Mažoje kaip kišenė sostinės meno galerijoje “Actus magnus” atidaryta vieno žymiausių šalies grafikų, Lietuvos nacionalinės premijos laureato Mikalojaus Vilučio personalinė paroda, kurią autorius pavadino “Kalbėjimu”.
Tarp netikėtų daugiausia skulptūros darbų dėmesį patraukia iš plastilino nulipdytas darbelis, o šalia jo užrašas: “Buratinas, įkritęs į duobę”. Tie, kurie seniai domisi M.Vilučio kūryba, žino, kad jis turi neįkainojamą humoro ir ironijos gyslelę.
Autoriaus sumanymas prikelti antram gyvenimui Buratiną, kurį jis nulipdė būdamas dešimties metų, kai lankė skulptūros būrelį buvusiuose sostinės Pionierių rūmuose, ir paskatino sukurti daugiau konceptualių darbų.
“Buratinas mėlynu švarku, geltonomis sagomis, žaliomis kelnėmis, oranžiniais batais, raudona, juoda, geltona kepure buvo įkurdintas į iš pilko plastilino padarytą duobę. Taip ir pavadinau savo kūrinį “Buratinas, įkritęs į duobę”, - šypsodamasis kalbėjo dailininkas. - Tik 2004 metais supratau, kad sukūriau konceptualaus meno kūrinį. Vaizdo nėra, bet yra idėja. Grožis, slypintis po pilku paviršiumi. O juk tai dažnas reiškinys gyvenime. Sielos grožis, kurio nesimato. Ko gero, esu pirmasis konceptualaus meno kūrėjas Lietuvoje”.
Apie kitas, vizualiai apčiuopiamas improvizacijas ir jų idėjas autorius taip pat kalba su lengva ironija. “Konceptualusis menas kuriamas protu, vaizduojamasis - jausmu, - aiškina novatorius. - Konceptualaus meno kūriniai yra idėjos, dailės - vaizdai. Turiu pagrindo galvoti, kad apie dailę išmanau daugiau negu apie idėjų meną.
Ko tikėtis ir ko ieškoti dailės kūriniuose, aiškinau savo draugui fizikui Valentui. Jis dirba prie kompiuterio. Kai tik gali, keliauja į miškus ir laukus, prie ežerų ir upių. Padovanojau Valentui paveikslėlį, koks, mano galva, turėtų jam patikti: kalvota žemė, mėlynas dangus, per visą dangų juoda žuvis su saule ant pilvo, ant žuvies stovi žmogiukas. Gražus paveikslėlis. Mano draugas domisi kultūra, skaito straipsnius apie dailę, todėl ieško paveiksle to, ko ten nėra ir neturi būti. Todėl jam neaišku, kokios gilios mintys, tobulinančios pasaulį idėjos ir filosofijos slypi jame.
“Kai aš noriu ką nors pasakyti, sakau žodžius, bet nepaišau paveikslėlių, - tariau aš jam. - Tas, kuris kalba, kad dailininkas tepdamas dažus ant drobės nori kažką pasakyti, sprendžia globalines problemas ir tepdamas dažus ant drobės gali jas išspręsti, laiko tave kvailiu, arba pats yra kvailys”. Kai tu rymai ant ežero kranto ir matai nuostabų vaizdą - salas, žalią mišką, vandens skaidrumą, dangaus žydrynę, tu patiri nuostabias būsenas ir tau to užtenka, tu neklausi: “O ką visa tai reiškia ir kokios potekstės slypi po šiuo vaizdu?” Taip reikia matyti ir paveikslą”, - draugui paaiškino M.Vilutis.
“Tokie mano supratimai”, - savo monologą apibendrina menininkas.
Autoriaus improvizacijos naujausioje parodoje “Kalbėjimas” konceptualiojo meno tema sukelia daugybę minčių, kurias išsakyti bus galima jau rytoj - galerijoje organizuojamoje diskusijoje, kurioje dalyvaus ir pats parodos “kaltininkas” M.Vilutis.
Parengta pagal dienraštį "Respublika"
