respublika.lt

Didysis Gražinos Balandytės vaidmuonuotraukos (4)

2020 liepos mėn. 29 d. 06:55:06
Danutė ŠEPETYTĖ

Atėjo valanda, verčianti rašyti: mirė teatro ir kino aktorė Gražina Balandytė. Legendinės aktorės sinonimą pelniusios spalvingos asmenybės netekome liepos 27-ąją, praėjus mėnesiui nuo paskutinio jos gimtadienio.

×
nuotr. 9 nuotr.
Kauno dramos teatro nuotr.

 

Beveik visas G.Balandytės grimo kambarys Nacionaliniame Kauno dramos teatre (išskyrus Aldoną Jodkaitę) jau bus nusikėlęs anapilin. Nebepaklausi prisiminimų nei pas Danutę Strakšytę, nei pas Birutę Raubaitę, nei pas Danutę Juronytę. „Mūsų grimo kambaryje lankydavosi rašytojai, kurių pjeses vaidinome, pavyzdžiui, Kazys Inčiūra, Juozas Grušas. Šis po spektaklio visada ateidavo su „tokajaus“ buteliu, ir mes, saldainius užgerdami tuo vynu, kalbėdavome apie dramaturgiją ir pasaulio įvykius. Buvome laimingi. Viena taurė, o kalbų, fantazijų - okeanai“, - kadais aštuoniasdešimtmečio proga dalijosi prisiminimais G.Balandytė.

Teatrologė Daiva Šabasevičienė sako, kad kartu su G.Balandyte praeitin traukiasi ir aktoriaus sąvokos samprata, kurią tęsė ar palaikė jos kartos teatralai.

„G.Balandytė buvo reikli sau ir talentinga aktorė, - sako D.Šabasevičienė, - gerai atliekanti vaidmenis, tačiau kalbant apie ją reikėtų pasakyti, kad ji pirmiausia išsiskyrė savo grožiu ir jos didžiausias gyvenimo vaidmuo buvo moteris. Tiek scenoje, tiek gyvenime ji norėjo išlaikyti moters, kaip grožio ir meilės deivės, statusą, kas Lietuvai gal ne visai ir būdinga.

Ji priklausė paskutinei aktorių dinastijai, kaip ir, sakykime, B.Raubaitė: jos niekada nebuvo paprastos, jos visada būdavo jei ne su skrybėlaitėmis, tai aukščiausio pasitempimo ir paliekančios gero kvapo šleifą; joms einant gatve, visi į jas atsisukdavo. G.Balandytė yra iš paskutinės kartos, kuriai aktoriaus kūnas ir grožis yra neatsiejami nuo jo įvaizdžio, tarytum nerašyta aktorystės priedermė.

Atsimenu, studijų metais einant sostinės prospektu galėjai identifikuoti, kuris iš sutiktų žmonių yra aktorius, ir beveik niekada neapsirikdavai. Tokia buvo ir G.Balandytė: sutikusi ją, matei Aktorę. Dėl to mums šiandien gaila ne tiek jos vaidmenų, kiek to didžiojo vaidmens, kurį atliko jos kartos aktoriai ir kurio tradiciją ji pati tęsė ir palaikė. Ji viena paskutiniųjų nusineša su savimi kitokią aktoriaus sampratą…“

Jei pereitume prie aktorės likimo datų, kaip ir daugumos, labiausiai matomos esti kelios, žyminčios gyvenimo zigzagus: G.Balandytė gimė 1937 metais birželio 27 d. Tučiuose, Telšių rajone, 1954-1956 metais studijavo Klaipėdos aukštesniojoje medicinos mokykloje, baigė vaidybos studijas. Iki 1958 metų vaidino Klaipėdos dramos teatre, dirbo Klaipėdos respublikinės ligoninės medicinos seserimi, nuo 1958-ųjų - Nacionalinio Kauno dramos teatro aktorė, scenoje ir kine sukūrusi arti šimto vaidmenų. Apdovanojimų skrynelė irgi buvusi pilna: Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Komandoro kryžius, Vyriausybės kultūros ir meno premija, du „Auksiniai scenos kryžiai“, „Auksinė gervė“, keturi „Fortūnos“ prizai ir kt. Tetrūko nebent vieno - Nacionalinės kultūros ir meno premijos.

