respublika.lt

Jie buvo „Aušros“ ir „Varpo“ pakylėti

Gydytojai - Lietuvos Steigiamojo Seimo nariai (1920-1922)

(0)
Publikuota: 2020 gegužės 25 13:05:08, Regina Vaišvilienė, Lietuvos medicinos bibliotekos darbuotoja
×
nuotr. 1 nuotr.
Dr. Kazys Grinius buvo renkamas į I, II ir III Seimus, 1926 m. išrinktas Respublikos prezidentu, kurį 1926 m. gruodžio 17 d. perversmo būdu atstatydino ultradešiniosios jėgos.

Istorinę 1920 m. gegužės 15-ąją 18 val. 15 min. Kauno miesto teatro rūmuose prasidėjo pirmasis Steigiamojo Seimo (toliau - St. Seimas), kurio 100-metį minėjome praėjusią savaitę, posėdis. Posėdžiui pirmininkavo garbiausio amžiaus St. Seimo narė Gabrielė Petkevičaitė-Bitė. Steigiamojo Seimo pirmininku buvo išrinktas Aleksandras Stulginskis. Tą dieną St.Seimas paskelbė Nepriklausomybės deklaraciją, kuria patvirtino 1918 m. Vasario 16-osios Nepriklausomybės aktą.

 

Iš 112 išrinktų Tautos atstovų St. Seime buvo septyni gydytojai, žinomi švietimo, kultūros, visuomenės veikėjai: Juozas Buzelis, Eliziejus Draugelis, Kazys Grinius, Kazimieras Jokantas, Vladas Lašas, Jonas Staugaitis, Klemensas Vaitekūnas.

1920 m. birželio 2 d. St.Seimas priėmė Laikinąją Lietuvos valstybės Konstituciją, skelbusią, kad „Lietuvos Valstybė yra demokratinė respublika“, o „Steigiamasis Seimas yra suvereninės Lietuvos galios reiškėjas“. Sudėtingomis aplinkybėmis 1920 m. birželio 19 d. St. Seimas patvirtino pirmąją nuolatinę šalies Vyriausybę, vadovaujamą dr. Kazio Griniaus.

St. Seimas dirbo dvejus metus. Tai buvo sunkus metas Lietuvai ir jos žmonėms. Kraštas - karo nualintas, iš visų pusių jį supo priešai. Iškilus karo grėsmei su Lenkija, 1920 m. spalio 22 d. posėdyje St. Seimas, sustabdęs plenarinių posėdžių šaukimą ir pasiuntęs dalį savo narių į frontą, išsirinko Mažąjį Seimą, kurį sudarė St. Seimo pirmininkas A.Stulginskis ir 6 nariai, tarp kurių buvo V.Lašas. St. Seimo funkcijas vykdęs Mažasis Seimas dirbo iki 1921 m. sausio 17 d., kada vėl buvo atnaujinti St. Seimo posėdžiai. Buvo sudarytas gynybos fondas. Daugelis St. Seimo narių jam aukojo ne tik lėšas, bet ir vertingus asmeninius daiktus: J.Staugaitis - 1000 auksinų, auksinį laikrodį, paauksuotą sidabrinį ženklą, sidabrinį gydytojo ženklą, sidabrinį rublį, pusę sidabrinės markės, vėliau - kelnes, batus ir frenčių; E.Draugelis - 1000 auksinų, J.Buzelis - 10 aukso rublių, Šv.Jurgio ordino II laipsnio aukso kryžių. Apie 40 St.Seimo narių buvo išvykę į jiems nurodytas apskritis, kur steigė paramos komiteto skyrius, rinko paramą.

Gydytojų veikla Steigiamojo Seimo darbe

Daugelis St. Seimo narių gydytojų buvo pažįstami nuo ankstyvos jaunystės. Vienų keliai susiėjo gimnazijoje, kitų - universitete. Šiaulių ir Mintaujos gimazijose mokėsi J.Buzelis, K.Jokantas ir K.Vaitekūnas, Marijampolės gimnazijoje - E.Draugelis, K.Grinius, J.Staugaitis. V.Lašas baigė Petrapilio Šv. Kotrynos gimnaziją. Jie studijavo Dorpato (Tartu), Maskvos, Varšuvos universitetuose.

Kilus I pasauliniam karui ne vienas iš jų, dar net nebaigusių studijų, buvo mobilizuoti į Rusijos armiją kaip karo gydytojai, šios praktikos įgijo sunkiomis fronto ar pafrontės ligoninių darbo sąlygomis. Baigiantis karui kiekvienas stengėsi kuo greičiau grįžti į Lietuvą.

Gydytojai priklausė skirtingiems blokams. Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS), Darbo federacijos, Lietuvos krikščionių demokratų partijos (LKDP) frakcijos, Lietuvių katalikių moterų atstovių sudarytame bloke veikė E.Draugelis, K.Jokantas, K.Vaitiekūnas. Lietuvos socialistų liaudininkų darbo partijos (LSLDP) ir Lietuvos valstiečių sąjungos (LVS) bloke dirbo J.Buzelis, K.Grinius, V.Lašas, J.Staugaitis.

