respublika.lt

Jonas Augulis - Paberžius garsinusių jaunalietuvių vadas (19)

2021 liepos 11 06:00:00
Parengta pagal „XXI amžius“

Prieš 95 metus patriotinėje korporacijoje ,,Neo Lithuania" kilo idėja tautišką ideologiją skleisti tarp kaimo jaunio. Taip po metų, 1927-ųjų spalio 8 d., buvo įkurta organizacija „Jaunoji Lietuva", o įvairiose šalies vietose steigėsi jaunalietuvių skyriai. Vienas aktyviausių organizacijos skyrių veikė Paberžių kaime, netoli Kupiškio. Jam vadovavo ūkininkų sūnus, tragiško likimo Jonas Augulis.

×
nuotr. 2 nuotr.
Jonas Augulis

 

J.Augulis gimė 1912 m. lapkričio 25 d. Paberžių kaime, Kupiškio valsčiuje, ūkininko Povilo Augulio šeimoje. Tėvai turėjo 43 hektarus žemės. Paberžiai - 3 km nuo Kupiškio. Augulių ūkis buvo gražus ir tvarkingas, sodyba didžiausia ir gražiausia ne tik Paberžių kaime, bet ir visoje apylinkėje. Tėvas Povilas Augulis, gimęs 1856 m. rugpjūčio 16 d., Paberžių kaime, spaudos draudimo metais buvo knygnešys. Už tai buvo areštuotas ir Sibire išbuvo 11 metų. Grįžęs į Lietuvą, vedė būdamas jau beveik 50 metų.

Žemės ūkis nepatraukė

Auguliai išaugino tris vaikus: dvi dukras ir sūnų Joną, būsimą jaunalietuvių vadą. Dukras leido į mokslus, o sūnui buvo skirta kitokia dalia: jis turėjo būti ūkio paveldėtojas. Tačiau Jonas ūkiu visiškai nesidomėjo. 1926 metais, kai Jonui buvo keturiolika, mirė tėvas. Po trejų metų Jonas išvažiavo mokytis į Salų dvimetę žemės ūkio mokyklą.

Nuo pat pirmų dienų Salose Jonas parodė iš tėvo paveldėtus gabumus muzikai. Jis tapo mokyklos choro ir styginių instrumentų orkestro dalyviu, susipažino ir artimai susidraugavo su muzikos mokytoju Antanu Andrašiumi. Be muzikos pradžiamokslio Kupiškio vidurinėje mokykloje niekur kitur muzikos nesimokęs, Jonas gerai grojo smuiku, kontrabosu, violončele, gitara, mandolina. Mokytojas A.Andrašius jį pamokė groti iš natų, diriguoti. Baigęs Salų mokyklą, Jonas ūkininkavimu nesidomėjo, tačiau daug skaitė, muzikavo.

Jaunos jėgos - Tėvynei

1930 m. birželio 20 d., minint Vytauto Didžiojo mirties 500-ąsias metines, Kaune įvyko trečioji visuotinė Dainų šventė. Į ją važiavo ir Kupiškio šaulių choras. Bosų grupėje dainavo J.Augulis. Visi šventės dalyviai buvo apdovanoti ženkleliais su Vytauto Didžiojo atvaizdu. Sužavėti Dainų šventės grožiu, paveikti girdėtų kalbų ir šventinės nuotaikos, sugrįžę į namus choristai Jono iniciatyva su trimis apylinkės šauliais parašė raštą-pasižadėjimą, kad visas savo jaunas jėgas skirs Tėvynei ir Tautai. Pasirašę pasižadėjimą, choristai įdėjo raštą į butelį ir užkasė Augulių sodybos kieme, o ant viršaus pasodino Vytauto Didžiojo atminimo ąžuoliuką.

Šis bendraminčių pulkelis - trys Šaulių sąjungos nariai, choro dalyviai - vėliau sudarė jaunalietuvių branduolį. Jie rinkdavosi Augulių sodyboje. Erdvus kiemas ir kluonas, miško aikštelė su ąžuolu, svetingos Augulių ir Kavaliauskų šeimos traukte traukė jaunimą. Čia buvo tinkamiausia vieta susirinkus pašokti, padainuoti ar garsiai paskaityti iš „Jaunosios kartos" ar kitos tautinės pakraipos spaudos.

