Šeštadienį Vilniuje vykstančių Lietuvos jaunimo dienų dalyvių skaičius gerokai pagausėjo, kadangi prie jau nuo penktadienio renginyje dalyvaujančio akademinio jaunimo prisijungė ir moksleiviai. Pagrindiniai dienos renginiai vyksta „Siemens“ arenoje, Vilniaus senamiestyje ir Mykolo Romerio universitete (MRU).
Ankstų rytą adoracijos palapinėje šalia „Siemens“ arenos savanoriai ir jau atvykę dalyviai dalyvavo Šv. Mišių aukoje. Po Eucharistijos čia prasidėjo adoracija, kuri truks iki pat 23 val.
Nuo ryto „Siemens“ arenoje vyksta iškilmingas šventės atidarymas. Renginį pradėjo specialiai renginiui suburtos šokėjų trupės pasirodymas, vėliau Paulina Paulauskaitė su Lietuvos jaunimo dienų (LJD) choru atliko renginio himną. Scenoje pasirodę vedėjai Benas Rupeikis ir Silvija Stonkutė iš studijos „Impro241“ pasveikino susirinkusius LJD šūkiu „Tiesa padarys jus laisvus“. Sveikinimo žodį tarė kardinolas Andželas Amatas (Angelo Amato), kuris sekmadienį vadovaus beatifikacijos apeigoms Vilniaus katedros aikštėje. Jaunimą jis pasveikino šv. Jono Bosko žodžiais: „Šventumas yra skirtas ne tik pagyvenusiems žmonėms, šventumas yra skirtas ir jaunimui.„
Sveikinimo žodį taręs Vilniaus arkivyskupas Gintaras Grušas paragino jaunimą nebijoti prastų oro prognozių: „Šis lietingas oras yra nematomos malonės išraiška“. Be to, jis pabrėžė, kad šventieji yra visada jauni: „Senkite tik amžiumi. Nesenkite širdimi ir dvasia. Nepraraskite džiaugsmo, kurį Dievas jums teikia“. Buvo perskaitytas Vilniaus mero sveikinimo laiškas.
Scenoje pasirodė grupė „Kūjeliai“. Juos pakeitęs Linas Adomaitis koncertą pradėjo žodžiais: „Aš tikiu Dievu. Tikėjimas yra ta jėga, kuri veda į priekį“. Po L. Adomaičio pasirodymo keletą dainų atliko Mantas Jankavičius.
„Manęs paprašė paliudyti, ką man reiškia gyventi tiesoje. Jūs turbūt žinote, kad scenoje ne visada yra tiesa: čia atrodome gražesni ir laimingesni negu esame. Aš esu ne išimtis. Buvo toks etapas, kuomet puikiai sugebėjau puikiai meluoti ir būti scenoje. Didžiausia tiesa yra tuomet, kai nebelieka scenos. Mes neturėtume turėti jokios scenos širdyje“, - kalbėjo M. Jankavičius. Į sceną buvo įneštas LJD kryžius ir koncertą pratęsė LJD choras. Vėliau, vadovaujant kun. Mariui Žitkauskui, rankomis susikibę LJD dalyviai pasimeldė renginio maldą.
LJD tema „Tiesa padarys jus laisvus“ katechezę vedė vysk. Arūnas Poniškaitis. „Laisvė man siejasi su skrydžio pojūčiu. Skristi gerai - tai laisvė. Kad galėtum skristi, turi pažinoti tiesą. Pažinti vėjus, kurie blaško, pažinti žmones, kurie yra aplink“, - kalbėjo A. Poniškaitis.
Atidarymą užbaigė LJD himnas, atliktas P. Paulauskaitės ir LJD choro.
Jaunimo pamaldose išpažinčių klausys daugiau nei 100 kunigų
Šeštadienį Vilniuje, „Siemens“ arenoje, oficialiai prasideda Lietuvos jaunimo dienos (LJD).
Jaunimo dienos sostinėje startavo penktadienį, jose dalyvauja 6000 jaunuolių iš visų Lietuvos vyskupijų.
Oficialus Jaunimo dienų atidarymas vyks šeštadienį „Siemens“ arenoje. Ten vyks gailestingumo ir šlovinimo vakaras, bus švenčiamos sutaikinimo pamaldos, kuriose daugiau nei 100 kunigų klausys išpažinčių. Paskui dalyvių lauks vakaro koncertas su atlikėju Martinu Smitu (Martin Smith) iš Didžiosios Britanijos.
Taip pat birželio 24-ąją Jaunimo dienų dalyviai praleis Mykolo Romerio universitete arba Vilniaus senamiestyje, kur vyks daugiau nei 40 teminių užsiėmimų.
Užsiėmimuose, kurie vyks Senamiesčio bažnyčiose (Šv. Kryžiaus, Šv. Jono Krikštytojo ir Šv. Jono apaštalo ir evangelisto, Šv. Pranciškaus Asyžiečio, Švč. Trejybės Graikų apeigų katalikų, Šv. Teresės, Visų Šventųjų, Šv. Onos ir kt.), galės lankytis vilniečiai bei miesto svečiai.
