respublika.lt

Viltį nešantis koncertas „Sveika, Taikos Karaliene“ atvyksta į Palangą

(0)
2022 gegužės 12 14:25:02
KVMT info

Gegužės 15 dieną 13 val. Palangos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčioje suskambės paramos Ukrainai koncertas „Sveika, Taikos Karaliene", kurio programoje - įvairių šalių ir laikų kompozitorių sukurtos giesmės „Ave Maria", atliekamos Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro solisčių. Renginys nemokamas, koncerto metu „Caritas" rinks aukas Ukrainai paremti.

×
nuotr. 1 nuotr.
Koncertmeisterė Inga Maknavičienė. Olesios Kasabovos nuotr.

 

Dešimties „Ave Maria" rožinį savo balsais suvers Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro solistės Oksana Auškalnytė, Viktorija Stanelė, Vitalija Trinkė. Joms fortepijonu akompanuos koncertmeisterė Inga Maknavičienė. Rainerio Maria Rilke‘s, Henriko Nagio, Justino Marcinkevičiaus eiles tarp giesmių skaitys Klaipėdos dramos teatro aktorė Nijolė Sabulytė.

Koncerte skambės dešimt populiariausių „Ave Maria" giesmių, sukurtų Johanno Sebastiano Bacho / Charles‘io Gounod, Franzo Schuberto, Pietro Mascagni, Giuseppe Verdi ir kitų praeities bei nūdienos kompozitorių.

Pasaulyje yra daugybė dainininkų, atliekančių visų žinomas „Ave Maria", sukurtas J. S. Bacho / Ch. Gounod ir F. Schuberto, bet mažai kas žino, kad šie kūriniai nebuvo sumanyti kaip giesmės lotyniškos maldos tekstu. Prancūzų kompozitorius romantikas Ch. Gounod sukūrė savąją „Ave Maria" kaip improvizaciją - pridėjęs melodiją virš savo mėgstamo (nors ir kiek pakeisto) J. S. Bacho Preliudo C-dur iš „Gerai temperuoto klavyro" I tomo. Iš pradžių giesmė buvo užrašyta ir išleista prancūzišku tekstu, bet vėliau išpopuliarėjo versija su lotynišku tekstu. Koncerte pastarąją atliks solistė V. Trinkė.

Panašiai nutiko ir populiariajai F. Schuberto giesmei: kompozitorius ją sukūrė 1825 metais kaip savo 52-ojo opuso šeštąją dalį - „Trečioji Elenos giesmė" iš dainų ciklo pagal Walterio Scotto epinę poemą „Ežero valdovė". Originaliai sukurta į vokiečių kalbą Adamo Storcko išverstu Walterio Scotto tekstu, vėliau ji dažniau buvo atliekama lotynišku maldos „Sveika, Marija" tekstu ir tapo viena žymiausių šio kompozitoriaus kūrinių. XX a. antroje pusėje F. Schuberto „Ave Maria" itin subtiliai perdainavo ir dar labiau išgarsino ne tik pirmo ryškumo operos žvaigždės Maria Callas bei Luciano Pavarotti, bet ir tokie populiarūs dainininkai kaip Andrea Bocelli ar Céline Dion. Koncerte „Sveika, Taikos Karaliene" ją atliks solistė V. Stanelė.

Dvi programoje skambėsiančios italų romantikų - Giuseppe Verdi ir Pietro Mascagni - giesmės „Ave Maria" atkeliavo iš jų žymiausių operų. G. Verdi „Ave Maria" skamba iš Dezdemonos lūpų prieš pat jos mirtį (solistė V. Stanelė), o P. Mascagni „Ave Maria" buvo aranžuota kaip žymiojo orkestrinio Intermeco iš jo operos „Kaimo garbė" vokalinė versija (solistės V. Stanelė, V. Trinkė, O. Auškalnytė). Tuo tarpu šiuolaikinio lenkų kino muzikos kompozitoriaus Michało Lorenco „Ave Maria" buvo sukurta 1995 m. režisieriaus Krzysztofo Lango filmui „Provokatorius" (solistė V. Stanelė). Dar viena „Ave Maria" (kurią atliks solistė O. Auškalnytė) ilgą laiką buvo klaidingai priskiriama italų ankstyvojo baroko kompozitoriui Giulio Caccini.