1932 m. balandžio 24 d. Augulių sodyboje susirinko gausybė jaunimo - apie 80 žmonių, keli vyresni, visi šventiškai pasipuošę, pakilios nuotaikos. Tada ir nutarta įsteigti „Jaunosios Lietuvos" sąjungos Paberžių skyrių. Pirmininku vienbalsiai išrinktas Jonas Augulis. Buvo nustatytas metinis nario mokestis - vienas litas. Tuo metu į jaunalietuvius įsirašė 30 žmonių. Skyriaus veiklos būstine tapo Augulių sodyba Paberžių kaime. Birželio mėnesį Sąjungos vadovybė skyriui atsiuntė kampinį ir apvalųjį antspaudus, o iki rudens skyrius jau turėjo ir narių ženklelius. Taip prasidėjo Paberžių jaunalietuvių skyriaus veikla.

Nuo ankstyvo pavasario Augulių sodyba - namai, kluonas, kiemas, netolima miško aikštelė -skambėjo nuo jaunimo balsų ir juoko; čia muzikuojama, dainuojama, garsiai skaitoma, deklamuojama. Ir taip būdavo kiekvieną šeštadienį, sekmadienį ar per šventes.

Jaunalietuvius susiejo bendros pažiūros ir nuoširdi draugystė; kartu buvo švenčiamos valstybinės, tautinės, sąjungos šventės, vardadieniai, iškilmingos vaikinų palydos į Lietuvos kariuomenę.

Centro valdyba duodavo įvairių įpareigojimų, aprūpindavo metodine medžiaga, kultūrinio turinio paskaitomis, kad skyriai galėtų paminėti kiekvieną ypatingą Lietuvai datą ar šventę. Jaunalietuviai šventė Vasario 16-ąją, Gegužės 1-ąją (Tėvynės gražinimo dieną), Motinos dieną, balandžio 29-ąją minėjo J.Tumo-Vaižganto mirties datą, birželio 13-ąją - A.Smetonos vardo dieną, birželio 28-oji buvo „Jaunosios Lietuvos" himno autoriaus Jono Mačiulio-Maironio mirties sukakties diena, rugsėjo 8-oji - Tautos šventė, spalio 8-oji - „Jaunosios Lietuvos" sąjungos įkūrimo diena, lapkričio 23-ioji - Lietuvos kariuomenės šventė, gruodžio 17-oji - Tautinės vyriausybės diena.

Įvairi veikla

Šiam skyriui veikti buvo gana sunku, nes trūko išsilavinusių žmonių. J.Augulis buvo vienintelis toks, todėl visa veikla gulė ant inteligentiškos išvaizdos, mąslaus, santūraus, rimto ir tvarkingo devyniolikmečio vaikino pečių. Jis domėjosi Lietuvos politiniais įvykiais, su jais supažindindavo savo skyriaus narius, skatino daryti savas išvadas, šviestis. Kiekvienas jaunalietuvių susirinkimas turėdavo prasmę. Štai 1933 m. gruodžio 31 d. susirinkusiuosius J.Augulis supažindino su Marcinkonių įvykiais (Marcinkonys buvo okupuoti lenkų) ir pakvietė visus pareikšti protestą.

Per pirmuosius veiklos metus vyko keturi skyriaus valdybos posėdžiai, penkios paskaitos, surengta viena gegužinė, suburtas dramos būrelis, suvaidinęs dvi komedijas - „Knarkia paliepus" (išleista 1906 metais, Čikagoje), V.Petronio keturių veiksmų veikalą „Nepasisekęs debiutas".

