respublika.lt

Neprilygstamas jūrų vilkas Džekas Londonas

(0)
Publikuota: 2019 kovo 10 09:24:56, Milda KUNSKAITĖ
×
nuotr. 1 nuotr.
Džekas Londonas. „Wikipedia“ nuotr.

Džekas Londonas (Jack London) - genialus XIX a. pabaigos ir XX a. pradžios rašytojas, amerikiečių literatūros pasididžiavimas. Plačiam skaitytojų ratui šis rašytojas yra žinomas iš tokių kūrinių kaip „Baltoji iltis“, Jūrų vilkas“, „Martinas Idenas“, „Trys širdys“. Pagrindinis Džeko Londono literatūrinio meistriškumo ypatumas - stebėtinas gebėjimas kurti ryškius personažų portretus, atspindint jų vidinį pasaulį ir charakterį. Išdailintas stilius, gyva kalba ir platus temų spektras - tai neabejotini Dž.Londono kūrinių pranašumai, išskiriantys jį iš kitų autorių. Dž.Londono biografijoje gausu įdomių faktų ir netikėtų likimo posūkių: prieš tapdamas garsiu romanų ir apsakymų autoriumi, Dž.Londonas nuėjo sunkų, praradimų kupiną gyvenimo kelią. Džeko biografijoje yra įdomu viskas, pradedant rašytojo tėvais ir baigiant daugybe kelionių.

 

Keisti gimdytojai

Būsimasis rašytojas (tikrasis jo vardas Džonas Grifitas Čeinis (John Griffith Chaney) gimė 1876 m. sausio 12 d. San Franciske. Jo mama Flora Velman (Flora Wellman) buvo įtakingo verslininko iš Ohajo dukra. Mergina persikėlė į Kaliforniją, norėdama užsidirbti mokytojaudama. Tačiau Floros veikla neapsiribojo muzikos pamokomis, būsimojo rašytojo mama žavėjosi spiritizmu ir tvirtino esanti dvasiniais ryšiais susijusi su indėnų vadu. Gyvendama San Franciske, ezoterikos mėgėja susipažino su ne mažiau įdomia asmenybe - Viljamu Čeiniu (William Chaney). Advokatas Viljamas nusimanė matematikoje ir literatūroje, bet garsėjo tuo, kad buvo vienas populiariausių magijos ir astrologijos profesorių Amerikoje. Vyras gyveno klajokliškai, dievino keliones jūra, o astrologijai skirdavo po 16 valandų per dieną. Ekscentriški įsimylėjėliai gyveno oficialiai nesusituokę, ir po kurio laiko Flora pastojo. V.Čeinis reikalavo, kad ji pasidarytų abortą, taip išprovokuodamas baisų skandalą, apie kurį net rašė vietos laikraščiai: nevilties apimta Flora bandė nusišauti senu surūdijusiu revolveriu, bet tik nesunkiai susižeidė. Pagal kitą versiją Flora inscenizavo bandymą nusižudyti dėl to, kad mylimojo jausmai jai atšalo. Bulvarinė spauda ezoteriką maišė su žemėmis, jis buvo vaizduojamas kaip vaikų žudikas, kuris paliko ne vieną žmoną, ir dar sėdėjo kalėjime. Apjuodintas profesorius 1875 m. vasarą visam laikui paliko miestą. Vėliau Dž.Londonas bandys su juo susisiekti, bet su tėvu taip ir nesusitiks, o pastarasis taip ir neperskaitys nė vieno garsiojo sūnaus kūrinio.

Gimus sūnui, Flora neatsisakė savo intensyvios veiklos, todėl naujagimis buvo atiduotas prižiūrėti juodaodei auklei Dženi Prinster, kurią rašytojas vadino antrąja mama. O tikroji mama toliau tęsė spiritizmo seansus. 1876 m. į Florą pagalbos kreipėsi Džonas Londonas, netekęs žmonos ir sūnaus. Karo veteranas Džonas garsėjo kaip geras, padorus žmogus, vienas augino dvi dukras ir nesigėdijo bet kokio darbo. Netrukus jiedu susituokė, ir moteris naujagimį Džeką pasiėmė į Džono šeimą. Berniuko santykiai su patėviu buvo šilti, Džonas pakeitė jam tėvą ir vaikinas niekada nesijautė esąs jam svetimas. Džekas susidraugavo su įsesere Eliza ir laikė ją geriausia drauge.

