Jis išleido jau trečiąjį Lietuvos gamtos ir jos žmonių grožį amžinantį fotografijų albumą. Po 2013 metais išėjusio, autoriaus gimtinei skirto „Žemaitėjė - mona meilė“ ir prieš metus publikai pristatyto „Aukštaitėj - aukšts dongs ė čysts vondva“ šiandien dovanos nuo fotomenininko pagaliau sulaukė ir girių karaliai dzūkai - knygynų lentynas ką tik pasiekė naujutėlaitis „Vagos“ leidyklos išleistas didžiajam dzūkui Konstantinui Mikalojui-Čiurlioniui dedikuotas A.Aleksandravičiaus fotografijų albumas „Dzūkija - išskaicyta iš Dzievulio drabnų raštų“.

Tai solidi, daugiau nei pusketvirto šimto nuotraukų savin talpinanti, visą Dzūkiją glėbin suimanti ir jos unikalią dvasią per peizažus bei portretus tobulai atskleidžianti knyga, kurioje į bendrą kontekstą sklandžiai jungiasi vaizdingi piliakalniai ir girios, upokšniai ir debesys, didingos bažnyčios ir jaukūs, nuo metų naštos pakumpę vienkiemių trobesiai, kaimo švenčių, obelų žiedlapių ir pasiutusių pūgų sūkuriai, taip pat Dzūkijos užaugintos, grožį bei gėrį Lietuvai tvėrusios ir tebetveriančios asmenybės, kaip antai šviesaus atminimo poetai Antanas Kalanavičius bei Sigitas Geda, Lietuvą dar sodriai tebedainuojanti Veronika Povilionienė ir mus visus tebelaiminantis arkivyskupas Sigitas Tamkevičius...

Fotografijos įspūdingos, kiekviena jų verta tiek dažno atsivertimo, tiek ilgesnės žiūrovo meditacijos ties ja - nuotraukos kupinos simbolių, metaforų... Pavyzdžiui, minėtasis Sigitas Geda, įkomponuotas nuotraukoje drauge su popiežiaus Jono Pauliaus II atvaizdu, tarsi koks įkūnytas šviesos antonimas, o štai garsus šalies kardiochirurgas Giedrius Uždavinys - šalia drugelio, plevenančios sielos simbolio... Pavarčius albumą akivaizdu, kad ne veltui fotomenininkas turi geriausio Europos portretisto titulą, oficialiai pelnytą dar 2003-iaisiais.

Atskiro pagyrimo taip pat verti poetiški ir iškalbingi nuotraukų pavadinimai, labai gražiai bendrąjį vardiklį albumo nuotraukoms sukuria sumaniai apgalvota bendra knygos kompozicija.

Itin taikliai ir netgi, sakyčiau, esmingai pasirinktas šio veikalo motto, nors spausdinamas jis kažkodėl ne knygos pradžioje, kaip derėtų, o pačioje jos pabaigoje: „Jeigu liks kas, tai Reginti Mūsų akis, liks dvasia pajėgi atsiminti.“ Tai poeto S.Gedos žodžiai, drauge atskleidžiantys ir šio albumo atsiradimo motyvą, drauge ir autoriaus tikslą, norimą pasiekti šia knyga.

Pats A.Aleksandravičius įžanginiame knygos žodyje rašo: „Per maldas už mirusius ir Vėlinių ugnį Margionyse, per Čiurlionio spalvas skubėjau įamžinti Dainavos kraštą. Sutiktieji kaip susitarę vienu balsu vilnijo apie čia gyvenančiųjų meilę - sukauptą ilgam, ir apie garbę - kunigaikštį Vytautą, poetus Kalanavičių, Gedą, rašto pradininką Rapolionį. Fiksavau praeitį bylojančius piliakalnius, pilis, Žuvinto bei Čepkelių raisto grožį. Klaidžiojau miško brolių pėdomis bei prietemomis, ateičiai išsaugodamas šviesų jų atminimą. Viliojo ir sugrįžti ragino Zervynų, Musteikos kaimų autentiškumas. Nuo Merkinės piliakalnio įvaizdinau Krėvės Dainavos šalies senų žmonių padavimus ir dėkojau. Klausiausi vietinės šnektos, kurią Merkys su Nemunu, Ūla, Grūda ir Skroblus plukdė po visą dzyvų kraštą, pranešdami, kad tai - daininga. Vaizdais dalijosi dangus ir nešykštėjo.“

Ką gi, nors įvaizdinti V.Krėvę, sakyčiau, itin drąsus ir ambicingas sumanymas, drauge su fotomenininku džiaugiuosi, kad jis puikiai pavyko. Dzūkija, ypatinga jos dvasia šioje knygoje įvaizdinta taip vykusiai, kad, iš lėto vartant albumą, ramiai besimėgaujant vaizdais, kaži kokiu nenusakomu būdu net ir dzūkišką dainą, net ir melodingą upės čiurlenimą primenančią šio krašto tarmę įmanoma išgirsti.

Parengtapagal savaitraščio „Respublika“ priedą „Gyvenimas“