Knygnešys, kunigas - J.Karbauskas

Būsimas kunigas J.Karbauskas gimė 1866 metų lapkričio 28 dieną (senuoju stiliumi) Pakruojo parapijos Prasčiūnų kaime ir buvo krikštytas miestelio bažnyčioje. 1878-1883 metais mokėsi Šiaulių gimnazijoje, o ją baigęs 1884-1889 metais - Žemaičių kunigų seminarijoje Kaune. Mokydamasis kunigų seminarijoje priklausė slaptai klierikų Lietuvos mylėtojų draugijai.

Kunigu įšventintas 1889 m. rugsėjo 10 dieną. Vikaravo Šiauliuose (1890-1896), Pašvitinyje (1896-1897), Truskavoje (1897-1899), dirbo kuratu Vadaktuose (1899-1903), Kupreliškyje (1903-1907), Dambavoje (1907-1913), Viešvėnuose (1913-1917). Su kunigu P.Urbonavičiumi 1890 metais išleido knygą „Evangelijos ant nedėldienių ir visų švenčių ištisų metų“. Ta knyga pakartotinai išleista 1900 ir 1904 metais. Dalyvavo Didžiajame Vilniaus Seime 1905 metais. Šis Seimas iškėlė reikalavimą dėl Lietuvos autonomijos carinės Rusijos imperijos sudėtyje. J.Karbauskas buvo vienas iš aktyvių to Seimo organizatorių ir dalyvių.

Dambavoje įsteigė parapiją. Čia jo veikla buvo ypač aktyvi. Po 1863-1864 metų sukilimo Dambavos bažnyčia ilgam laikui buvo uždaryta. Reikėjo įdėti daug pastangų organizuojant bendruomenę. J.Karbauskas įkūrė zakristiją, pastatė kleboniją, užveisė didelį sodą ir sutvarkė miestelio kapines.

J.Karbauskas pasireiškė kaip puikus kultūros propaguotojas. Jo iniciatyva buvo įsteigtas mėgėjų teatras. Miestelio gyventojai aktyviai įsitraukė į kultūrinę veiklą. Iki to laiko šis miestelis priklausė mažai aktyviems ir pastebimiems Lietuvos miesteliams. 1908 metais mėgėjų ratelis suvaidino pirmą lietuvišką spektaklį „Šventa Agnietė“. Ypač žinomas buvo Dambavos žemės ūkio ratelis, vienijęs apie šimtą narių. Jo sekretorius buvo kunigas J.Karbauskas.

J.Karbausko dėka buvo diegiamos pažangios technologijos žemės ūkyje. Jo paskatintas Dambavos dvarininkas M.Baženskis įsteigė pradžios mokyklą. J.Karbausko iniciatyva Dambavoje susikūrė blaivybės draugija. XX amžiaus pradžioje Lietuvoje buvo populiarios blaivybės idėjos.

J.Karbausko iniciatyva Žarėnuose prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui sudarytas komitetas karių šeimoms šelpti. 1917 metais jis buvo paskirtas Tvėrų parapijos klebonu ir dirbo 1917-1921 metais. 1921 metais buvo paskirtas 8-ojo pėstininkų pulko kapelionu. Tas pulkas iki 1922 metų buvo dislokuotas Panevėžyje. Jam išsikėlus J.Karbauskas liko kunigauti Panevėžyje, 1922-1929 metais dirbo Panevėžio kalėjimo kapelionu. 1927 metais tapo Panevėžio amatų mokyklos kapelionu. Kapelionu išdirbo iki mirties.

1922 metais J.Karbauskas Panevėžyje kartu su K.Motieka įkūrė lietuvių ekonominę draugiją „Birža“, kuri skatino lietuvišką verslą. Tuo metu Panevėžyje vyravo žydų verslas, kiek aktyvesnis buvo lenkų verslas. Lietuvių pozicijos versle buvo labai silpnos. Lietuva dar neturėjo savo valiutos. Iš „Biržos“ draugijos vėliau išaugo rimta Panevėžio verslininkų draugija.

1925 metų spalio 4 dieną Panevėžyje buvo įsteigta kultūrinė „Dainos“ draugija. Jos vienas steigėjų buvo kunigas J.Karbauskas. Jis buvo išrinktas į draugijos valdybą. Ši draugija tapo didžiausia kultūros propaguotoja Panevėžio mieste.

J.Karbauskas įkūrė Panevėžio šaulių liaudies teatrą. Šaulių organizacijos veikla buvo ypač aktyvi Panevėžio mieste.

J.Karbauskas kartu su Gabriele Petkevičaite-Bite Panevėžyje įsteigė Kalinių globos draugiją ir buvo jos pirmininku iki mirties.

Ten, kur kunigavo, J.Karbauskas steigdavo slaptas lietuviškas mokyklas. Buvo aktyvus knygnešys.

Aktyviai bendradarbiavo katalikiškoje spaudoje. Buvo „Lietuvos mylėtojų“ draugijos pirmininkas. Į spaudą rašė Maišinio, Maišiškio, Karboriaus ir kitais slapyvardžiais. Bendradarbiavo su laikraščiais „Lietuvos apžvalga“, „Nedėldienio skaitymai“, „Žemaičių apžvalga“, „Tėvynės sargas“ ir kitais katalikiškais leidiniais.

Mirė 1929 metų rugpjūčio 23 dieną. Palaidotas senosiose Panevėžio kapinėse. 1938 metų rugpjūčio 28 dieną ant jo kapo pašventintas paminklas, kuriam lėšas skyrė žinomas mecenatas Juozas Masiulis. Paminklą pašventino kunigas Alfonsas Sušinskas.

Parengta pagal savaitraštį „Respublika“