Vaikystės nepritekliai

1873 m. Amerikoje prasidėjo ekonomikos krizė. Londonai gyveno skurdžiai ir kraustėsi iš vieno valstijos miesto į kitą ieškodami geresnio gyvenimo. Džonas bandė užsiimti galvijininkyste, bet ekstravagantiškoji Flora nemėgo ilgai laukti. Jos galvoje nuolatos sukosi avantiūristiški planai, kurie, jos manymu, turėjo padėti greitai praturtėti. Kartais ji supirkinėdavo loterijos bilietus, tikėdamasi išlošti. Paklajoję Londonai apsigyveno Oklende, kur berniukas pradėjo lankyti mokyklą. Džekas dažnai lankydavosi Oklendo bibliotekoje, skaitykloje ryte rijo knygas. Jam tekdavo anksti keltis, kad prieš pamokas dar spėtų parduoti šviežią mokyklos laikraštį, taip pat jis laisvadieniais dirbo kėglinėje, valė alaus paviljonus parke, kad nors kiek užsidirbtų. 14-metis Dž.Londonas toliau mokytis nebegalėjo, nes neturėjo pinigų susimokėti už mokslą. O ir laiko neturėjo: 1891 m. šeimos maitintojas Džonas Londonas pateko po traukiniu ir tapo invalidu. Todėl jaunasis Džekas buvo priverstas eiti dirbti į konservų fabriką. Per 10-12 val. darbo dieną būsimasis nemirtingų kūrinių autorius uždirbdavo vieną dolerį. Darbas buvo sunkus, alinantis, o jis nenorėjo virsti „darbiniu gyvuliu“ - paauglys metė darbą fabrike.

Nuotykių ir literatūros trauka

Jaunystėje Dž.Londoną traukė nuotykiai, aistrą avantiūroms jis galbūt paveldėjo iš mamos. Kupinas vilčių praturtėti 15-metis vaikinas pasiskolino iš auklės Dženi 300 dolerių ir nusipirko nenaują škuną. „Kapitonas Džekas“ surinko įgulą iš draugų paauglių ir išplaukė užkariauti „austrių teritorijų“, tiksliau, Džekas ir jo draugai vogė moliuskus privačioje San Francisko įlankoje. Jaunieji jūros vilkai pardavinėdavo laimikį vietos restoranams ir neblogai uždirbdavo: Džekas net sugebėjo atiduoti skolą auklei. Bet Kalifornijoje imta kovoti su nelegaliu verslu, todėl Dž.Londonui teko atsisakyti pelningos veiklos. Be to, pinigai vaikiną sugadino: jų didelę dalį jis iššvaistydavo nesibaigiančioms išgertuvėms, kurios paprastai baigdavosi muštynėmis. Dž.Londonas pamėgo nuotykius jūroje, todėl noriai sutiko tarnauti patrulių tarnyboje - kovoti su brakonieriais, o 1893 m. išvyko į pirmąjį plaukiojimą prie Japonijos krantų medžioti ruonių. Tuo metu jis smulkiai užsirašinėdavo savo nuotykius, kurie vėliau nugulė daugelio „jūrinių“ romanų siužetuose.

Po kelionių jūra Dž.Londonui vėl teko grįžti prie darbo fabrike, tik dabar jis buvo tekstilės fabriko darbininkas. 19 metų vaikinas išlaikė egzaminus ir įstojo į Kalifornijos universitetą, tačiau buvo priverstas mesti studijas dėl pinigų trūkumo. Bandyti rašyti Dž.Londonas pradėjo jau tekstilės fabrike. San Francisko laikraštis paskyrė premiją už geriausią apsakymą. Flora paskatino sūnų dalyvauti, juk Dž.Londono literatūrinis talentas pradėjo ryškėti jau mokykloje. Taigi, žinodamas, kad 5 val. ryto reikia būti darbe, Džekas vidurnaktį sėsdavo prie apsakymo, ir taip tris naktis iš eilės. Jo pasirinkta tema - „Taifūnas prie Japonijos krantų“. Jo darbas užėmė pirmąją vietą, o antroji ir trečioji atiteko prestižinių aukštųjų mokyklų studentams. Po to Dž.Londonas pradėjo rimtai mąstyti apie rašytojo karjerą. Jis parašė dar keletą apsakymų ir nusiuntė laikraščiui, kuris jį išrinko nugalėtoju, bet redakcija juos atmetė. Tada viltis vėl apleido jaunąjį talentą ir jis išvyko dirbti pagalbiniu darbininku elektrinėje. 1897 m. Džeką apėmė „aukso karštinė“, jis patraukė ieškoti brangiojo metalo Aliaskoje. Praturtėti jam nepavyko, be to jis dar susirgo skorbutu.

