Nepriklausomybės kovų dalyvis Jonas Variakojis

Jonas Variakojis gimė 1892 m. gegužės 20 d. Biržų apskrities Biržų valsčiaus Rinkuškų kaime. Mokėsi Pernu gimnazijoje.  1913 m. dirbo „Vilties“ laikraščio redakcijoje. Gimnaziją baigė 1913 m. ir studijavo teisę Petrapilio universitete. Baigė III kursus. Mokslus sutrukdė Pirmasis pasaulinis karas.

1917 m. baigė Vladimiro karo mokyklą. Dalyvavo Pirmajame pasauliniame kare. Buvo 21-ajame Sibiro šaulių pulke. 1917 m. lapkričio 12 d. jam suteiktas vyr. leitenanto laipsnis. 1918 m. buvo Lietuvos Tarybos įgaliotinis pabėgėlių grąžinimui į Lietuvą. 1918 m. grįžo į Lietuvą.

Iškilus pavojui, kad įsiverš Raudonoji armija, Lietuvos teritorija padalyta į sritis. Vienu iš sričių centrų tapo Panevėžio apskritis. Tuo metu Panevėžio kraštas buvo okupuotas kaizerinės kariuomenės dalinių.

1918 m. gruodžio 29-ąją Krašto apsaugos ministro M.Velykio įsakymu paskirtas Panevėžio srities apsaugos būrio vadu. Pradėjo telkti savanorius į Lietuvos kariuomenę Panevėžio krašte. Bažnyčiose, turguose buvo skaitomi kvietimai visiems neabejingiems Lietuvos likimui stoti į savanorių gretas. Vienu pirmųjų savo įsakymų 1918 m. gruodžio 29-ąją paskyrė karininką Justiną Kibirkštį savo pavaduotoju.

Pirmaisiais savanoriais sausio 7-ąją 1919 m. įstojo 3 broliai Balčai: Boleslovas, Stasys ir Vladas, Juozas Daunoraitis, Kazys Kubilius, Kriaučiūnas Juozas, Labanauskas Petras, Miknys Petras, Mačikūnas Stasys. Vokiečių karinė įgula jau ruošėsi palikti Panevėžio miestą. Į krašto gilumą besiveržianti Raudonoji armija vertė Panevėžio srities apsaugos būrį trauktis Kėdainių link.

1919 m. sausio 9 d. į Panevėžį įžengė Raudonosios armijos Internacionalinės divizijos 39-asis pulkas. Tą pačią dieną Panevėžio srities apsaugos būrys atvyko į Kėdainius. 1919 m. vasarį Panevėžio srities apsaugos būrys kartu su Kėdainių komendantūra pradėjo kovą su Raudonąja armija.

Pirmos kautynės vyko dėl Šėtos miestelio. J.Variakojis 1919 m. kovo 22 d. paskirtas Panevėžio bataliono vadu. Panevėžio bataliono būrys, padedamas vokiečių, nuo kovo vidurio nusprendė išstumti Raudonosios armijos dalinius iš Panevėžio. 1919 m. kovo 27 d. jis kartu su vokiečių kareiviais užėmė Panevėžio miestą.

J.Variakojo štabas Panevėžyje įsikūrė M.Rossako name (dab. Laisvės aikštė Nr.1). Išvaduotame Panevėžio mieste 1919 m. kovo 27 d. pirmąkart suplevėsavo Trispalvė. Panevėžio atskirajam batalionui mieste pavyko išsilaikyti tik iki balandžio pradžios. Balandžio 5 d. Raudonoji armija sukaupė papildomas pajėgas ir išstūmė savanorius iš Panevėžio miesto.

Gegužės 7 dieną vyriausiuoju Lietuvos kariuomenės vadu paskirtas generolas Silvestras Žukauskas. Gen. S.Žukausko nurodymu Panevėžio atskirajam batalionui pavesta ruoštis atsiimti Panevėžio miestą. Panevėžio išvadavimo operaciją paruošė Panevėžio atskirojo bataliono instruktoriumi paskirtas buvęs Rusijos carinės kariuomenės pulkininkas Maksimas Katchė (Max Kattchee).