Be bendros Darbo, socialinių reikalų ir sveikatos komisijos buvo įkurta St. Seimo Sveikatos subkomisija, kurios vedėjas buvo K.Grinius, o nariai - V.Lašas, J.Staugaitis, J.Buzelis, K.Vaitekūnas, Spūdaitė-Gvildienė.

Pirmuosiuose posėdžiuose 1920 m. birželį aptarti svarbiausi bendri klausimai: kokiu keliu tvarkyti sveikatos apsaugą, kas turėtų rūpintis sveikatos reikalais apskrityse ir valsčiuose, kokia turėtų būti priklausomybė ir atsiskaitymas centrinei valdžiai, kaip kovoti su džiova, trachoma (šia akių liga sirgo 35 proc. Lietuvos gyventojų), venerinėmis ligomis, kaip organizuoti gydymą ir profilaktiką. Birželio 15 d. posėdyje svarstytas gyventojų prieaugio didinimo klausimas: šeimos higiena, motinystė, vaikų mirtingumas, socialinės pagalbos suteikimas neturtingoms šeimoms ar vienišoms motinoms, kovos su venerinėmis ligomis problemos. K.Grinius nuolat atkreipdavo dėmesį į tai, kad ne bausmės gali sustabdyti tokių ligų plitimą, bet galimybė gydytis, tai turi būti suteikta nemokamai. K.Grinius nuolat domėjosi, kokias priemones galima priimti įstatymų leidimo būdu.

Steigiamasis Seimas darbą baigė 1922 m. spalio 6 d.

Apie kiekvieną gydytoją, dalyvavusį St. Seimo darbe, galima daug parašyti. Šiandienos tikslas - priminti visuomenei, kokį darbą gydytojai atliko sunkiausiais valstybės atkūrimo metais.

Skirtingi gydytojų likimai

Dr. Juozas Buzelis išvyko į Zarasus, 1922-1927 m. dirbo Zarasų apskrities gydytoju ir dėstė lotynų kalbą Zarasų progimnazijoje. Salake ir Degučiuse įkūrė Sveikatos centrą, 2-3 kartus per savaitę vykdavo priimti ligonių. Nuo 1930 m. dirbo Zarasų kalėjimo gydytoju, 1931-1933 m. buvo Valstybės akių ambulatorijos vedėjas. 1951 m. iš Zarasų pasitraukė į Ukmergę, dirbo gydytoju. Represijų pavyko išvengti. Po karo visuomeninėje veikloje nedalyvavo, šelpė tremtinių ir politinių kalinių šeimas. Vedęs kito tikėjimo mylimą moterį, latvę Klarą Zvirbulę, (1927 m. sutuokė kunigas Juozas Tumas-Vaižgantas) savo ir žmonos įsitikinimų nekeitė. Užaugino tris vaikus: Mildą, Aiją ir Visvaldą. Anksti mirus žmonai Aiškutei Buzelienei (taip Buzelis žmonos vardą išvertė į lietuvių kalbą) vaikus užauginti padėjo gydytojo sesuo vienuolė. Mažai žinomas faktas, kad J. Buzelis, 1916-1918 m. dirbęs Agluonoje (tuo metu buvo Rusijos sudėtyje) ligoninės vedėju, susidarius palankioms aplinkybėms, į Vilnių pargabeno visą ligoninės inventorių, vėliau perduotą Širvintų ligoninei.

Dr. Eliziejus Draugelis išrinktas į I ir II Seimus. 1926-1927 m. dirbo Sveikatos apsaugos departamento direktoriumi, Kauno ligoninės vyresniuoju ordinatoriumi, Šv. Zitos draugijos ligoninės vedėju, 1932-1940 m. Kalvarijos psichiatrinės ligoninės direktoriumi. 1941 m. paskirtas Grižų ir Keturvalakių sveikatos punkto vedėju. 1944 m. vasarą pasitraukė į vakarus. 1947 m. su žmona Julija, dukra ir sūnumis išvyko į Braziliją pas seserį. Dirbo San Paulo universiteto Medicinos fakultete asistentu. E.Draugelis buvo aktyvus lietuviškų organizacijų, Pasaulio lietuvių gydytojų sąjungos narys. Mirė 1981 spalio 8 d. San Paule, Brazilijoje.

Dr. Kazimieras Jokantas buvo I, II ir III Seimų narys, XI ir XII Vyriausybių (1925-1926) švietimo ministras. Nuo 1927 m. dirbo oficiozo „Lietuva“ vyr. redaktoriumi, paskirtas Kauno „Aušros“ mergaičių gimnazijos direktoriumi. Nuo 1939 m. iki 1940 m. birželio 17 d. buvo XXI Vyriausybės švietimo ministras, kuris vienas iš trijų ministrų 1940 m. pasisakė, kad reikia priešintis okupacijai. Nedaugelis žino, jog gydytojas yra pirmojo lotynų kalbos vadovėlio autorius, Lotynų-lietuvių kalbų žodyno sudarytojas. Parašė populiarias švietėjiško pobūdžio knygeles: „Džiova ir jos priežastys“, „Žmogaus amžiaus ilgumas“, „S.Kalvarijoje vokiečių okupacijos metu (1914-1918)“ ir kt. Vertėjavo, bendradarbiavo leidiniuose „Laisvė“, „Lietuva“, „Lietuvos aidas“, „Lietuvos mokykla“ ir kt. 1941 m. birželio 14 d. su žmona Jadvyga Žukauskaite-Jokantiene ir augintine V.Kračaityte buvo suimti. K.Jokantas, atskirtas nuo žmonos, išvežtas į Sverdlovsko srities Sosvos lagerį. 1942 m. rugpjūčio 25 d. sušaudytas.