Jaunimas kartu švenčia, mokosi, diskutuoja aktualiais klausimais, susipažįsta su įvairiomis savanoriškomis, pilietinėmis bei kitomis jaunimui skirtomis iniciatyvomis, ugdančiomis dorą, viltį, pasitikėjimą, gailestingumą.
Jau aštuntą kartą vykstančias Lietuvos jaunimo dienas pristatęs vyskupas Arūnas Poniškaitis pabrėžė, kad šio renginio temai jie pasirinko Jėzaus žodžius „Tiesa padarys jus laisvus“.
„Jaunimo dienos - tai šventė, bendrystė ir malda. Jaunimo dienas rengia komanda iš visų Lietuvos vyskupijų, prisideda savanorių. Ta bendrystė, kuri mus susieja, yra šventė. Šventė dėl to, kad mes turime viltį, kad mes manome, jog gyvenimas turi prasmę“, - sakė A. Poniškaitis.
Sekmadienį, birželio 25 d., Jaunimo dienų dalyviai rinksis prie Baltojo tilto, kur vyks jaunimo šventė. Jaunimas galės žaisti, šokti, sportuoti, mokytis įvairių rankdarbių, susipažinti su įdomiomis organizacijomis.
Po šventės visi kartu džiaugsmingai keliaus į Katedros aikštę, į arkivyskupo Teofiliaus Matulionio skelbimo palaimintuoju iškilmes. Lietuvių arkivyskupą paskelbti palaimintuoju Popiežius Pranciškus patikėjo Šventųjų skelbimo kongregacijos prefektui kardinolui Andželui Amatui (Angelo Amato).
Svarbiausia Lietuvos jaunimo dienų dalis - būtent šios šv. Mišios Vilniaus Katedros aikštėje.
Lietuvos jaunimo dienos - vienas didžiausių jaunimo renginių šalyje. Tai - katalikų Bažnyčios Lietuvoje organizuojamas renginys, tęsiantis popiežiaus šventojo Jono Pauliaus II 1984 m. pradėtą Pasaulio jaunimo dienų tradiciją ir sukviečiantis ne tik katalikišką jaunimą į vieną iš Lietuvos vyskupijų - šį kartą į Vilnių.
Arkivyskupo T.Matulionio atminimas bus pagerbtas ir Sankt Peterburge
Šeštadienį, arkivyskupo Teofilio Matulionio beatifikacijos išvakarėse, Švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų katedroje Sankt Peterburge Lietuvos generalinis konsulatas Sankt Peterburge ir miesto bendruomenė rengia arkivyskupui Teofiliui Matulioniui pagerbti skirtą koncertą.
Renginyje dalyvaus N. Rimskio-Korsakovo konservatorijos choras (vad. N. Romanovas), A. Paulavičiaus vardo jaunimo simfoninis orkestras (vad. prof. A. Vasiljevas), Lietuvos, Estijos ir Latvijos bendruomenių choras „Balticum“.
Vakare bus aukojamos šv. Mišios lietuvių ir rusų kalbomis, kurias laikys kunigas Rimantas Gudelis ir kunigas Vadimas Šajkevičius.
Arkivyskupo T. Matulionio gyvenimas glaudžiai susijęs su Sankt Peterburgu - čia jis baigė kunigų seminariją, ilgą laiką gyveno - buvo vikaras, parapijos klebonas, valdžią paėmus komunistams, buvo nuteistas kalėti, vėliau buvo išlaisvintas, tapo vyskupu. 1929 m. T. Matulionis vėl buvo įkalintas, išsiųstas dirbti sunkiausių darbų. Į Lietuvą grįžo po to, kai Lietuvos ir Sovietų Sąjungos vyriausybės susitarė pasikeisti kaliniais.
Vilniaus arkivyskupas G.Grušas: garbingasis Teofilius tampa mūsų tautos vėliavnešiu
Sekmadienį pirmą kartą Lietuvoje švęsime istorinį įvykį - palaimintuoju bus paskelbtas Kaišiadorių vyskupas, sovietinio režimo kankinys Teofilius Matulionis (1873-1962).
„Garbingasis Teofilius tampa mūsų tautos vėliavnešiu. Jis, 16 metų kalėjęs, iškentėjęs, niekada nebuvo palaužtas ir dabar iškeliamas ne tik Lietuvos mastu, bet pasaulio mastu, visuotinės bažnyčios mastu kaip palaimintasis. Jis iškelia ir primena pasauliui visas kančias, visas tremtis, kurias esame patyrę, ir tuo būdu iš tikrųjų yra ir simbolis ne tik savo šventuoju gyvenimu, bet mūsų tautos istorijos“, - interviu LRT radijui sakė Vilniaus arkivyskupas Gintaras Grušas.