Vienu iš jo pavaduotojų šiai operacijai buvo karininkas J.Variakojis - Panevėžio srities bataliono vadas. Į pagalbą šiam batalionui paskirtas 2-ojo pėstininkų pulko vienas batalionas, viena artilerijos baterija, Šiaulių atskirojo bataliono viena kuopa. Pirmąkart Nepriklausomybės kovose plačiau panaudota aviacija.

Panevėžio išvadavimo operacija prasidėjo gegužės 18-osios rytą. Kautynių metu 1919 m. gegužės 18 d. žuvo Panevėžio bataliono karininkas Jonas Nastopka. Po atkaklių kautynių gegužės 19 d. Panevėžys buvo išvaduotas. Kaip rašė vyriausiasis kariuomenės vadas gen. S.Žukauskas, „narsi Lietuvos kariuomenė paėmė Panevėžį“. 1919 m. gegužės 20 d. už sėkmingai vadovautą Panevėžio operaciją pakeltas į kapitonus.

Gegužės 21 d. Raudonoji armija dar bandė pereiti į kontrpuolimą ir atsiėmė dalį Panevėžio srities teritorijų. Tačiau Panevėžio miestas užimtas nebebuvo. Gegužės 23-iąją Raudonoji armija ėmė trauktis Kupiškio link.
1919 metais Panevėžio batalionas perorganizuotas į Panevėžio pulką ir pavadintas 4 pėstininkų pulku. J.Variakojis 1919 m. spalio 25 d. už narsumą apdovanotas I ir II laipsnio kryžiumi „Už Tėvynę“ (Vyties kryžiumi). 1919 m. gruodį pulkui suteiktas Mindaugo vardas. 1920 m. vasarį paskirtas Panevėžio 4 pėstininkų pulko vadu.

J.Variakojis su savo pulku kovojo su bermontininkais nuo 1919 m. spalio 7-osios iki 1920 metų sausio 3-iosios, lenkų fronte nuo 1920 m. sausio 3 iki balandžio 23 dienos. 1921 metais rugsėjo mėnesį paskirtas III pėstininkų divizijos štabo viršininku. Ne kartą laikinai ėjo divizijos vado pareigas. 1921 metais birželio 28 dieną gavo majoro laipsnį.

1921-1923 metais lankė Aukštuosius karininkų kursus. Juos baigė 1923 metais. III pėstininkų divizija buvo pavadinta III karine apygarda. 1923 metais lapkričio mėnesį paskirtas III karo apygardos štabo viršininku. Ne kartą ėjo laikinai ir III karo apygardos vado pareigas.

1924 m. birželio 28 d. jam suteiktas pulkininko leitenanto laipsnis. 1925 m. gegužės 15 d. apdovanotas latvių „Lačplėsio“ ordinu. Dar buvo apdovanotas Vytauto Didžiojo II laipsnio ir Gedimino III laipsnio ordinais. 1926 m. balandžio 20 d. paleidžiamas į atsargą.

Charakteristikoje buvo apibūdinamas kaip gilaus proto ir išsilavinęs žmogus, palaikantis gerus santykius su karininkais, tarnyboje griežtas, o ne tarnybos metu visiems lengvai prieinamas. Pažymima tik, kad gana silpna sveikata. Išvyko į Ukmergės apskrities Širvintų valsčiaus Šešuolių dvarą. 1927 metais jam siūlyta grįžti į tarnybą, bet atsisakė motyvuodamas, kad turi nusipirkęs didelį ūkį ir spirito varyklą. Be to, yra paėmęs paskolą iš banko ir, kaip rašė, ją reikia grąžinti.

1929 metais jam pripažintas kūrėjo savanorio statusas ir vasario 4 dieną apdovanotas savanorio kūrėjo medaliu. 1929 metais rugsėjo 24 dieną prezidento dekretu paskirtas krašto apsaugos ministru. Tas pareigas ėjo iki 1930 m. birželio 28 d. 1944-aisiais pasitraukė į Vakarus. Gyveno JAV. 1963-iaisiais užbaigė knygą apie 4 pėstininkų Lietuvos karaliaus Mindaugo pulką.

J.Variakojis mirė 1963 metais. Knygą išleido jo sūnus 1965 metais.