Daugeliui dar neišbluko iš atminties ir populiari G.Balandytės laida per Lietuvos televiziją „Ponios Gražinos virtuvė“ (1997-2001).

„Šią laidą perėjo kone visi teatro žmonės, - prisimena Nacionalinio Kauno dramos teatro aktorius Liubomiras Laucevičius, - joje ne tik buvo gaminami patiekalai, bet ir kalbama apie kilnesnius dalykus. - Gražina mokėjo bendrauti, buvo komunikabili. Ji buvo labai gera šeimininkė, per teatro šventes pirmoji imdavo gaminti maistą ir ruošti stalą poilsio kambariuke, vadinamame „Pinčiuke“, arba teatro bufete, ir noriai dalijosi receptais ir patarimais.“

Šventės siela buvusi G.Balandytė pati yra išdavusi „Respublikai“ vieną kitą bohemišką prisiminimą, leidžiantį susivokti ir apie pačios pašėlusį charakterį iš nuaidėjusios jaunystės metų: „Buvo skrydis, polėkis. Tiesa, būdavo ir vadinamieji „paliotai“, kai po premjeros baliaus ištvermingiausieji iki paryčių kaip per kalėdojimą žadindavo kolegas. Ateidavo apie penktą ryto, mamytė sako, atleiskit, neturiu kuo pavaišinti, o jie vis tiek nueina į virtuvę, ir mama, būdavo, ieško, ko papjaustyti... J.Grušo namai nuolat buvo jų kelyje. Ten apsilankydavo ir J.Miltinis. Kartą mačiau, kaip kilo jų konfliktas. J.Miltinis, gurkšnodamas raudonąjį vyną, sako J.Grušui: „Tu nesupranti, kas yra konfliktas“. J.Grušas supykęs atkerta, kad jis ne vieną pjesę yra parašęs, kad jis gyvena dramaturgija. „Ne, tu nesupranti. Aš suprantu, kas yra konfliktas“, - nenusileidžia J.Miltinis ir šliūkšteli vyną ant baltų J.Grušo marškinių. Visi nustėrę, J.Grušas sukrėstas. J.Miltinis tylomis pripildo savo taurę ir užsiverčia ant galvos: „O čia, - sako, - yra konflikto išsprendimas...“

Žmogus, be abejo, esti visoks, - tam pritaria ir aktorius Regimantas Adomaitis. Anot jo, G.Balandytė iš tiesų buvo gana padūkusi jaunystėje, nors tai galima interpretuoti įvairiai.

„Ji buvo labai įdomi, spalvinga, įvairi, nenuspėjama ir nepaprastai guvaus proto bei temperamento asmenybė, - sako aktorius, - ir turbūt nebuvo nė vieno, kuris nebūtų jos įsimylėjęs. Tiesiog neįmanoma buvo jos neįsimylėti. Aš irgi buvau ją įsimylėjęs, šito neslepiu.

Apskritai ji buvo geras žmogus, tačiau ne visus, norinčius su ja bendrauti, prisileisdavo; tai yra gražu.

Gražina buvo puiki aktorė, ji buvo kaip brangakmenio grynuolis, aktorė iš prigimties. Gal tai nieko jums nesako, bet man sako labai daug: kiti mokosi mokosi ir aktoriais netampa, o ji ir be didelių mokslų yra ryškus reiškinys mūsų teatro istorijoje.“

Aktorius L.Laucevičius, kuriam trys dešimtmečiai teatre, susiduriant su G.Balandyte tiek spektakliuose, tiek gyvenime, suformavo jos, kaip itin šviesios asmenybės paveikslą, sako jį išsaugosiąs visada: „Tai retas žmogus tiek savo išvaizda, tiek vidumi. Ji verta tik pačių geriausių minčių ir gražiausių žodžių. Išoriškai ji buvo lyg ir linksma, bet viduje, matyt, turėjo sunkių išgyvenimų, tačiau nei jų, nei savo ligų neafišuodavo, nevaizdavo kenčiančios, likimo nuskriaustos moters. Ji mokėjo labai gražiai pajuokaut, kartais perleisti per dantį, bet būdama malonaus būdo nieko neįžeisdavo. Gražina vaidmenims suteikdavo įdomių spalvų, rasdavo netikėtų ėjimų. Be kita ko, ji buvo žavi moteris, labai graži moteris.“

