respublika.lt

Atgimstanti Pragiedrulių sodyba primins Juozą Čerkesą-Besparnį (0)

2021 balandžio 05 18:44:46
Donatas Pilkauskas

Panevėžys atiduoda duoklę savo krašto šviesuoliui - Juozui Čerkesui-Besparniui, palikusiam ryškų pėdsaką Aukštaitijos sostinės kultūriniame gyvenime. Skaistakalnio parke imta tvarkyti ilgus dešimtmečius buvusią apleistą rašytojo, advokato, visuomenės veikėjo sodybą, kurią tikimasi paversti dar vienu miesto kultūros židiniu.

×
nuotr. 2 nuotr.
Juozas Čerkesas savo sode. Muziejaus archyvų nuotr.

 

Juozas Čerkesas gimė 1884 m. kovo 7 d. (pagal Julijaus kalendorių), kovo 19 d. (pagal Grigaliaus kalendorių) Panevėžio apskrities Piniavos valsčiaus Bernotų kaime. Tėvai - Juozas Čerkesas ir Viktorija Narakauskaitė - augino dar tris dukteris: Rozaliją, Mortą ir Domicelę bei sūnų Rapolą. Juozas mokėsi Panevėžio realinėje mokykloje (dabar - Juozo Balčikonio gimnazija), bet neturtingų tėvų vaikas dėl lėšų trūkumo jos nebaigė. Tačiau mokykloje įgytos žinios jau leido dirbti raštininku.

Kaip pats rašė atsiminimuose, spaudoje pradėjo bendradarbiauti nuo 1902 m., palaikė ryšius su knygnešiais. J.Čerkesas anksti turėjo rasti pragyvenimo šaltinį, dirbo įvairiuose valsčiuose. Pirmiausia priimtas raštininko padėjėju Žagarėje, bet netrukus buvo atleistas už savo straipsnelį „Lietuvių laikraštyje". Vėliau dirbo raštininku Piniavoje, Čypėnuose, Biržų valsčiuje. Jo publicistinius straipsnius, pasirašytus Juozo iš M., Juozo iš Margių, Margių Juozo slapyvardžiais, spausdino 1905 m. Peterburge ėjęs savaitraštis „Lietuvių laikraštis". Vėliau J.Čerkesas ėmė pasirašinėti J.Besparnio slapyvardžiu.

1906 m. jam teko tarnauti carinėje kariuomenėje Mandžiūrijoje. Po karinės tarnybos 1907 m. pasirodė J.Čerkeso pirmasis straipsnis „Vilniaus žiniose", vėliau jis spausdinosi „Lietuvos žiniose", „Lietuvos ūkininke", „Šaltinyje", „Vienybėje" ir kituose leidiniuose.

Apsistoję Panvėžyje, J.Čerkesas aktyviai įsitraukė į miesto kultūrinį gyvenimą. 1907 m. vasario 16 d. jis išrinktas į „Aido" draugijos valdybą, nuolat buvo jos nariu, ėjo sekretoriaus pareigas. 1910 m. išleista ir pirmoji J.Čerkeso-Besparnio eilėraščių knyga „Birbynė". Po metų, 1911-aisiais, J.Masiulis išleido jo knygutę „Vamzdys". 1912 m. net 8 kartus J.Čerkesas vaidino „Aido" draugijos spektakliuose.

1908 metais vasario 24 dieną vedė Jadvygą Choleckaitę. Jos motina Jadvyga Butkevičiūtė buvo kilusi iš dvarininkų. 1912 m. gegužės 4 d. Ukmergėje jiems gimė sūnus Henrikas, o dar po aštuonerių metų - Algirdas. Tačiau, būdamas vos penkerių, Algirdas mirė. Henrikas 1931 metais baigė gimnaziją Panevėžyje, po to su pirmąja kariūnų laida - Lietuvos prezidento karo mokyklą. 1932 metais pradėjo studijuoti technikos mokslus Vytauto Didžiojo universitete, visą laiką jis buvo uolus jūrų skautas.

