respublika.lt

Lietuvos esperantininkas Nr.1nuotraukos (5)

2020 rugsėjo mėn. 09 d. 20:28:30
Povilas JEGOROVAS

Antradienį sukako 160 metų išskirtinei Lietuvos asmenybei - žymiam Lietuvos filosofui, neotomistui, teologui, poetui, literatūros kritikui, matematikui, mokslininkui, prelatui, istorikui, visuomenės veikėjui, redaktoriui, publicistui, intelektualui, esperantininkui Aleksandrui Dambrauskui - Adomui Jakštui.

×
nuotr. 4 nuotr.
Aleksandras Dambrauskas Peterburgo katalikų dvasinėje akademijoje



A.Dambrauskas gimė 1860 m. rugsėjo 8 d. (pagal senąjį kalendorių rugpjūčio 26 d.) Kuronyse, Pagirių valsčiuje, tuometinėje Ukmergės apskrityje, valstiečių šeimoje. 1872-1880 m. mokėsi Šiaulių gimnazijoje, 1880-1881m. studijavo Peterburgo universiteto Matematikos-gamtos fakultete.

1881 m. pradėjęs mokytis Žemaičių kunigų seminarijoje Kaune, dėl savo neeilinių gabumų 1884 m. išsiųstas tęsti mokslų į Peterburgo dvasinę akademiją. 1888 m. įšventintas kunigu, 1900-1905 m. jis jau buvo Peterburgo dvasinės akademijos profesorius.

1906 m. grįžęs į Kauną, A.Dambrauskas įsteigė Šv.Kazimiero knygų leidimo draugiją, vėliau įsteigė ir redagavo kelis žurnalus, o 1911 m. kartu su kitais įkūrė Ateitininkų organizaciją.

Nuo 1914 m. A.Dambrauskas - jau prelatas. Būdamas Lietuvos universiteto kelių fakultetų garbės daktaru ir profesoriumi, 1922 m. kartu su kitais įsteigė Lietuvių katalikų mokslų akademiją, buvo jos pirmininkas, nuo 1933 m. - akademikas.

A.Dambrauskas buvo labai įvairiapusiška asmenybė: nedidelio ūgio, bet titaniško minties gilumo asmuo, plataus intelekto ir gilios erudicijos žmogus, daug nuveikęs įvairiose, kartais tolimose viena nuo kitos srityse. Jis yra tūkstančių straipsnių ir daugelio knygų lietuvių, lenkų, rusų, lotynų ir esperanto kalbomis autorius. Šiame straipsnyje norėčiau apžvelgti jo, kaip pirmojo Lietuvos esperantininko, esperantininkų sąjūdžio Lietuvoje pradininko, veiklą.

Apie tarptautinę esperanto kalbą A.Dambrauskas sužinojo iš lenkiško laikraščio vos už mėnesio nuo pirmojo esperanto kalbos vadovėlio pasirodymo 1887 m. liepos mėn. Varšuvoje. Šią knygą tuoj pat užsisakė pas šios kalbos autorių Liudviką Zamenhofą. Gavęs vadovėlį, po poros dienų studijų taip susižavėjo šiuo kūriniu, kad tapo esperantininku ir tuoj pat L. Zamenhofui šia kalba parašė atviruką. Tai buvo pirmoji korespondencija esperanto kalba, kurią gavo esperanto kalbos kūrėjas. Tokiu būdu A.Dambrauskas tapo pirmuoju Lietuvos esperantininku ir vienu iš pirmųjų šios kalbos pionierių pasaulyje.

Būdamas L.Zamenhofo vienmečiu (tik pernai minėjome jo 160-ąsias gimimo metines)
A.Dambrauskas visą likusį gyvenimą buvo ištikimas šios idėjos šalininkas ir aktyvus propaguotojas. Tuo metu sudarytame pirminiame pasaulio esperantininkų sąraše jis yra įrašytas 186-uoju numeriu.

A.Dambrauskas ne tik susirašinėjo su esperanto kalbos kūrėju L.Zamenhofu, bet ir keletą kartų buvo susitikęs su juo asmeniškai.

Už nepaklusnumą caro valdžiai būdamas penkerius metus tremtyje Ustiužne, Naugardo gubernijoje, A.Dambrauskas parašė pirmąjį esperanto kalbos vadovėlį lietuviams, pavadindamas jį „Mokintuve Terptautishkos Kalbos“. Vadovėlį 1890 m. išleido Tilžėje, nes Lietuvoje tuo metu galiojo carinės Rusijos valdžos įvestas spaudos draudimas. Spaudinys, kaip ir kitos lotyniškais rašmenimis užsienyje išleistos knygos, į Lietuvą pateko knygnešių dėka. Šis vadovėlis sulaukė keleto leidimų. Ustiužne termtinys A.Dambrauskas pradėjo kurti eiles esperanto kalba.

Vėliau, grįžęs iš tremties ir po keleto Kaune praleistų metų, A.Dambrauskas profesoriavo Peterburgo dvasinėje akademijoje ir tapo pirmosios Rusijoje esperantininkų organizacijos Peterburgo esperantininkų draugijos „Espero“ („Viltis“) nariu, o vėliau ir jos pirmininku.