Tikriausiai aktoriai miršta ne vieną, o du ir gal net daugiau kartų, ir greičiausiai ne tada, kai priversti palikti ar savo valia palieka teatrą, bet tada, kai nebeišeina prieš publiką ir niekas jiems nebepasiūlo vaidmenų. Žinoma, toji „mirtis“ visuomet turi ir prisikėlimo galimybę (ir ne vieną), - G.Balandytei tai buvo Pamelos vaidmuo J.Patriko pjesėje „Mūsų brangioji Pamela“, kurią pastatė režisierius Algirdas Latėnas 2013 metais. L.Laucevičiaus nuomone, tokį stiprų, gerumu ir šiluma persmelktą vaidmenį galėjo sukurti tik skaudžios gyvenimiškos patirties turintis žmogus, pats savyje nestokojantis nei gerumo, nei geranoriškumo, - pats šviečiantis iš vidaus.

Teatrologei D.Šabasevičienei didžiausią įspūdį G.Balandytė bus palikusi F.Garsijos Lorkos „Donja Rosita, arba Gėlių kalba“ spektaklyje (režisierius Gintaras Varnas, 2003), kur, anot jos, aktorė tiesiog išraudojusi savo vaidmenį ir savo likimą.

G.Balandytė buvo ištekėjusi du kartus, su pirmuoju vyru kino režisieriumi Raimondu Vabalu santuoka truko neilgai, o su inžinieriumi Andriumi Čygu - iki pat mirties. Vaikų G.Balandytė nesusilaukė. Iš artimų giminių po tėvų ir brolio mirties buvo likusi dukterėčia Rasa, kurią laikė tikra dukterimi, ir du jos sūnūs, ją vadinę močiute.

„Įsivaizduojate, kaip gyvenime viskas yra arti, - atsisveikinant norisi kartoti šiuos G.Balandytės žodžius, ištartus per vieną paskutinių interviu, - galima sakyti, per vieną rankos paspaudimą. - Kaip viskas yra šalia: aš, gyvenanti dvidešimt pirmame amžiuje, ir mano bobutė, gimusi devyniolikto amžiaus pabaigoje, ir mano protėvių kariūnų giminė nuo šešiolikto amžiaus, kiek žinau, išsisėjusi dvarais po visą Žemaitiją... Per vieną rankos paspaudimą yra ir tie, kurie atskris iš saulės spindulio po mūsų, kurie, tikiuosi, pasirūpins Lietuva ir neleis išniekinti jos protėvių kapų. Lenkiuosi jiems, ateinantiems“.

P.s. Atsisveikinimas su aktore Gražina Balandyte vyks Nacionaliniame Kauno dramos teatre šiandien nuo 11 iki 21 val. ir liepos 30 d. nuo 10 iki 12 val.

Urna iš teatro išnešama liepos 30 d. 12 val. Laidotuvės vyks Petrašiūnų kapinėse. Artimieji prašo aktorę pagerbti baltu gėlės žiedu.

Parašykite savo komentarą:
  Skaityti komentarus (4)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • SUSITIKS: prezidentas Gitanas Nausėda antradienį susitiks su Viešųjų pirkimų tarnybos, Valstybės kontrolės ir Specialiųjų tyrimų tarnybos atstovais.
  • STABDO: Norvegijos kruizinių laivų ir krovinių bendrovė „Hurtigruten“ pirmadienį paskelbė laikinai stabdanti keliones savo trimis kruiziniais laivais, viename jų užfiksavus COVID-19 protrūkį.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)

Dienos klausimas

Ar sąžiningai laikotės reikalavimo dėvėti veido kaukę?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Ar buvote grybauti, uogauti?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

+11 +13 C

+18 +20 C

 

+16 +18 C

 +24 +27 C

+27 +29 C

 

+22 +24 C

3 m/s

4 m/s

 

2-3 m/s

       

Nuorodos