(10)Vilniaus universiteto (VU) bendruomenė neteko iškilios asmenybės – ilgamečio VU profesoriaus emerito Vytauto Petro Rančelio.
4 nuotr.
V. P. Rančelis gimė 1938 m. sausio 30 d. Alytaus rajone. 1960 m. baigęs studijas VU įgijo biologo-botaniko (augalų fiziologo) diplomą ir tvirtai susiejo savo ateitį su VU Gamtos mokslų fakultetu.
1960–1963 m. V. P. Rančelis buvo Maskvos M. Lomonosovo universiteto aspirantas, baigęs aspirantūrą grįžo į VU Gamtos mokslų fakulteto Biochemijos, biofizikos ir genetikos katedrą, joje vykdė pedagoginę ir mokslinę veiklą.
V. P. Rančelis reorganizavo genetikos dėstymą VU, apgynė biologijos mokslų daktaro (1966 m.) ir habilituoto mokslų daktaro (1982 m.) disertacijas, tapo profesoriumi (1986 m.), Lietuvos mokslų akademijos nariu korespondentu (1990 m.).
Tris dešimtmečius prof. V. P. Rančelis vadovavo Botanikos ir genetikos katedrai, buvo ilgametis ir aktyvus VU Senato, Gamtos mokslų fakulteto Tarybos narys, vienas iš Lietuvos genetikų ir selekcininkų draugijos organizatorių ir prezidentų.
Aktyviai dalyvaudamas įvairiapusiškoje visuomeninėje veikloje, profesorius nenutolo nuo augalų genetikos ir savo išsamių mokslinių tyrimų rezultatus paskelbė daugiau nei 250 mokslinių publikacijų, monografijoje, trijuose vadovėliuose.
1986 m. prof. V. P. Rančelis parašė vieną pirmųjų genetikos vadovėlių („Bendroji genetika“) lietuvių kalba. Šis vadovėlis įvertintas Lietuvos valstybine mokslo premija. 2001 m. išleistas profesoriaus parengtas vadovėlis „Genetika“ sulaukė ne tik palankaus mokslinės visuomenės vertinimo, bet ir II laipsnio premijos respublikiniame vadovėlių konkurse.
Laikomas genetikos pradininku Lietuvoje, prof. V. P. Rančelis negailėjo nei laiko, nei jėgų tam, kad šiuolaikinę genetiką vertinančių ir jos reikšmę suprantančių jaunų žmonių gretos kas metai didėtų, sakoma VU nekrologe. Profesorius išugdė 15 mokslų daktarų, daugybę studentų – genetikų, iš kurių daugelis jo paskatinti pradėjo mokslinę veiklą. Šviesus Profesoriaus atminimas išliks visų jį pažinojusių atmintyje.
Profesoriaus artimieji informuoja, kad velionio palaikai bus kremuoti, o laidotuvės bus organizuojamos pasibaigus karantinui.
