Per 40 metų trukusios kūrybinės biografijos metus A.Heilis parašė tik 11 knygų, bet užtat kokių! Tokius bestselerius kaip „Viešbutis“ ar „Oro uostas“ ryte rijo viso pasaulio skaitytojai: pakartotiniai knygų tiražai būdavo šluote nušluojami nuo prekystalių, knygos perduodamos iš rankų į rankas ir ekranizuojamos. Pats autorius savo kūrybos nelaikė rimta literatūra ir save vadino tiesiog rašinėtoju. Arturas Heilis - pagal kilmę anglas, pagal pilietybę kanadietis visą kūrybinį gyvenimą buvo laikomas amerikiečių rašytoju, nes dauguma jo nepaprastai populiarių knygų pasakoja apie amerikiečių gyvenimą.

Dirbo nuo mažumės

Arturas Heilis gimė 1920 m. balandžio 5-ąją Lutone (Anglija), nepasiturinčioje fabriko darbininko šeimoje. Berniukas mokykloje mokėsi gerai, bet studijų universitete tėvai finansuoti negalėjo. A.Heilis nuo 14 metų dirbo pasiuntinuku netoliese įsikūrusioje įstaigoje. Susitaupęs pinigų, jis baigė stenografijos ir mašinraščio kursus ir susirado klerko darbą.

Prieš Antrąjį pasaulinį karą Arturas buvo pašauktas tarnauti kariuomenėje. Jis labai norėjo patekti į karines oro pajėgas. Mokytis skraidyti vaikinas buvo išsiųstas į Kanadą, o paskui - į Artimuosius Rytus, kur buvo įtrauktas į oro žvalgybos grupę.

Dvejus paskutiniuosius karo metus A.Heilis tarnavo Londone štabo karininku prie Oro susiekimo ministerijos, paskui demobilizavosi ir persikraustė į Kanadą. Naujoje gyvenamojoje vietoje Arturas iš pradžių darbavosi nekilnojamojo turto prekybos srityje, paskui įsidarbino verslo žurnalo redakcijoje. 1952 m. jis gavo Kanados pilietybę. Pradėjo rašyti romanus, bet beveik visus honorarus išleisdavo didžiuliams mokesčiams sumokėti. Po 13 metų jis praktiškai buvo priverstas bėgti į Kaliforniją, o iš ten po 4 metų persikraustė į Bahamų salas.

Stulbinamas tikroviškumas

Arturo Heilio knygos - ne šiaip romanai. Kiekviename iš jų keliami opūs moralės klausimai, jie pasižymi intriguojančiu siužetu, stulbinamu vyksmo detalizavimu ir tikroviškumu. Prieš rašydamas romaną A.Heilis nudirbdavo ilgą parengiamąjį darbą, iki panagių išsinagrinėdamas veiklos sritį, apie kurią rengėsi rašyti. Dėl siužeto tikslumo jam prisieidavo studijuoti specialiąją literatūrą ir net gilintis į pareigybines instrukcijas. Yra žinoma, kad dėl „Viešbučio“ autorius perskaitė 27 knygas apie viešbučių verslo subtilybes, o rašydamas „Ratus“ lindėdavo Detroito automobilių gamyklose. Tai iš jo knygos automobilininkai sužinojo, kad pirmadienis ir penktadienis - košmariškos dienos bet kuriam automobilių gamintojui, nes per jas nuo konvejerio nurieda daugiausiai brokuotos produkcijos.

Įkvėptas sėkmės, A.Heilis nusprendė visą laiką skirti tik literatūrinei veiklai. Kitas jo kūrinys, romanas „Galutinė diagnozė“ tapo pirmuoju bestseleriu. Psichologiniame trileryje, kaip ir visuose autoriaus kūriniuose, susipina keli siužetai ir įvairios temos - meilė, priešiškumas, draugystė, intrigos. Bet pagrindinė 1959 m. pasirodžiusios knygos mintis - Amerikos sveikatos apsaugos sistemos trūkumai. Tai pabrėžiama ir ligoninės, kurioje vyksta veiksmas, priklausomybe nuo rėmėjo simpatijos, ir personalo atsainiu požiūriu į savo pareigas, ir gydytojų sustabarėjusiu mąstymu, jų nenoru domėtis naujausiais mokslo laimėjimais ir taikyti juos savo darbe.

Prie šios temos Arturas grįžo knygoje „Stiprūs vaistai“ („Strong Medicine“). A.Heilis parašė romaną patartas žmonos Šeilos, po operacijos Teksaso kardiologijos institute. Knygoje pasakojama apie farmacijos milžinę, kuri gamina naujoviškus vaistus, bet kai kurie iš jų yra pavojingi. Kitaip nei kituose, dinamiškesniuose, kūriniuose, šioje knygoje pasakojama apie ne vienerius kompanijos gyvavimo metus.

Sėkmingiausiu laikomas romanas „Oro uostas“ aprėpia vos vieną pramanyto Linkolno oro uosto gyvenimo dieną, bet per tą laiką įvyksta daugybė įvykių: pūga priverčia personalą dirbti iki išsekimo, pasinaudojant aplinkybėmis į lėktuvą įnešama bomba. Nieko keista, kad toks siužeto linijų susipynimas, puikios rašytojo žinios apie visus oro uoste vykstančius procesus paskatino režisierius knygos turinį perkelti į ekraną. Pagal romaną buvo sukurti 4 kino filmai. Dž.Sitono (G.Seaton) „Oro uostas“ su Žaklina Biset (Jacqueline Bisset) ir Bertu Lankasteriu (Burt Lancaster) pelnė 10 „Oskaro“ nominacijų ir vieną statulėlę. Filme „Oro uostas 1975“ nusifilmavo stiliaus ikona Glorija Svenson (Gloria Svensson), o filmavimui naudotas lėktuvas po kelerių metų pakartojo ekrano lainerio likimą - sudužo per katastrofą. O aktorius Džordžas Kenedis (George Kennedy) persikraustė į kitą tos pačios serijos filmą - „Oro uostas 1977“. Epopėją užbaigė „Oro uostas-79: Konkordas“, dalyvaujant Alenui Delonui (Alain Delon), Silvijai Kristel (Sylvia Kristel) ir nepakeičiamajam Dž.Kenedžiui.

Laimė Bahamose

Su pirmąja žmona Džoana A.Heilis susipažino per kviestinę vakarienę Didžiosios Britanijos generaliniame konsulate. Santuokoje gimė trys sūnus. 1949-aisiais Kanadoje Arturas susipažino su stenografiste Šeila Danlop (Sheila Dunlop), kuri jį sužavėjo taip, jog jis pasiryžo palikti šeimą. 1951-ųjų birželį Arturas Heilis ir Šeila Danlop susituokė. Šeimoje gimė trys vaikai - dvi dukros ir sūnus. Sutuoktiniai pusę amžiaus nugyveno viloje Naujojo Provindenso saloje Bahamų salyne. Tokio ilgo ir laimingo bendro gyvenimo smulkmenomis Šeila pasidalino knygoje „Aš ištekėjau už bestselerio.“

2004 m. rugsėjį rašytoją ištiko insultas. Tų pačių metų lapkritį A.Heilis mirė miegodamas. Mirties priežastis - pakartotinis insultas.

Pasaulyje buvo parduota per 170 mln. Arturio Heilio knygų egzempliorių, jo romanai yra išversti į 40 kalbų.