Pirmojo pasaulinio karo metais (1915-1918 m.) J.Čerkesas pasitraukė į Smolenską. Grižęs į Lietuvą ir apsigyvenęs Panevėžyje, jis aktyviai įsijungė į miesto politinį gyvenimą. 1918 m. lapkričio 28 d. išrinktas apskrities parapijų komiteto vicepirmininku, organizavo Panevėžio apskrities parapijų suvažiavimą.

1919 metų pradžioje į Panevėžį įžengus raudonajai armijai, buvo suimtas kartu su kitais turtingais panevėžiečiais ir laikomas įkaitu. Už jį buvo pareikalauta išpirkos. Išėjęs iš kalėjimo, patriotiškai nusiteikęs rašytojas išėjo savanoriu į Lietuvos kariuomenę ir nuo 1919 m. balandžio 6 d. iki 1920 m. balandžio 20 d. tarnavo 4 pėstininkų pulko raštininku, vėliau dirbo įvairiose valdžios įstaigose.

Panevėžyje pradėjus eiti laikraščiui „Panevėžio balsas", J.Čerkesas aktyviai su juo bendradarbiavo 1924-1926 m. Jau pirmame numeryje 1924 m. vasario 16 d. pasirodė J.Besparnio feljetonas „Nedakepusios mintys".

Nusipirkęs dalį dvaro žemės (dabartiniame Skaistakalnio parke), J.Čerkesas 1926 m. birželio 19 d. gavo leidimą namo statybai. Vaizdingame Žagienio upelio vingyje pasistatė aniems laikams būdingą raudonų plytų namą, ir, jame įsikūręs, sodybą pavadino Pragiedruliais. Jo išpuoselėtoje sodyboje anuomet rinkdavosi miesto inteligentai, smagiai būdavo švenčiamos Juozinės. Čia itin mėgdavo lankytis vėliau išgarsėjusi aktorė Unė Babickaitė. Prie namo stovėjo Jėzaus Kristaus skulptūra, kuri, paslėpta
U.Babickaitės sodyboje Kupiškio rajone, išliko iki šių dienų.

Turėdamas aštuonis su puse hektarų žemės, J.Čerkesass aktyviai dalyvavo miesto ūkininkų veikloje. Jis daug dėmesio skyrė sodininkystei, pardavinėdavo ūkyje užaugintų gėlių ir daržovių sodinukus, o 1927 metais gruodžio mėnesį nuo miesto ūkininkų buvo išrinktas į Panevėžio apskrities žemės ūkio tarybą.

1931 m. rinkimuose rašytojas iškėlė savo kandidatūrą į Panevėžio miesto tarybą. Kartu vertėsi advokato, privataus gynėjo, praktika. J.Čerkesas dalyvavo ir svarstant vieną garsią bylą - jis gynė žinomą rašytoją Antaną Vienuolį-Žukauską, kuris gyveno Anykščiuose, dirbo vaistininku. Advokatui teko įdėti daug pastangų siekiant apginti rašytoją, nes šio veiklai trukdė daug kitų vaistininkų. Vėliau jo bendravinas su A.Vienuoliu-Žukausku tęsėsi, 1944 metais rašytojas buvo atvykęs į Pragiedrulius švęsti Juozinių.

J.Čerkesas buvo teisingas, linksmo būdo. Tai atsispindėjo jo kūryboje. Ypač populiarūs tarpukariu buvo „Panevėžio garse" skelbti jo feljetonai „Iš nykštuko užrašų". Taip pat jis aktyviai dalyvavo ūkinėje veikloje. 1929 m. kovo 19 d. įkūrus Panevėžio bitininkų draugiją, J.Čerkesas išrinktas į jos valdybą.

