respublika.lt

Mirė žymiausias Lietuvos miškininkas, profesorius Leonardas Kairiūkštis

(0)
2021 liepos 15 19:57:00
Eltos inf.

Ketvirtadienį, eidamas 93-iuosius metus, mirė žymiausias Lietuvos miškininkas, profesorius habilituotas daktaras, Lietuvos mokslų akademijos narys, Švedijos karališkosios žemės ūkio ir miškų akademijos užsienio narys Leonardas Kairiūkštis.

×
nuotr. 1 nuotr.
Akademikas prof. habil. dr. Leonardas Kairiūkštis. Eltos nuotr.

 

Leonardas Kairiūkštis gimė 1928 m. gruodžio 28 d. Rokiškio apskr. Panemunio valsč. Papiškių k. ūkininkų šeimoje. 1947 m. baigęs Rokiškio J. Tumo-Vaižganto gimnaziją, įstojo į Vilniaus universiteto Miškų mokslų fakultetą. 1949 m. perkėlus fakultetą į Lietuvos žemės ūkio akademiją, tęsė studijas Kaune. 1952 m. su pagyrimu baigęs akademiją ir trumpai padirbęs Miškininkystės katedros asistentu, išvažiavo į SSRS Mokslų akademijos Miškų instituto aspirantūrą.

Baigęs studijas aspirantūroje ir apgynęs mokslų kandidato (daktaro) disertaciją „Eglių-lapuočių jaunuolynų formavimas ir ugdymo kirtimai Lietuvos TSR miškuose“, 1956 m. grįžo į Lietuvą ir tęsė tyrimus Lietuvos miškų institute. 1968 m. SSRS MA Miškų ir medienos institute (Krasnojarske) apgynė žemės ūkio mokslų daktaro (habil. dr.) disertaciją „Produktyvių eglių-lapuočių formacijos medynų formavimo ir kirtimų moksliniai pagrindai (Lietuvos TSR atliktų tyrimų duomenimis)“. 1970 m. jam suteikiamas profesoriaus pedagoginis vardas.

L. Kairiūkštis dirbo Lietuvos miškų institute sektoriaus vadovu (1956–1957), direktoriaus pavaduotoju moksliniam darbui (1957–1970), instituto direktoriumi (1970–1984). 1972 m. išrinktas Lietuvos TSR mokslų akademijos (MA) tikruoju nariu. 1972–1984 m. buvo MA Chemijos ir biologijos mokslų skyriaus akademikas-sekretorius. 1997 m. išrinktas Švedijos karališkosios žemės ūkio ir miškų akademijos užsienio nariu (1997). L. Kairiūkštis 1984–1987 m. buvo Tarptautinio taikomosios sisteminės analizės instituto (IIASA, Laksenburgas, Austrija) Gamtinės aplinkos programos vadovo pavaduotojas, 1988–1992 m. – vėl Lietuvos miškų instituto direktorius, 1992–1997 m. – Lietuvos miškų instituto laboratorijos vedėjas, valstybinės mokslo programos „Regiono vystymosi ekologinis tvarumas istoriniame kontekste: Lietuvos pavyzdžiu“ (ECOSLIT) Pasaulio laboratorijos Lietuvos skyriaus vadovas, 1992 m. – Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko patarėjas, 1997–1999 m. – Lietuvos miškų instituto vyriausiasis mokslo darbuotojas.

Akad. L. Kairiūkštis savo gyvenimą pašventė didžiausiam Lietuvos turtui – miškams. Jo moksliniai pasiekimai miškininkystėje yra ypač svarūs ir reikšmingi Lietuvai. Akademikui vadovaujant sukurta vientisa produktyvių mišriųjų medynų formavimo sistema, originali produktyvių medynų etalonų sudarymo teorija, jam dalyvaujant sudaryti grynųjų ir mišriųjų eglynų, ąžuolynų, uosynų, beržynų, ir drebulynų produktyvių medynų etalonų modeliai ir tikslinės programos jiems formuoti. Parengta daug siūlymų, kurie plačiai naudojami miškų ūkyje formuojant, ugdant ir neplynai kertant miškus.

Svarbūs akademiko ekologijos krypties darbai. Jam vadovaujant atlikti dendroklimatologiniai tyrimai padėjo išryškinti praėjusių šimtmečių klimato svyravimų dėsningumus ir parengti ilgalaikių klimato svyravimų prognozių modelius. Atmosferos oro teršimo įtakos miškų degradacijai tyrimai ir parengti regioninio miškų stebėsenos moksliniai pagrindai padėjo atskleisti ankstyvosios miško ekosistemos pokyčių diagnostikos galimybes ir pažinti gyvenamosios aplinkos ekologines sąlygas.

Akad. L. Kairiūkštis parengė 25 monografijas, iš jų devynias užsienio kalbomis (19 su bendraautoriais), parašė per 1 000 mokslinių ir mokslo populiarinimo straipsnių, skaitė kelis šimtus pranešimų šalies, užsienio ir tarptautiniuose renginiuose. Akademikas buvo per 30 doktorantų vadovas, skaitė paskaitas Lietuvos žemės ūkio ir Vytauto Didžiojo universitetuose. 2018 m. akademikas užbaigė dar vieną kelis dešimtmečius kurtą darbą – nenaudodamas jokių valstybės lėšų, sudarė ir išleido didelės apimties „Aiškinamąjį miškininkystės terminų žodyną“ lietuvių, rusų, vokiečių ir anglų kalbomis su lotyniškais botanikos, zoologijos ir miško tipologijos terminų vardais.