Iš tiesų ją 1970 m. sukūrė rusų gitaristas, liutnistas ir kompozitorius Vladimiras Vavilovas, įtraukęs giesmę į savo įrašų rinkinį kaip anonimo kūrinį.
Giesmės švč. Mergelei Marijai, kaip palaikymas nuo karo kenčiantiems Ukrainos žmonėms, skambėjo ir teatro surengtame paramos koncerte Klaipėdoje. Negalime nustoti tikėti, kad gėrio pergalė prieš blogį jau arti, o svarbiausia šiuo savo tikėjimu turime įkvėpti ukrainiečius bei pagal galimybes prie jų kovos prisidėti aukomis.

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
0
F
Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • PILIETYBĖ: Seime svarstomas siūlymas, kad siekiant įteisinti dvigubą pilietybę iš Konstitucijos būtų išbraukti jos ribojimai ir perkelti į atskirą konstitucinį įstatymą.
  • ELEKTRA: Seimas atmetė parlamentaro Petro Gražulio pateiktas Elektros energetikos įstatymo pataisas, siūlančias numatyti kompensacijas įmonėms dėl padidėjusių elektros kainų.
  • LAISVĖ: Seimo Laisvės premijų komisija kviečia visuomenines organizacijas ir asociacijas, kūrybines sąjungas, bendruomenes, akademinę bendruomenę, valstybės ir savivaldybių institucijas, visus piliečius iki 2022m. spalio 31d. teikti prašymus su siūlomais pretendentais 2022 metų Laisvės premijai gauti.
  • PIENAS: Lietuvoje energijos kainoms pasiekus vienas didžiausių Europoje, pieno pramonei konkuruoti eksporto rinkose tampa labai sudėtinga, teigia sektoriaus atstovai: šių metų pirmąjį pusmetį lietuviškų pieno produktų į ne Europos Sąjungos šalis eksportuota jau 27,7 proc. mažiau nei pernai tuo pačiu metu – 34 tūkst. tonų.
  • MODELIS: Radviliškio rajono taryba pritarė VRM inicijuotam pilotiniam priešgaisrinės saugos modeliui - juo siekiama pagerinti Radviliškio rajono savivaldybės ugniagesių gelbėtojų parengtį, aprūpinimą, kelti jų profesinę kvalifikaciją bei užtikrinti operatyvesnį pajėgų reagavimą į nelaimes.
  • ROMUVA: Seimas po svarstymo nepritarė nutarimo projektui dėl valstybės pripažinimo suteikimo Senovės baltų religinei bendrijai „Romuva“.
  • PRIKLAUSOMYBĖ: Seimo Priklausomybių prevencijos komisijos pirmininko pavaduotoju tapo parlamentaras Tomas Tomilinas - jai vadovauja Seimo narė Morgana Danielė.
  • PAMINKLAS: Šakių rajone, Sudarge, penktadienį bus atidengtas paminklas Melno taikos sutarčiai, įteisinusiai lietuvių ir lenkų pergalę Žalgirio mūšyje.
  • PRITARĖ: Jurbarko rajono taryba pritarė sovietinių paminklų nukėlimui - jų yra Jurbarke, Seredžiuje, Viešvilėje, Raudonėje.
  • VERTĖJAI: Pažymint Tarptautinę vertėjų dieną, Kultūros ministerijoje vyks Šv.Jeronimo premijų, skiriamų už grožinės ir humanitarinės literatūros vertimus, įteikimo ceremonija: šių metų laureatės – vertėja iš estų ir suomių kalbų Danutė Sirijos Giraitė ir lietuvių literatūros vertėja į ispanų kalbą Carmen Caro Dugo.
Daugiau

Dienos klausimas

Ar Lietuvai reikalinga Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Kiek per paskutinį mėnesį padidėjo jūsų elektros sąskaitos?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

+2 +9 C

+6 +10 C

 

+7 +10 C

+11 +14 C

+10 +14 C

 

+11 +13 C

0-4 m/s

0-4 m/s

 

0-5 m/s