Per 1933 m. kovo 27 d. J.Čerkeso name kilusį gaisrą sudegė tvartas su gyvuliais, paukščiais ir daržinė su pašaru. Po poros metų poeto šeimą užgriuvo dar didesnė netektis - 1935 m. tragiškai žuvo jo sūnus Henrikas. Jis buvo palaidotas netoliese, kitapus Nevėžio upės, senosiose Panevėžio kapinėse, kurios matėsi pro Pragiedrulių sodybos langus.

1940 metų birželio mėnesį užėjus sovietams, J.Čerkeso gyvenimas smarkiai pasikeitė. 1941 metų kovo 19 dieną iš advokatų jis buvo atleistas. Netekęs darbo, rašytojas triūsė savo pasodintame sode, o nacių okupacijos metais feljetonus spausdino laikraštyje „Panevėžio apygardos balsas".

Antroji sovietinė okupacija jam smogė dar stipriau. Kūrėjas turėjo verstis kaip išmanė - pardavinėjo laikraščius, Panevėžio konservų fabrikui - savo sode užderėjusius obuolius.

J.Čerkeso-Besparnio širdis neatlaikė žinios apie namo nacionalizavimą, jis staiga mirė 1949 m. spalio 16 d. savo namuose. Pragiedruliuose, nacionalizuotuose namuose, buvo apgyvendintos kariškių šeimos. Po vyro mirties žmona vertėsi labai sunkiai ir 1959 m. spalio 25 dieną mirė.

Sovietmečiu, J.Čerkeso-Besparnio sodyba ilgai buvo apleista. Apgriuvusio pastato niekas nelankė, jame glaudėsi benamiai, kelią sodybos link težymėjo 2012 m. pastatytas paminklinis akmuo. Prieš kelerius metus, nusprendus tvarkyti Skaistakalnio parką, projektuotojų dėmesys neaplenkė ir Pragiedrulių. Dabar sodyboje vyksta namo atstatymo darbai, palei Žagienio upelį tiesiami takai, prie kurių atsiras mažosios architektūros elementų.

 

 

Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • SALVĖS: patrankų salvėmis visoje Jungtinėje Karalystėje šeštadienį pagerbtas miręs karalienės Elžbietos II vyras princas Philipas.
  • MUITAI: Europos Sąjunga (ES) siekia sumažinti įtampą ginče dėl muitų tarp JAV ir Europos ir pasiūlė šešiems mėnesiams stabdyti visų abipusių muitų taikymą.
  • VAKARĖLIS: šeštadienio naktį Vilniuje policijai pranešta apie vykstantį triukšmingą vakarėlį. Jame linksminosi daugybė studentų.
  • GALIMA PATIEMS: nacionalinis visuomenės sveikatos centras primena, kad kiekvienas žmogus, kuriam patvirtinta COVID-19 liga, gali prisidėti prie viruso plitimo sustabdymo užpildydamas anketą, kurią galima rasti pagal šią nuorodą atvejis.nvsc.lt. - kuo greičiau žmogus pateiks epidemiologinę informaciją, tuo greičiau bus izoliuoti su užsikrėtusiuoju bendravę ir kitiems riziką užsikrėsti galintys kelti žmonės.
  • VIRŠ BALTIJOS: Europos jūrų saugumo agentūra Lietuvoje pradeda nuotolinio pilotavimo orlaivių, stebinčių laivų taršą, misiją, kuri padės sustiprinti Baltijos jūros aplinkos apsaugos kontrolę ir taršos prevenciją.
  • ATRADIMAS: Egipto archeologai teigia atkasę didžiausią iki šiol Egipte atrastą 3000 metų senovės miestą, gyvavusį valdant faraonui Amenhotepui III, sakė egiptologas Sahi Hawassas.

  • IDĖJA: Lietuvos kultūros politikos institutas pritaria idėjai pastatyti paminklą Justinui Marcinkevičiui ir siūlo, kad geriausia vieta statybai būtų Odminių skveras Vilniuje.

