respublika.lt

In memoriam. Palydint Ramunę Kmieliauskaitęnuotraukos (10)

2020 gegužės mėn. 15 d. 09:37:47
Danutė ŠEPETYTĖ

Kokia lemtis: kai nuo žalumos peršti akys, kai visi augalėliai kaip išprotėję krauna žiedus, kai iki jų beprotiško žydėjimo trūksta visai nedaug, neliko dailininkės, kuri mokėjo švelniu teptuko grybštelėjimu tą gyvybės siausmą perkelti į savo paveikslus. Ramunė Kmieliauskaitė mirė gegužės 13 dieną, po sunkios ligos. Lemtingai skamba įrašas po jos akvarele „Pavasaris”: „parduotas“.

×
nuotr. 7 nuotr.
Tėvas ir dukra: Ramunė Kmieliauskaitė ir Antanas Kmieliauskas. Irmanto Sidarevičiaus nuotr.

 

R.Kmieliauskaitė paliko du jau pilnametystės sulaukusius sūnus. Jiems anksti teko susidurti su netekties geluonimi: vienas po kito Kmieliauskai buvo pašaukti anapus. Prieš dešimtmetį mirė dailininkės mama, pernai vasaros pabaigoje užgeso ir jos tėtis - dailininkas, Nacionalinės premijos laureatas Antanas Kmieliauskas, vis dar pusėtinai teįvertintas, nors jo indėlis į Lietuvos kultūrą - kolosalus. Vien kiekybiškai jo bičiulis dailininkas Rimantas Dichavičius yra apmetęs jo kūrybą: apie 2000 kv. metrų freskų, apie 120 granito skulptūrų, apie 800 grafikos darbų ir t.t. A.Kmieliauskas buvo reto kilnumo žmogus: nieko neprašęs, niekam neišmetinėjęs, vien tik kūręs Lietuvai, ir neretai dykai.

Ne taip seniai apie jį pasakodama R.Kmieliauskaitė yra kalbėjusi: „Muzikai mėgsta sakyti, kad viskas užrašoma natomis ir skirtingos natos sukuria skirtingą muziką, bet jei konkrečius įvykius pavadintume natomis: štai tėtis nukalė šventoriuje šv.Kristoforą, štai buvo išmestas iš Dailininkų sąjungos, štai laimėjo auksą ekslibrisų parodoje Italijoje ir t.t“, vis tiek nežinotum, kaip jomis sugroti. Vien sausi faktai per silpni žmogiškam pasauliui išreikšti“...

Bet kaipgi be jų? Štai keli jų iš R.Kmieliauskaitės biografijos: būsimoji dailininkė gimė 1960 m. birželio 22 d. Vilniuje. Baigusi M.K.Čiurlionio meno mokyklą, studijavo grafiką Valstybiniame dailės institute (dabar - Dailės akademija).  Jos darbai prasiskynė į parodas gana anksti, kai jų autorei tebuvo 23-eji.

Apie tą laiką yra pasakojusi „Respublikai”: „Baigiau Čiurlionio meno mokyklą, institutą, niekad nėjau į paskaitas alkana, kiekvieną rytą - varškėčiai, blynai, kiekvieną rytą pusryčiai, ir kai mane įsimylėjęs Vašingtono architektas vadino į Ameriką, iškart atsisakiau. Galvojau: mano mama tiek blynų prikepė, tiek varškėčių, tiek daug pastangų dėjo, kad aš tuos mokslus baigčiau, aš menininkė turiu būti, o ne siekti platesnio gyvenimo. Negaliu to išsižadėti.“

Nors sukūrė ir grafikos, estampų, ekslibrisų, tačiau išgarsėjo kaip akvarelės meistrė; nuo 1992 m. priklausė Lietuvos akvarelininkų grupei „Aqua“, yra surengusi kelias dešimtis personalinių parodų, dalyvaudavo ir bendrose parodose Lietuvoje, ir užsienyje (Prancūzijoje, Švedijoje, Danijoje, Suomijoje, Vokietijoje, Italijoje, JAV).

R.Kmieliauskaitės kūryboje dailėtyrininkai įžvelgia senovės kinų ir japonų, impresionistų ir postimpresionistų kūrybos intakų. Dažniausiai gėlių motyvais sukurtos jos akvarelės panašios į impulsyviai, be išankstinio plano gimstančius sudėtingus ornamentus, priduodančius paveikslui meditatyvinės prasmės.