Vėliau visi būsimojo įrašytojo nuotykiai taps jo daugybės apsakymų ir romanų pagrindu. Grįžęs iš aukso paieškų 1899 m., Londonas pradėjo rimtą literatūrinę karjerą, rašė apysakas apie Šiaurę, pavyzdžiui, „Baltoji tyla“. Po metų jis išleido pirmąją knygą „Vilko sūnus“. Rašymui skyrė visas jėgas: jaunasis autorius rašė praktiškai kiaurą parą, palikdamas tik keletą valandų poilsiui ir miegui. 1902 m. Džekas persikraustė į D.Britanijos sostinę, kur sukūrė garsius kūrinius „Protėvių šauksmas“ (1903), „Baltoji iltis“ (1906), „Martinas Idenas (1909), „Mėnulio slėnis“ (1913) ir kt. 1904-1905 m. Dž.Londonas dirbo karo korespondentu Rusijos ir Japonijos kare, 1907 m. - išvyko į kelionę aplink pasaulį. Tuo metu, gaudamas didelius honorarus, Dž.Londonas jau buvo turtingas žmogus.

Gyvenimas kaip meteoras

Gyvenime Džekas buvo linksmas, visąlaik besišypsantis žmogus, labai mylėjo šunis. 1900 m. jis vedė Elizabetą Madern (Elizabeth Maddern), su kuria susilaukė dviejų dukterų. Bet jo šeimyninis gyvenimas nebuvo laimingas: po 4 metų Dž.Londonas pareiškė žmonai, kad nori skirtis. Jo buvusi žmona ilgai spėliojo, kodėl atšalo Džeko jausmai. Vėliau ji sužinojo, kad Londonas užmezgė santykius su Čarmian Kitredž (Charmian Kittredge). Mergina nepasižymėjo nei grožiu, nei protu, bet užkariavo Dž.Londono širdį nesuskaičiuojamais laiškais su meilės prisipažinimais. Dž.Londonui su naująja žmona buvo linksma, nes ji buvo tokia pati kaip rašytojas - avantiūrų ir kelionių mėgėja.

Džeko Londono kūryboje atsispindėjo ir jo asmeninis gyvenimas. Visi rašytojo herojai - žmonės, nepaisydami kliūčių kovojantys su gyvenimo sunkumais - panašūs į jį patį. Juk ne kiekvienas suaugęs galėtų pakelti tai, ką rašytojas patyrė vaikystėje. Visi Dž. Londono kūrinių herojai - stiprios dvasios žmonės, stoiškai ištveriantys gyvenimo sunkumus ir likimo smūgius. Paskutiniaisiais gyvenimo metais Dž.Londonas patyrė kūrybinį nuosmukį, neturėjo jėgų ir įkvėpimo rašyti naują kūrinį, literatūra jam ėmė kelti pasibjaurėjimą. Todėl rašytojas ėmė piktnaudžiauti alkoholiu. Žalingo įpročio jam pavyko atsisakyti, bet alkoholis smarkiai pakirto jo sveikatą. Jis sirgo inkstų liga ir mirė apsinuodijęs morfijumi. Kai kurie Dž.Londono biografai mano, kad preparato jis perdozavo tyčia - savižudybės tema rašytojo kūriniuose nėra reta.

Dž.Londonas mirė 1916 m. lapkričio 22 dieną, būdamas 40-ies. Rašytojas dirbdavo labai daug, po 15-17 valandų per dieną, per visą ne pernelyg ilgą rašytojo karjerą spėjo parašyti apie 40 puikių knygų. Jis buvo daugiausiai uždirbantis Amerikos rašytojas, jo honoraras siekdavo iki 50 tūkst. dolerių už knygą, o tada tai buvo fantastiška suma. Beje, rašytojas niekada ir niekam nesuteikė dingsties jį kaltinti rašant dėl pinigų. Jo kūrinių idėja buvo gyvenimo, bet ne aukso troškimas: „Verčiau aš būsiu pelenai negu dulkės. Tegu mano ugnis verčiau užges akinamai plykstelėjusi negu ją uždusins pelėsiai!“

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
0
F
Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.

Dienos klausimas

Ar paspirtukininkams šalmai turėtų būti privalomi?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Kokia kalba bendraujančių žmonių padaugėjo jūsų gyvenamojoje aplinkoje?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti

Orų prognozė

Šiandien Rytoj Poryt

+5 +9 C

+5 +10 C

+7 +10 C

+14 +17 C

+9 +13 C

+12 +18 C

0-7 m/s

0-8 m/s

0-5 m/s