Augulių namuose veikė skaitykla, turėjusi apie 300 knygų. Skyrius prenumeruodavo „Jaunąją kartą", „Mūsų Vilnių", „Trimitą", „Kultūrą ir sveikatą", „Tėvų žemę", „Ūkininko patarėją" ir kitus laikraščius bei žurnalus. Paberžių kaimo jaunalietuvių skaityklai knygų padovanojo poetas Jonas Graičiūnas, prof. Petras Šalčius, teisininkas Povilas Pakarklis, mokytojas Aleksandras Česenka. Nuo 1936 m. kovo 1 d. iki gegužės 1 d. sąjungos vadovybė paskelbė knygų rinkimo akciją su šūkiu „Knygą - kaimui!" Į visuomenę kreiptasi taip: „Mielas Tautieti! Jau perskaitytą knygą atiduok knygų vajaus rinkėjui. Tamstos spintoje būdama, ji neatneš tiek naudos, kiek ji bus naudinga, patekusi į kaimo knygyną."

1934 m. birželio 23-24 d., per Jonines, iš Paberžių skyriaus devyni sportininkai dalyvavo jaunalietuvių surengtoje sporto šventėje Panevėžyje, liepos 5-8 dienomis - sąskrydyje Kaune, prezidento ir „Jaunosios Lietuvos" šefo A.Smetonos gimimo 60-mečiui paminėti. Tai metais susikūrė 12 žmonių orkestras, kurio nariai grojo mandolina, balalaika, gitara, kontrabosu, o J.Augulis - smuiku. Orkestras jau grojo jaunimo vakarėliuose, šventėse.

1934 metais Paberžių skyrius turėjo ir 35 žmonių mišrų chorą. Kupiškėnai jį vadino tiesiog J.Augulio choru. Visi choristai gyveno gretimuose kaimuose, daugelis buvo ūkininkų vaikai ar pažįstami. To meto jaunimas ilgėjosi gražių užsiėmimų, mėgo dainuoti, todėl labai noriai dalyvavo choro, orkestro ar teatro veikloje. Iš pradžių choras dainavo lietuvių liaudies dainas, o vėliau - harmonizuotas lietuvių liaudies dainas ir kompozitorių dainas keturiais balsais. Tokį puikų kaimo jaunimo chorą visoje Panevėžio apskrityje turėjo tik Paberžių skyrius.

1935 metai buvo labai reikšmingi paberžiečiams. Jie gana plačiai užsiiminėjo menine veikla ir pagarsėjo Kupiškio apylinkėse. J.Augulio choras į įvairias šventes buvo kviečiamas giedoti himną.

Už aktyvią veiklą 1935 metais Paberžių skyriaus pirmininkui J.Auguliui paskirtas Sąjungos Garbės „Trijų liepsnų" žymuo. Jaunalietuvio pavardė buvo įrašyta pirmajame žymens akte, pasirašytame A.Smetonos. Jis - pirmas iš dviejų didelių Panevėžio apskrities jaunalietuvių skyrių vadų ir vienas iš pirmųjų skyrių vadų Lietuvoje, pažymėtas tokiu garbingu apdovanojimu.

1940-ieji jaunalietuviams, kaip ir visai Lietuvai, buvo sunkūs. Birželio 19 d. vidaus reikalų ministro įsakymu „Jaunosios Lietuvos" sąjunga buvo uždrausta ir likviduota, o visą turtą ir archyvą įsakyta perduoti Lietuvos komjaunimo organizacijai.

Likimas

1940 m. liepos 14 d. Jonas Augulis vedė bežemių Noriūnų dvaro darbininkų dukterį, Palėvenėlės pavasarininkų organizacijai priklausiusią Vandą Vanagaitę. Jauni žmonės tikėjosi ramiai gyventi, tačiau klydo. 1941 metų pradžioje visas Augulių turtas buvo surašytas, šeimai grėsė tremtis, todėl teko slapstytis.

Slapstytis J.Auguliui teko ir antrą kartą sovietams okupavus Lietuvą, nes jis nenorėjo eiti į Raudonąją armiją. Šiaip taip per pažįstamus įsidarbinęs Panevėžio statybos treste, namuose Paberžių kaime pasirodydavo šeštadieniais ir sekmadieniais.