„Būsimas palaimintasis Teofilius - tai pirmas, kuris pasiekė tą garbę Lietuvai būnant laisvai. Pirmą kartą Lietuvos žemėje švęsime tokį įspūdingą ir istorinį įvykį“, - sakė arkivyskupas. Pasak jo, šis įvykis - tai paliudijimas, kad žmogus yra pašauktas į didesnius dalykus negu kasdienė rutina, yra mums rodyklė į tiesą.
Jis itin pabrėžė būsimo palaimintojo T. Matulionio gilų pasitikėjimą Dievo apvaizda visokiomis gyvenimo sąlygomis. T. Matulionis, anot arkivyskupo, jokiomis aplinkybėmis niekada nepametė savo vidinės ramybės, niekada neprarado savo laisvės. „Laisvas žmogus kalėjime mums gali skambėti keistai, bet iš tikrųjų mūsų vidinė laisvė yra tikroji laisvė“, - pažymėjo G. Grušas. T. Matulionis visose gyvenimo nelaimėse ir nesėkmėse visuomet išlaikė artimą ryšį su Dievu. Jo gili malda jam padėjo pakelti visus gyvenimo sunkumus, ir tas ryšys su Viešpačiu, atrodo, toks paprastas dalykas, bet kaip mums dažnai jo trūksta, pabrėžė Vilniaus arkivyskupas. Anot G. Grušo, Teofilius, tiek daug atkentėjęs šiame gyvenime, bet nepraradęs vidinės ramybės, vidinės pusiausvyros, rodo mums kelią. Jis ne tik užtaria, bet yra mums pavyzdys.
Per būsimą palaimintąjį Teofilių, kalbėjo Vilniaus arkivyskupas, Lietuvos istorija yra iškeliama į pasaulinį lygmenį, primenamos ne tik Teofiliaus, bet visų mūsų tautiečių kančios, aukos, primenami tie dar nepaskelbtieji kankiniai, kurių būta daug. Turime niekada to nepamiršti, turime prisiminti ir kitus kankinius pasaulyje, sakė arkivyskupas G. Grušas.
Beatifikacijos apeigos mūsų šalyje vyks pirmą kartą. Šeštadienį sarkofagas su relikvijomis iš Kaišiadorių bus pervežtas į Vilniaus arkikatedrą, o sekmadienį vyksiančiose Mišiose T. Matulionis bus paskelbtas palaimintuoju.
Sekmadienį bus šv. Mišios, jos, kadangi iš Vatikano atvažiuoja kardinolas Andželas Amatas (Angelo Amato), vyks lotynų kalba, apie beatifikacijos apeigas pasakojo arkivyskupas G. Grušas. Mišiose dalyvaujantys žmonės turės knygeles su vertimu į lietuvių kabą. Mišių dalyje po Kyrie Eleison („Viešpatie, pasigailėk“) giedojimo pačioje pradžioje, po tos maldos prašant Dievo gailestingumo, Kaišiadorių vyskupas lietuvių kalba kreipsis į kardinolą A. Amatą, prašydamas, kad pakeltų garbingąjį Teofilių į palaimintųjų garbę. Kardinolas tuo metu perskaitys popiežiaus Pranciškaus apaštalinį laišką, kuris yra oficialus dokumentas, ir tuo viešu iškilmingu popiežiaus laiško skelbimu bus paskelbtas palaimintasis Teofilius. Tada, pasak arkivyskupo G. Grušo, bus atnešamos relikvijos, ir nuo to meto jas bus galima viešai garbinti ir prašyti užtarimo. Jos bus atnešamos prie altoriaus, bus atidengtas kanoninis palaimintojo paveikslas ir Mišios tęsis įprastai.
Anot Vilniaus arkivyskupo, dalyvavimas šiose apeigose, šiame istoriniame įvykyje palies visų širdis ir gyvenimus. Tie, kurie iškilmes stebės per televiziją, ir ne tik Lietuvoje, bet ir Lenkijoje, JAV, vėliau ir Prancūzijoje, vieno dalyko negalės patirti - tai yra, kad po apeigų jau palaimintojo relikvijos bus įneštos atgal į Vilniaus arkikatedrą ir iki pirmadienio ryto per naktį žmonės galės prieiti pasimelsti, prisiliesti prie relikvijoriaus prašyti malonių ir stebuklų.
Arkivyskupas G. Grušas ragina žmones kreiptis į palaimintąjį Teofilių, nebijoti prašyti stebuklų. Anot jo, žmonės Lietuvoje dažnai yra labai kuklūs, nenori prašyti malonių. „Drąsiai prašykime, melskimės, kreipkimės į būsimą palaimintąjį, prašykime mums, mūsų artimiesiems, ypač nelaimėse, pagalbos. Stebuklai vyksta“, - sakė interviu LRT radijui Vilniaus arkivyskupas. Pasak jo, mes nesame vieni - tie, kurie iškeliavę prieš mus, kurie yra Danguje, yra skirti mums padėti pasiekti tą malonę, tą ramybę Danguje su Viešpačiu, su jais.
Pirmadienio rytą, 10.00 val., relikvijos bus išvežamos atgal į Kaišiadoris, kur jos bus padėtos į jo garbei skirtą altorių ir koplyčią.
