1 nuotr.Vilniuje padėkos šv. Mišias už prieš metus vykusį popiežiaus Pranciškaus vizitą Lietuvoje aukojo netrukus kardinolu tapsiantis Kauno arkivyskupas emeritas Sigitas Tamkevičius. Greta Lukiškių aikštės esančioje šv. Pilypo ir Jokūbo bažnyčioje vykusiose šv. Mišiose arkivyskupas prisiminė genocido aukas, Lietuvos okupaciją, pasipriešinimo judėjimą ir popiežiaus žodžius.
„Mes penkiasdešimt metų ėjome kryžiaus kelią. Popiežius Pranciškus jį pavadino skausmo, kartėlio, apleidimo, bejėgiškumo, žiaurumo ir beprasmybės Didžiuoju Penktadieniu. Tie rūmai, kurie yra kitoje Lukiškių aikštės pusėje, primena ir primins ateinančioms kartoms tuos tūkstančius Lietuvos vyrų ir moterų, kurie perėjo per KGB pragarą“, – sakė ark. S. Tamkevičius.
Arkivyskupas taip pat prisiminė ir savo įkalinimą Vilniuje giliame sovietmetyje.
„Tą žmonių sukurtą pragarą vienus metus ir man teko eiti. Kai žiūriu iš perspektyvos, ir jei dabar būtų tokia galimybė rinktis iš dviejų, jei ant vienos lėkštelės būtų kardinolo titulas, ant kitos – nuosprendis dešimt metų lagerio, neabejodamas pasirinkčiau antrąją, nes tai Dievo dovana. (...) Turbūt nesuklysdamas drąsiai teigsiu, kad pati didžiausia dovana, kurią šiame gyvenime gauname – tai yra kryžiaus dovana ir pats didžiausias išbandymas būna bet koks žmogaus išaukštinimas, nes tada yra pavojus užsimiršti, kas mes esame ir kokiu keliu Viešpats mus šaukia“, – sakė ark. S. Tamkevičius.
Jis taip pat pabrėžė, kad didelius išbandymus įmanoma pakelti tik būnant vienybėje su Dievu, neišduodant įsitikinimų.
Prieš metus Lietuvoje viešėjęs popiežius Pranciškus be kitų vietų aplankė ir Vilniuje greta Lukiškių aikštės buvusį KGB kalėjimą (dabar ten įkurtas Okupacijų ir laisvės kovų muziejus). Popiežių tada lydėjo buvęs šio kalėjimo kalinys arkivyskupas emeritas S. Tamkevičius.
Žmogaus gyvenime jei būna išbandymų, sunkių momentų, bet jei žmogus juos išgyvena vienybėje su Viešpačiu, tada tas kryžius būna palaimintas. Kaip jis buvo palaimintas palaimintojo Teofiliaus gyvenime ir daugelio kitų gyvenime.
Šitose mišiose prisimindami popiežių Pranciškų, prisimindami tą Didįjį Lietuvos Penktadienį, vieni kitiems prašykime Dievo dovanos, kad jeigu kada nors gyvenime mums teks kentėti, nešti didesnį ar mažesnį kryžių (gali tai būti, pavyzdžiui, ligos – įvairūs kryžiai kartais mus prislegia), kad tą Viešpaties siunčiamą kryžių sugebėtume išgyventi panašiai kaip tas šiandien Bažnyčios minimas šventasis Tėvas Pijus, kuris buvo stipriai įsimąstęs į Kristaus kančią.