Klemensas Vaitekūnas pasibaigus St. Seimo kadencijai grįžo į karinę tarnybą. Tarnavo III dragūnų „Geležinio Vilko“ pulke gydytoju. 1922 m. perkeltas į Aviacijos valdybą. 1925 m. jam suteiktas majoro laipsnis. Išėjęs į atsargą apsigyveno Joniškyje netoli tėvų, dirbo Šiaulių apskrities antruoju gydytoju. 1928 m. įsigijo rentgeno aparatą, buvo Joniškio miesto tarybos narys, aktyvus „Rotary“ klubo dalyvis. 1940 m. liepos 12 d. suimtas ir įkalintas Šiaulių kalėjime. Išvežtas į Dolinskajos lagerį, žuvo Karagandos kalėjime 1943 m. lapkričio 17 d.

Dr. Vladas Lašas dar 1921 m. įsijungė į akademinį darbą, buvo Aukštųjų kursų lektorius. 1922 m. Fiziologijos ir fiziologinės chemijos katedros įkūrėjas, ilgametis jos vedėjas. Nuo 1924 m. ilgametis VDU medicinos fakulteto dekanas, 1940-1941 m. VDU prorektorius. Gerai žinomas tiek akademinei, tiek plačiajai visuomenei, nes dar aktyviai veikia jo mokiniai gydytojai praktikai ir mokslininkai. Apie jo gyvenimą pasakoja sūnaus Liudviko Lašo sudaryta knyga „Akademikas profesorius Vladas Lašas: atsiminimai“.

Dr. Kazys Grinius buvo renkamas į I, II ir III Seimus, 1926 m. išrinktas Respublikos prezidentu, kurį 1926 m. gruodžio 17 d. perversmo būdu atstatydino ultradešiniosios jėgos. Dr. K.Grinius ir toliau aktyviai dirbo organizacinį ir šviečiamąjį darbą sveikatos srityje. 2016 m. plačiai buvo paminėtos 150 gimimo metinės. Medicinos istorikų iniciatya surinkta medžiaga apie K.Griniaus medicininę veiklą, išleistas „Vilniaus medicinos istorijos almanachas“. „Nors jis labai aktyviai dalyvavo visuomeninėje ir politinėje veikloje, buvo Lietuvos prezidentas, visą gyvenimą liko ištikimas gydytojo profesijai. Šiuo labai svarbiu aspektu jo gyvenimas mažai aprašytas ir mažai žinomas Lietuvos skaitytojams“ - įžangos žodyje rašė leidinio redaktorius dr. Ramūnas Kondratas. Lietuvos medicinos ir farmacijos istorijos muziejus parengė virtualią parodą „Prezidentas daktaras Kazys Grinius 1866-1950“. K.Grinius paliko ir savo surašytus atsiminimus, kurie išleisti ir Lietuvoje. Mirė K.Grinius 1950 m. Čikagoje, JAV.

Dr. Jonas Staugaitis, kaip ir Kazys Grinius, buvo Lietuvos parlamentarizmo saulėlydžio liudininkas - 1926 m. gruodžio 17 d. buvo paleistas III Seimas, kurio pirmininku buvo J.Staugaitis.

Dr. Jono Staugaičio 150 gimimo metinės buvo iškilmingai paminėtos 2018 m. Seime. Parengta išsami stendinė kilnojamoji paroda „Tarp medicinos ir politikos: Seimo Pirmininkui Jonui Staugaičiui - 150“. Šiais metais medikų bendruomenė turėtų minėti pirmojo profesionalaus sveikatos ir medicinos mokslo žurnalo lietuvių kalba „Medicina“ 100-ąsias metines, kartu prisimenant ir jų steigėjus bei redaktorius dr. Juozą Žemgulį ir Joną Staugaitį. Jonas Staugaitis buvo ne tik redaktorius (1922-1944), bet ir nuolatinis žurnalo finansinis rėmėjas. Šio žurnalo prasmė Lietuvos medicinai, krašto istorijai nėra dar tinkamai įvertinta, nors jame, kaip veidrodyje, atsispindi krašto sveikatos apsaugos situacija bei medicinos mokslo raida.

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
0
F
Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.

Dienos klausimas

Ar pritariate sprendimui įteisinti naktinius taikiklius medžioklėje?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Ar galvojate emigruoti iš Lietuvos?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti

Orų prognozė

Šiandien Rytoj Poryt

-2 +2 C

-1 +4 C

-2 +4 C

+3 +8 C

+5 +10 C

+5 +9 C

0-3 m/s

0-3 m/s

0-5 m/s