Akademiko miškotyros veikla įvertinta Lietuvos TSR valstybine premija (1971), Lietuvos mokslo premija (2004), Europos miškininkystės Wilhelmo Leopoldo Pfeilo premija (1992) ir įvairiais medaliais. 2008 m. L. Kairiūkštis apdovanotas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Karininko kryžiumi už indėlį į Lietuvos mokslą, produktyviausio miško teorijos sukūrimą ir jos taikymą krašto ekologiniam tvarumui didinti bei aktyvią visuomeninę veiklą, Lietuvos vardo garsinimą.

Akad. L. Kairiūkštis 2004–2005 m. buvo Aplinkos ministerijos kolegijos, ministerijos Konsultacinės tarybos narys. Akademikas labai kompetentingai atstovavo Lietuvos mokslui Europoje. Dalyvavo Pasaulio mokslininkų federacijos nuolatinės stebėsenos grupių „Vystymosi ribos“ ir „Klimato kaita“ veikloje, buvo Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos Mokslo ir technologijų komiteto pirmininkas, 1991–2005 m. – UNESCO programos „Žmogus ir biosfera“ pirmininkas. Akademikas nuo 2007 m. buvo Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos narys.

Akad. L. Kairiūkštis – visuomeninės šviečiamosios organizacijos Consilia Academica „Kad Lietuva neišsivaikščiotų“ vienas kūrėjų ir jos tarybos pirmininkas. Akademiko iniciatyva ir didžiuliu aktyvumu 2005–2006 m. šalyje organizuoti konferencijų ciklai Lietuvos valstybės ir tautos gyvybinių galių stiprinimo ir savo krašto patrauklumo didinimo klausimais pasitinkant Lietuvos tūkstantmetį. Trečiojo etapo baigiamoji konferencija 2007 m. vyko Lietuvos Respublikos Seime dalyvaujant Seimo, Lietuvos mokslų akademijos nariams, apskričių viršininkams, mokslo institucijų ir aukštųjų mokyklų vadovams.

„Tai buvo nepaprasto darbštumo, pareigingumo, stiprios valios ir atsidavimo darbui asmenybė. Atmintyje išliks Akademiko erudicija, spinduliuojanti meilė žmogui, mokslui, o labiausiai – miškui“, – pranešime rašo Lietuvos mokslų akademija.

„Gyvenime reikia ieškoti tikrojo tikslo, jausti jo trauką, o svarbiausia – reikia daugiau altruizmo. Visuomenės gyvenimo pagrindas – bendrumas. Tikros vertybės – bendradarbiavimas, susiklausymas“, – yra sakęs akad. L. Kairiūkštis.

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
1
F
Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • SESIJA: Vasario 9 d. opozicinių frakcijų narių iniciatyva Seimas šaukiamas į neeilinę sesiją: posėdžio pradžia – 12 val.
  • PARKAS: Kuršių nerijos nacionalinio parko niokojimu padarant 5,6 mln. eurų žalą kaltinami bendrovės „Akordas 1“ vadovas Gintautas Matulevičius, jo pavaduotojas Mindaugas Karpičius savo kaltės neprisipažįsta, o jų gynėjai nurodo, jog frezuotas asfaltas saugomoje teritorijoje buvo išpiltas su Neringos valdžios žinia.
  • JUBILIEJUS: Antradienį Lietuvos muzikos ir teatro akademija švenčia savo 90-ąjį gimtadienį.
  • PELNAS: Siūlymas laikinai papildomai apmokestinti dėl augančių palūkanų komercinių bankų uždirbamą itin didelį pelną yra sveikintinas, sako prezidento patarėja Irena Segalovičienė.
  • NETEKTIS: Pirmadienį būdamas 82-ejų mirė buvęs generalinis prokuroras, teisininkas Vladas Nikitinas.
  • PALŪKANOS: Lietuvos banko vadovui ir finansų ministrei pirmadienį pranešus apie svarstymus, kaip apriboti ar papildomai apmokestinti komercinių bankų sparčiai augančius pelnus bei skatinti juos didinti indėlių palūkanas, Lietuvos bankų asociacijos prezidentė Eivilė Čipkutė sako, gyventojai ir dabar gali fiksuoti palūkanų normas, pavyzdžiui, penkeriems metams, tačiau tai yra brangiau nei renkantis kintamas palūkanas.
  • PAJAMOS: Dujų perdavimo sistemos operatorius „Amber Grid“ kartu su dukterine įmone dujų birža „GET Baltic“ neaudituotais duomenimis pernai kartu uždirbo 98,2 mln. eurų pajamų.
  • GINČAS: Gedimino kalno būklę stebintis ir jį prižiūrintis Lietuvos nacionalinis muziejus apskundė Vilniaus apygardos teismo sprendimą, palankų buvusiam kalno sutvarkymo darbų projektuotojui UAB „Hidroterra“.
  • DOKUMENTAI: Praėjusiais metais Lietuvos piliečiams išduota beveik 720 tūkst. asmens dokumentų – daugiausiai per pastarąjį dešimtmetį, rodo Migracijos departamento turima statistika.
  • SAVIVALDA: Kovą vyksiančiuose savivaldos rinkimuose kandidatuoja beveik penktadalis parlamentarų, o perrinkimo siekia dauguma – 49 – pareigas einantys merai.
Daugiau

Dienos klausimas

Kaip manote, ar verta pasirašinėti peticijas?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Jei turite šiek tiek laisvo laiko, kas jums labiau patiktų?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

-2 +2 C

-6 +3 C

 

-6 +2 C

-1 +4 C

-2 +3 C

 

-3 +1 C

0-4 m/s

0-6 m/s

 

0-8 m/s