J.Augulio gyvenimas nutrūko netikėtai. Vieną 1944-ųjų rudens sekmadienio vakarą, Jonas su maisto ryšulėliu išėjo į darbą Panevėžin ir daugiau nebesugrįžo. Jam tada buvo tik 32 metai. Apie J.Augulio dingimą sklido įvairios kalbos, bet tikros tiesos niekas nežinojo. Tik po 15 metų tremties į Lietuvą sugrįžęs svainis Petras Bučinskas pasakė, kad Jonas buvo sulaikytas Panevėžyje, gatvėje, enkavėdistų areštuotas, nuvežtas į Pajuostės kalėjimą ir sušaudytas. 1990 m. liepos 19 d. Lietuvos Respublikos prokuratūra išdavė Vandai Augulienei pažymėjimą, kad „Jonas Augulis, gyvenęs Panevėžyje, Agronomijos g. 5, buvo neteisėtai įkalintas, tardytas ir sušaudytas 1945 m. sausio 26 d.". Iki šiol nežinoma, kur ilsisi jo palaikai.

 

Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Skaityti komentarus (19)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • APDOVANOJIMAI: Pirmadienį Lietuvos tautiniame olimpiniame komitete (LTOK) apdovanoti Tokijo olimpinėse žaidynėse prizines vietas užėmę sportininkai, jų treneriai ir medikai.
  • TVORA: 400 kilometrų ilgio tvorą pasienyje su Baltarusija norėtų statyti 12 įmonių.
  • POLIGONAS: Naujasis karinis poligonas turėtų atsirasti Rūdninkuose, pirmadienio posėdyje nusprendė prezidento Gitano Nausėdos vadovaujama aukščiausius šalies pareigūnus vienijanti Valstybės gynimo taryba (VGT).
  • AUTOMOBILIAI: Sausį-rugsėjį Lietuvoje pirmą kartą įregistruoti 109609 naudoti lengvieji automobiliai, t.y. 2,6% mažiau nei atitinkamu laikotarpiu 2020 m. (112588 vnt.),o vidutinis jų amžius siekė 11,2 metų.
  • UNESCO: Kitais metais paaiškės, ar istorinė Kauno teritorija – Žaliakalnis drauge su Naujamiesčio teritorija pateks į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą.
  • BVP: Trečiąjį metų ketvirtį Kinijos bendrasis vidaus produktas augo lėčiau, nei buvo prognozuojama, fiksuotas - 4,9% augimas.
  • METAVISATA: Socialinės žiniasklaidos milžinė „Facebook“ sekmadienį paskelbė, kad per ateinančius penkerius metus Europos Sąjungoje (ES) sukurs 10 tūkst. naujų aukštos kvalifikacijos darbo vietų, kad padėtų kurti vadinamąją metavisatą, kuri ištrintų ribas tarp fizinio ir skaitmeninio pasaulio.
  • BALSAVIMAS: Buvusio premjero Juri Ratas vadovaujama Centro partija Taline gavo 45,2% balsų ir gaus 38 mandatus 79 vietas turinčioje miesto tarnyboje, o antra liko dabartinės premjerės Kajos Kallas centristinė Reformų partija, gavusi 18% balsų ir 15 vietų.
  • SKRYDŽIAI: Skandinavijoje vidaus reisais skrendančiuose lėktuvuose nuo pirmadienio nelieka kaukių prievolės.
  • PATAISOS: Seimas ketvirtadienį po pateikimo pritarė skubos tvarka teikiamoms Elektros energetikos, Gamtinių dujų ir Energijos išteklių rinkos įstatymų pataisoms, tai leis VERT paskirstyti išaugusią elektros kainą vartotojams iki 2027 m. pabaigos, ją pakeliant tik iki 20 proc.
Daugiau

Dienos klausimas

Ar baudos už svetimo Gpaso naudojimą Jums atrodo adekvačios?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Planuojama įvesti iš darbuotojų lėšų apmokamą testavimą. Kaip planuojate elgtis?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

-1 +3 C

+5 +13 C

 

+11 +15 C

+5 +9 C

+11 +15 C

 

+11 +15 C

0-5 m/s

0-9 m/s

 

0-11 m/s