respublika.lt

Kazys Umbrasas ir jo literatūriniai keliainuotraukos (1)

2020 kovo mėn. 19 d. 11:21:35
Jolanta Matkevičienė

Kazys Umbrasas - žinomas XX a. pradžios literatūros žmogus, kilęs iš Molėtų krašto, o jo vardu pavadinta literatūrinė premija, įsteigta Molėtų rajono savivaldybės, gyvuoja jau ne vieną dešimtmetį ir laureatus kasmet pristato Kovo 11-ąją - Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dieną. Su šios premijos vardu į Lietuvos rašytojų gretas stojo Alvydas Šlepikas, Mindaugas Valiukas, Vytautas Kaziela, Remigijus Gražys, ją pelnęs yra ir žurnalistas Linas V. Medelis.

×
nuotr. 3 nuotr.
Kazys Umbrasas namų aplinkoje su vardadienio ir pavasario simboliu - išsprogusiais karklo kačiukais. Asmeninio archyvo nuotr.

 

Literatūros tyrinėtojo, prozininko ir vertėjo kelias prasidėjo nuo gimtųjų Bajorų kaimo 1916 metų kovo 1 d. tuometiniame Molėtų valsčiuje, ėjo per Kauną ir Vilnių, kur jis studijavo lituanistiką Vytauto Didžiojo universitete ir Vilniaus universitete, nuo 1945 m. iki 1958 metų tęsėsi Lietuvių kalbos ir literatūros institute, kol atvedė iki Vilniaus pedagoginio instituto. Čia jis dėstytojavo, o 1962 m. tapo docentu, ėjo literatūros tyrinėjimų kryptimi, rašė literatūros istorijos ir teorijos klausimais.

Literatūros mokslo lentynoje yra šios knygos: „Tipiškumo problema literatūroje“ (1958), „Literatūros kryptys ir metodai“ (1962), „Literatūros ryšys ir žanrai“ (1964), „Jonas Biliūnas“ (1956), „Žemaitė“ (1975). Yra išvertęs L.Tolstojaus, M.Gorkio, A.Kuprino ir kitų rusų rašytojų kūrinių.

Ne vienas šių dienų penkiasdešimtmetis ar šešiasdešimtmetis yra mokęsis iš K.Umbraso lietuvių literatūros vadovėlių 9-10 klasėms, parašytų kartu su kitais autoriais. Ne vienas molėtiškis, besidomintis krašto istorija, yra dėkingas Kaziui Umbrasui už jo apysakų rinkinį „Kairionys“, išleistą jau po rašytojo mirties, 1976 metais, kur autorius vaizdinga kalba, kone autentiškai, vaizduoja Rytų Aukštaitijos kaimo gyvenimą tarpukariu. Tai - tarsi rašytinis paminklas Molėtų kraštui, padėjęs pamatą literatūrinių kelių tiesimui ir Molėtų rajono viešosios bibliotekos „Literatūrinių tiltų“ projektui.

...Grupelė mokytojų, bibliotekininkių ir besidominčių krašto istorija bei kultūra moterų, tiek, kiek gali sutalpinti Algio Rakausko vairuojama mašina, riedėjo senuoju Ažubalių keliu link Kijėlių, Bajorų, Kairionių, Miškiškių, kur gimė, augo ir bėgiojo vyresnėlis Tomo ir Marės sūnus Kazys. Apžvelgti visas „keliūtes“, kuriomis vaikščiojo Umbrasų giminės ir Molėtų krašto šviesuolis, mokslininkas, mokėjęs prakalbinti tiek seną, tiek jauną - nebuvo nei tikslo, nei prasmės, nes tam nebūtų užtekę pusdienio... Tad teko grožėtis pro autobusiuko langus tomis vietomis, kurios yra paminėtos apysakoje „Kairionys“, prisiminti tų žmonių pavardes ir jų prototipus, paimtus iš realios K.Umbraso molėtiškojo gyvenimo aplinkos su būtinąja stotele prie jo gimtojo namo...

Kazys Umbrasas mėgdavo sakyti, kad „Umbrasų - kaip pas šunį blusų“, tad ir šiandien tebėra pilna pakelė Umbrasų palei Kijėlius, Bajorus, Kairionis... O senųjų, anot vyriausiosios Kazio dukters Rymantės, taip pat, kaip ir tėtis, ėjusios lietuvių literatūros keliu, tvirtinimu - Umbrasų būta trijų kelmų: Baltrukėnų, Tadaušėnų ir Gabrėnų. Kazys Umbrasas priklauso Baltraus Umbraso, arba Baltrukėnų kelmo palikuonims... Senosios Umbrasų kartos vyrai žmonų ieškojo tuose pačiuose kaimuose, bet būta ir Žiūruose, Kavalniškyje... Tad mūsų maršrutas tęsėsi ratu - pro Žiūrus, Kazimieravą, Sodėnus, Kavalniškius, kol pasiekėme Kijėlius ir senąją Bajorų-Kairionių liepą, menančią visas Umbrasų kartas... Maršrutas buvo išskirtinis dar ir tuo, kad vargu ar yra kitas toks kelias Molėtų krašte, kur 15 kilometrų spinduliu būtų šeši mediniai kryžiai. Turint du palaimintuosius - gal visai neblogai būtų turėti ir kryžių kelią, juk Lietuvos kryždirbystė - nematerialusis kultūros paveldas, įrašytas į UNESCO paveldo objektų sąrašą...

