pozityvumą kančios ir saulėlaidos akivaizdoje.

2012 metais „Žaros“ leidykloje buvo išleista N.Paltinienės knyga „Nelly. Kol plaks manoji širdis“.

„Žaros“ leidyklos vadovei, kartu su vyru knygos sudarytojų vaidmeniu besidalijančiai Ramutei Žandarienei dainininkės pozityvumas taip pat yra kėlęs nuostabą. Ypač turint galvoje dramatišką N.Paltinienės vaikystę: gimusi miestelyje netoli Varšuvos Nelly (Etevičiūtė) su seseria anksti neteko mamos, o prasidėjus Antrajam pasauliniam karui, kai tėvas buvo mobilizuotas į armiją, o žydų kilmės pamotė sušaudyta nacių, su seserimi buvo priversta kęsti skurdą, badą, elgetauti, uždarbiauti dainomis okupuotos Lenkijos gatvėse, gyventi vaikų namuose (tik praūžus karui tėvas susirado dukteris ir parsivežė į Vilnių).

„Beveik nieko, kas buvo iš karo, neprisimenu. Tik gatvę, kurioje gyvenome. Matyt, karo siaubas, kurį kasdien tekdavo patirti man ir sesutei, viską užgožė mano atmintyje. Bet galiu pasakyti, kad jau tada prasidėjo mano dainavimo „karjera“. Žmonėms, matyt, patiko mano balselis, nes po dainavimo visada gaudavome pavalgyti. Vaikystės neturėjau. Kol patekome į vaikų namus, ne kartą teko badauti. Todėl aš niekada nebausčiau vaiko, kuris vagia maistą“, - pasakoja dainininkė autobiografinėje knygoje „Nelly. Kol plaks manoji širdis“.

Knygos sudarytoja R.Žandarienė su estrados dainininke sako bendravusi iki pat mirties. Dar pernai girdėjo ją kalbant, kad norėtų atvykti į Lietuvą ir neabejoja Lietuvą ir jos žiūrovus turėjus nuolat mintyse: „Nors gyveno Vokietijoje, dažnai sakydavo, kad jos klausytojas yra čia, Lietuvoje“.

Vasario 15 dieną N.Paltinienė telefonu pasveikino Ramutę gimtadienio proga, o vasario 16-ąją dėkojo už bičiulės sveikinimus pati. Nors pokalbis truko neilgai, pastaruoju metu R.Žandarienė stengėsi nevarginti dainininkės, tačiau, galima sakyti, ligonės balsas tebebuvo guvus.

R.Žandarienė prisimena: „Nuo mažų dienų buvau didelė jos, „Kopų balsų“ gerbėja. Taip nutiko, kad pačiu sunkiausiu savo gyvenimo etapu susipažinau su ja ir jos didelė meilė tuo metu man labai padėjo. Užsimezgusi draugystė tęsėsi, važiuodavome į jos koncertus, susitikdavome Lietuvoje. Mes su vyru nebuvome vien tik knygos leidėjai, esame leidę ir N.Paltinienės kompaktinius diskus, ir organizavę paskutinius didelius koncertus Vilniuje: Nacionaliniame dramos teatre, Operos ir baleto teatre, Kongresų rūmuose. Rengiant knygą patyriau, kokia stebėtina jos atmintis: ant daugelio nuotraukų nebuvo datų, tačiau ji galėjo pasakyti ne tik kada, bet ir kur, kokiomis aplinkybėmis daryta fotografija. Kad ir ką dirbtų, ji visuomet daug reikalaudavo ir iš savęs, ir iš aplinkinių. Jai buvo būdinga didelė meilė ir didelis reiklumas. Visame kame siekė kuo geresnio rezultato. Ji visą laiką stengėsi būti geros nuotaikos, teigiamai nuteikdama ir kitus. Meilė buvo svarbiausias žodis jos gyvenime. Didžiausia jos meilė buvo daina, didžiausia meilė buvo žiūrovas ir, žinoma, gyvenimas...“

Palydint N.Paltinienę iš jos numylėto gyvenimo labai tiktų kita, linksmesne, proga pasakyti, bet jaudinantys ir širdingi jos bičiulio, kunigo Arūno Peškaičio žodžiai: „Gyvenimas, dovanotas muzikai, negali dingti, išsisklaidyti. Muzika yra Dievo palytėjimas.“

Parašykite savo komentarą:
  Skaityti komentarus (2)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)

Dienos klausimas

Ar reikėtų anksčiau pabaigti mokslo metus?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Kokios šiuo metu apribotos veiklos jums labiausiai trūksta?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

-3  -5 C

-1 -2 C

 

+1 +2 C

 +2 +4 C

+1 +2 C

 

+4 +6 C

1-2 m/s

4-6 m/s

 

6 m/s

Valiutų kursai

USD - 1.1034 PLN - 4.5509
RUB - 88.1385 CHF - 1.0571
GBP - 0.8890 NOK - 11.6888

Nuorodos