Kalbėdama apie savo tėtį Ramunė yra pasakiusi ir apie save: „Jis moka atleisti kaip tikras krikščionis, man atleisti kartais tereiškia - atleisti nuo bendravimo. Tėtis kitados kalbėjo, bet aš neišgirdau, ir dabar kartais neišgirstu: vaikeli, saugokis labai gerų žmonių, nes labai gerų žmonių nebūna. Jeigu jisai toks, matyt, nuslepia kažką. Kiek laiko pas mus gyvenęs sūnaus bendraklasis apie tėtį sakė: nepažįstu kito tokio žmogaus, kuris tiek rūpintųsi kitais ir tiek mažai pats savimi…“

Iš R.Kmieliauskaitės draugų liudijimų matyti, kad ji kaip ir jos tėtis gyveno „virš buities“. Buvo mielas jaukus žmogus, šalia kurio buvo gera ir tylėti, būti, nebaisu kokią nesąmonę pasakyti. Ji mokėjo prieiti prie žmogaus, sušildyti, nuoširdumu tirpdyti svetimumo sienas. Buvo mąsli, smalsi, originaliai reiškianti mintis. Tą galiu paliudyti ir pati, tik, deja, dailininkė mūsų laikams buvo gana kukli, gal net per daug kukli, nedėjusi pastangų, kad kuo daugiau žmonių apie jos kūrinius žinotų ir kalbėtų.

„Geriausia, - sakė ji, - jei atsikeli trečią ketvirtą ryto, stebi, kaip prasideda diena, klausaisi tos tylos, išeini kieman, pasiskaitai protingų minčių, nepradedi dienos su laikraščiu, nors ir labai norėtum... Atsiverti kokią nors šventą knygą, ar budistų, ar paskaitai apie Mariją, ar Tibeto mirusiųjų knygą, kad nenuvažiuotum tik į vieną pusę... Pavydžiu žmonėms, kurie jaučiasi teisūs, aš nuolat abejoju, niekada negaliu sakyti, kad šimtu procentų yra taip ar taip. Man būna sunku iš karto kalbėtis net su dviem savo vaikais: mažiuko vieni interesai, didelio - kiti.“

Birželio 22 d. R.Kmieliauskaitei būtų suėję šešiasdešimt. Prieš dešimtmetį šia tema kalbėjo:

„Prieš savo jubiliejų bandžiau atsiminti, kada buvo tas gimtadienis, kai aš nuoširdžiai džiaugiausi. Gal tada, kai man buvo dešimt? Ligoninėje mama vis klausė: negi tu nešvęsi? Mama, sakiau, nenoriu, nėr iš ko. Praėjo kelios dienos, netikėtai vienas vokietis nupirko akvarelę, radosi pinigų. Bet šventė įvyko tarsi savaime, kas atėjo, atėjo. Nieko nebūtų nustebinę, jei prieš dieną ar dvi sutiktai moteriai būčiau pasakiusi: jei tau įdomu, ateik į mano gimtadienį. Taip jau yra buvę. Kasmet randasi naujų draugų… Savo draugėms, moterims, kurias pažįstu ar kurių nepažįstu, ta proga norėčiau pasakyti: nereikia galvoti, kad penkiasdešimties metų turi atrodyti ir jaustis kaip 20-metė. Yra amžius, yra laiko ženklų, ir jie turi būti, bet gyvenimas tuo fantastiškai įdomus, kad yra antrasis kvėpavimas ir trečiasis, ir dar kažkoks yra... Galime būti pavargusios ir dvidešimties, ir trisdešimties, kai, atrodo, kažkas kažką iš tavęs paėmė, gal atidavei, gal sumokėjai už tai, kas nebuvo verta, bet eina metai, mes vėl sutinkame žmonių, mes vėl džiaugiamės, kad kvėpuojame, kad galime duoti, ir jėgų vėl yra…“

…kol „žongliruojant kamuoliukais, būtinai kuris nors vienas nukrenta ir sudūžta“, - šiandien vėl ataidi dailininkės R.Kmieliauskaitės žodžiai. Šiandien juos girdėti itin skaudu - šiandien tenka lydėti jų autorę į anapus.

Parašykite savo komentarą:
  Skaityti komentarus (10)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • NELAIMĖ: prie Mauritanijos krantų nuskendus pabėgėlių laivui galėjo žūti apie 40 žmonių.
  • NETEKO: Jungtinėse Valstijose dėl koronaviruso pandemijos dar per milijoną žmonių neteko darbo.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)

Dienos klausimas

Kaip manote, ar Lietuva tinkamai pasiruošusi Astravo AE startui?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Ar buvote grybauti, uogauti?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

+10 +12 C

+13 +15 C

 

+15 +17 C

 +25 +27 C

+27+29 C

 

+24 +26 C

2 m/s

2-3 m/s

 

2-3 m/s

       

Nuorodos