  • PAVOJINGA: Karibų jūros rytinėje dalyje esančioje Sent Vinsento saloje paskelbtas nurodymas evakuotis kai kuriems gyventojams, nes greitu metu gali išsiveržti Sufriero ugnikalnis, kuris stūkso už 20 km nuo salos sostinės Kingstauno.
  • AUKŠTAI: penktadienį į Tarptautinę kosmoso stotį iš Kazachstane esančio Baikonūro kosmodromo išskris trys astronautai - nešančioji raketa „Sojuz 2.1a“ turėtų pakilti 7 val. 42 min. Grinvičo (9 val. 42 min. Lietuvos) laiku.
  • KELIUOSE: Anykščių ir Ignalinos rajonuose valstybinės reikšmės keliai vietomis slidūs dėl ant kelių dangų susiformavusio plikledžio, slidžius kelių ruožus barsto AB „Kelių priežiūra“, o likusioje šalies dalyje valstybinės reikšmės kelių dangos daugiausia sausos, vietomis drėgnos.
Daugiau

Dienos klausimas

Ar sutinkate, kad Lietuvoje turėtų nedelsiant atsirasti imuniteto pasai?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Jei Seimo rinkimai vyktų ateinantį sekmadienį, už ką balsuotumėte?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti
1. Vitas Tomkus: GEROVĖS VALSTYBĖ YRA PEDERASTŲ VALDŽIA PLIUS VISO PASAULIO SKAITMENIZACIJA! („Pederastais“ liaudis paprastai vadina tuos, kurie kenkia savo Valstybei)
2. Olava STRIKULIENĖ: Lietuva 2146 m.: tegyvuoja „оно"
3. Ruoškitės: valdžia perka informaciją apie COVID-19. Gąsdinimų bus daug
4. Vitas Tomkus: TĖVYNE, TAU MŪSŲ ŠIRDŽIŲ SUTARTINĖ!
5. Civilizacijos griovimas yra užsakytas ir apmokėtas
6. Vitas Tomkus: APIE NACIONALINES VERTYBES, NACIONALINĘ LRT IR NACIONALINĘ IDĖJĄ
7. Olava STRIKULIENĖ: Konservatoriai rezga pokyčius rinkimuose
8. Vitas Tomkus: KADA KARAS?
9. Teisininkas Dominykas Vanhara: trys pandemijos valdymo klaidos
10. Olava STRIKULIENĖ: Mes buvome teisūs, o „delfiukai“ ir „15minučiai“ vėl apsikvailino!
11. Manifestas prieš politinį korektiškumą
12. Dvejopi standartai jau įgriso
13. Olava STRIKULIENĖ: Laisvoji A.Tapino televizija - priklausoma nuo labdaros kaip benamis šuo
14. Gintaras Furmanavičius: APSIVOGUSIEMS GĖJAMS KRENTA KAUKĖS
15. Vito TOMKAUS Sekmadieninis pamokslas, buvusiam giminaičiui Skirmantui MALINAUSKUI
16. Vitas Tomkus: SUBINLAIŽIŲ „AUKSO AMŽIUS“
17. Gintaras FURMANAVIČIUS: nuo komunistų „Tiesos" iki sorososų „Melagienos"
18. Gintaras FURMANAVIČIUS: Apie patyčias
19. „Tokius reikėtų šaudyti“ Kaip skambų posakį atskirti nuo grasinimo?
20. DEVYNERI METAI NELAISVĖJE (Milijonieriaus Vito Tomkaus interviu su milijardieriumi Raimondu Baranausku)
21. Vitas Tomkus: RINKTI AR NERINKTI?
22. Vitas Tomkus: O AŠ IR TOLIAU PALAIKYSIU RUSIJĄ, NORS VISI PASIUSKIT!
23. Tapinas VS Pukelis (1)
24. TOMKUS VS MALINAUSKAS (2)
25. Vitas TOMKUS: NUO ATGIMIMO IKI IŠSIGIMIMO
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

+3 +5 C

-4 +5 C

 

+7 +11 C

+5 +11 C

+11 +16 C

 

+10 +14 C

0-6 m/s

0-6 m/s

 

0-7 m/s

       

Nuorodos