1905 m. Prancūzijos mieste Boulogne-sur-Mer įvyko pirmasis pasaulio esperantininkų kongresas, kurio dalyviu buvo ir A.Dambrauskas. Kongrese jis buvo išrinktas laikinojo komiteto, taip pat Kalbos komiteto (Esperanto akademijos pirmtako) nariu, o 1923-1937 m. jis buvo tarptautinės Esperanto akademijos narys.

Iš Peterburgo grįžęs į Kauną, jis kartu su Kauno gubernijos mokesčių įstaigos viršininku Aleksandru Nedošivinu 1909 metais įkūrė Kauno esperantininkų draugiją. A.Nedošivinas tapo šios organizacijos pirmininku, o A.Dambrauskas - pavaduotoju. Tais pačiais metais dvasininkas inicijavo Tarptautinės Katalikų Esperantininkų Sąjungos, kuri sėkmingai veikia iki šiol, įkūrimą. Po dešimtmečio, 1919 m. pabaigoje, jis kartu su bendraminčiais įkūrė Lietuvos esperantininkų sąjungą ir tapo jos pirmuoju pirmininku.

1922 m. A.Dambrauskas įsteigė Lietuvos esperantininkų sąjungos dvimėnesinį žurnalą esperanto kalba „Litova stelo“ („Lietuvos žvaigždė“) ir iki 1926 m. buvo redaktorius, išleido lietuvių literatūros antologinį leidinį esperanto kalba „Litova almanako“ („Lietuvos almanachas“).

1930 m. jis parengė ir išleido žymių žmonių biografijų rinkinį „Užgesę žiburiai“, kuriame patalpina ir jo paties parengtą išsamią 46 puslapių apimties L.Zamenhofo biografiją. Šią biografiją atskira knyga pavadinimu „Svajotojas“ su išsamiu Petro Čeliausko straipsniu Kauno leidykla „Ryto varpas“ pakartotinai išleido 2002 m.

A.Dambrauskas bendradarbiavo daugelyje to meto periodinių leidinių esperanto kalba. Jį visada domino filosofiniai-religiniai klausimai. 1908 m. Kaune jis išleido 215 puslapių veikalą esperanto kalba „Malgrandaj pensoj pri grandaj demandoj“ („Mažos mintys dideliais klausimais“). Tris jo poemas esperanto kalba L.Zamenhofas įtraukė į vadinamąją „Fundamenta Krestomatio“ („Fundamentalioji chrestomatija“).

1905 m. A.Dambrauskas išleido savo eilėraščių rinkinį esperanto kalba „Versajhareto“ („Eilėraščiai“), taip pat keletą mokslinių darbų bei dainų tekstų. Keletą knygelių iš savo mėgstamos matematikos srities jis taip pat parašė esperanto kalba, pvz., „Pri novaj trigonometriaj sistemoj“ („Apie naujas trigonometrijos sistemas“).

Šio dvasininko vardas esperantininkų bendruomenėje su pagarba tariamas iki šiol. Garsus Lietuvos kunigas Valerijus Rudzinskas, 1995 m. baigdamas Kauno kunigų seminariją, apgynė diplominį darbą tema „Aleksandro Dambrausko esperantinė veikla“. 2005-aisiais, Vilniuje vykstant 90-ajam pasaulio esperantininkų kongresui, viena kongreso salių, pagerbiant šį šviesuolį, buvo pavadinta jos vardu.

1938 m. vasario 19 d. Kaune miręs kunigas yra vienas iš trijų Lietuvos esperantininkų, įeinančių į žymiausių visų laikų 250-ies pasaulio esperantininkų enciklopediją.

Per dvasininko laidotuves prie karsto buvo padėti du jo svarbiausi apdovanojimai - Didžiojo Lietuvos Kunigaikščio Gedimino 2-ojo laipsnio ordinas ir 1937 m. esperanto kalbos 50-mečio proga jam įteikta Pasaulinės esperantininkų sąjungos Aukso žvaigždė. Jo laidotuvėse dalyvavo visi tuometinės Lietuvos vadovai ir daugybė žymių Lietuvos kultūros, mokslo, visuomenės žmonių.
A.Dambrauskas palaidotas prie šiaurinės Kauno Arkikatedros Bazilikos sienos.

Aleksandras Dambrauskas-Jakštas visiems laikams yra įrašytas į Lietuvos istoriją greta savo amžininkų - Lietuvos kunigų Jono Mačiulio -Maironio ir Juozo Tumo-Vaižganto.

Parašykite savo komentarą:
  Skaityti komentarus (5)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • SVEIKATA: Vilniuje buriama sveikatos komanda aptarė pandemijos valdymą ir kylančias problemas.
  • EKONOMIKA: sausį–rugsėjį visa pramonės produkcija sudarė 15,6 mlrd. EUR ir buvo 3,2 proc. mažesnė nei pernai.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)

Dienos klausimas

Ar jums priimtinas sezoninis laiko sukiojimas?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Ar eisite balsuoti antrajame Seimo rinkimų ture?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

+10 +11 C

+10 +13 C

 

+9 +11 C

 +13 +14 C

+12+14 C

 

 +14 +15 C

2-7 m/s

0-5 m/s

 

0-5 m/s

       

Valiutų kursai

USD - 1.1821 PLN - 4.5783
RUB - 90.8256 CHF - 1.0726
GBP - 0.9027 NOK - 10.9325

Nuorodos