Umbrasai buvo ne tik balsingi, muzikantai, bet ir darbštūs, kūrybingi, sumanūs ir geri amatininkai. Tad šių dienų „naujieji Kijėliai“- skulptūrų parkas palei girelę ir Dūrių ežerą, greta buvusio Žežiebros ežero, sumanytas architekto Rimanto Narušio šeimos, galėtų būti traukos centru, skulptūromis vizualizuojančiu Kazio Umbraso „Kairionis“ ir literatūrinius Molėtus.

Leidomės ir į vilnietiškąjį Kazio Umbraso laikmetį, apimantį jo dėstytojavimo Vilniaus pedagoginiame institute bei mokslo ir kūrybos laikotarpį Alkos kaime, ant Asvejos ežero kranto. Mat, K.Umbrasas labai mėgo iškylauti, vasaromis plaukiojo baidarėmis po Rytų Lietuvos ežerus, su studentais keliavo po rašytojų gimtines, daug fotografavo, skaitė, rašė, mėgo būti gamtoje. Tokių paieškų metu ir surado etnografinę sodybėlę miškų prieglobstyje, netoli Dubingių. Sodyba, įsigyta 1961 m., kaip ramybės oazė, negalvojant apie ateitį, šiandien tapo didžiuliu turtu Kazio Umbraso palikuonims, ypač Rymantei Umbrasaitei, kuri, kaip J. Baltušio piemenėlis, čia išbūna nuo pirmųjų iki paskutinių šalnų...

Pasitikdama literatūrinių tiltų ekskursantus, ponia Rymantė parodė, kur kiekvieną rytą josios tėtis eidavo maudytis, kokius augalus sodino... Nors K.Umbraso tarp mūsų nėra jau beveik 50 metų (mirė 1970 m. lapkričio 20 d.), tačiau sodyboje žaliuoja jo sodinti kadagiai, uosis, net jurginai, sako, išlikę dar nuo jo rankomis pasodintų... Namo viduje tebėra jo darytos pakabos-kabliai, kur sukabinti seni rakandai, net ir tošinė rankinė žemuogėms rinkti... Kitame kampe, priešais įėjimą į svetainę, puikuojasi jau Rymantės surinktas duonos kampas. Svetainėje tebėra K.Umbraso sugalvoti ąžuoliniai Barboros Radvilaitės ir Žygimanto Augusto sostai, stalas ir kėdės kaladžių pavidalu... Net žvakidė, sugalvota pačiu paprasčiausiu būdu, paėmus gražią šaką, o kad nenutekėtų vaškas, ant šakų prikalti metaliniai dangteliai... Rymantė ne tik stengiasi išsaugoti tą dvasią, kuri buvo sodyboje vasarojant jos tėčiui, bet ir senųjų Umbrasų - baldžių ir stalių rankų darbo kūrybą, atsivežtą iš Kairionių, jos manymu, Edvardo Umbraso darytą spintą, ornamentuotą tulpelėmis, rūtomis ir kita ornamentika... Atnaujintą sodybos pastatų interjerą puošia ir Kazio Umbraso gamtos peizažų fotografijos. Jauku tokiame gamtos prieglobstyje, kur susitinka ežero, miško, dangaus ir žmogaus akys... Ne veltui Rymantė sako, kad čia gyvenanti...

Grįžtame tuo pačiu keliu, stebėdamiesi, kaip gi galėjo tokiu siauru miško keliuku važiuoti autobusas su Molėtų literatais 1993 metais...

Ažubaliai, Bajorai, Kairionys...

Toliau ir toliau. Į pasaulio kraštą,

Arba per pelkę, per durpynų griovį

Girelėn, prie Dūrių, kur ne taip karšta..
.

Ir tai bene gražiausia kraštiečio ir kolegos Alfonso Kavoliūno dedikacija Kaziui Umbrasui, nepavaldi jokiam laikui, kaip ir mūsų atmintis...

Parašykite savo komentarą:
  Skaityti komentarus (1)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • ATIDAROMAS: po keleto mėnesių pertraukos, kurią lėmė koronaviruso pandemija, liepos 15 dieną lankytojams bus atidaromas viršutinis Eifelio bokšto aukštas.
  • BEDARBIAI: JAV toliau lėtėja atleidimų tempas – praėjusią savaitę prašymus bedarbio išmokoms gauti pateikė 1,3 mln. amerikiečių.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)

Dienos klausimas

Ar esate patenkinti pirmaisiais metais, nugyventais prezidentaujant G.Nausėdai?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Ar vis dar mintyse eurus verčiate į litus?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

+9 +11 C

+12 +13 C

 

+16 +17 C

 +18 +20 C

+16 +19 C

 

+19 +21 C

0-3 m/s

0-4 m/s

 

0-5 m/s

Valiutų kursai

USD - 1.1286 PLN - 4.4765
RUB - 80.4584 CHF - 1.0624
GBP - 0.8992 NOK - 10.6885

Nuorodos